psichologas

Buvęs lošėjas pasidalino savo sukrečiančia istorija, prasidėjusia kazino, pirmomis laimėtomis ir pralaimėtomis sumomis bei vėliau išsivysčiusia priklausomybe. Ši klastinga priklausomybė, pasak specialistų, yra ypač sunkiai atpažįstama, todėl sunku nuo jos ir išgyti. Sauliaus istorija rodo, kad iš lošimų gniaužtų išsivaduoti įmanoma ir niekada tam nevėlu.

Skyrybos – tai ne tik santykių pabaiga, bet ir gyvenimo siužetų įsibėgėjimas. Mykolas Truncė, skyrybų psichologas, atskleidė, kokie santykiai veda prie skyrybų, kodėl žmonės taip skaudžiai jas išgyvena, ir ką tokiais atvejais daryti. Skyrybų centro vadovas Saulius Vaikšnorius papasakojo, kodėl skyrybos gali būti ne tik emocinis išbandymas, bet ir finansinis iššūkis, kainuojantis tūkstančius eurų.

Pirmadieniai gali būti sunkūs, tačiau „mėlynasis pirmadienis“  juos visus pralenkia. Yra manoma, kad trečiasis sausio pirmadienis yra labiausiai slegianti metų diena, dažnai vadinama mėlynuoju pirmadieniu. Šiais metais šis pirmadienis yra šiandien – sausio 15 dieną.

Dažnai sakoma, kad netekus artimojo pirmosios šventės yra pačios sunkiausios. Velionio nepaliesta vakarienės lėkštutė ir tuščia kėdė itin primena artimiesiems žmogų, kurio neteko. Tam pritaria ir psichologė Eglė Urbutienė, kuri šiemet švęs pirmąsias Kalėdas be tėčio. Pokalbio metu Eglė atskleidė, kokį unikalų būdą pasirinko gedėjimui išreikšti ir koks buvo jos ryšys su tėčiu. Įprasmino atminimą raštu Prieš du mėnesius Eglė palaidojo tėtį.

Dainavos žynys, druskininkiečių dar vadinamas raganiumi, jau imasi prognozuoti, kas laimės kitąmet vyksiančius Prezidento rinkimus. Tiesa, dažnas druskininkietis tokiomis prognozėmis tiki vis rečiau, o ir pats žynys prisipažįsta, kad po karantino norinčiųjų pažvelgti į ateitį gerokai sumažėjo. Tačiau psichologai su tuo nesutinka.  Kitąmet vykstančių Prezidento rinkimų atomazgą prognozuoja Dainavos žyniu pramintas druskininkietis Egidijus Mažintas.

Dainininkė ir dainų autorė Ieva Narkutė pritarė, jog pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie melagingai prisistato psichologais ir klaidingai gydo žmonių psichiką. „Kai šnekame apie visokius gyvenimo vedlius, galvoje neturime tikrųjų psichologų, tik masę apsišaukusių šarlatanų, kurie masiškai į kairę ir dešinę žarsto patarimus ir taisykles, kaip gyventi“, – teigė ji ir pasidalijo savo požiūriu.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, kyla vienintelis klausimas – kaip tai sustabdyti? Ekspertai tvirtina, kad narkotikų vartojimo duomenų trūkumas užkerta kelią efektyviam problemos sprendimui. Be to, tarp jaunuolių paplitusios ir lengvai prieinamos naujosios psichoaktyvios medžiagos – ypač pavojingos, nes apie jų pasekmes nėra žinoma.

Lapkričio 16-ąją minėsime Tarptautinę nerūkymo dieną, o jai artėjant, psichiatras Adomas Bieliauskas pasakoja, kokią žalą ši priklausomybė daro sveikatai bei atskleidžia efektyviausius rūkymo metimo būdus.   A. Bieliauskas sako, kad rūkymas labai neigiamai veikia sveikatą: sutrumpina gyvenimo trukmę maždaug apie dešimt ar daugiau metų. „Visgi rūkantys žmonės neišsigąsta, kad gali numirti 10 ar daugiau metų anksčiau nei nerūkantys.

Karo neramumai, krizės, susirgimai, perdegimas darbe – dėl visų šių įvairiausių priežasčių gyventojai vis dažniau kreipiasi psichologo pagalbos. Nors mažesnių miestų specialistai tvirtina, kad eilės pas psichologus nėra didelės, tačiau didmiesčiuose neretai gali reikti palaukti ir iki kelių mėnesių, o kainos siekia ir 100 eurų už vieną vizitą.

Vakar Neries upėje, ties Verkių malūnu įvyko siaubinga nelaimė – nuskendo vos 1-erių ir 2-ejų metų mergaitės. Tačiau tai ne pirma tragedija šioje vietoje. Prieš keturis metus ten pat nuskendo ir 9-erių metų berniukas. Liudininkė Rita anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad lygiai toje pačioje vietoje prieš kelis metus nuskendo berniukas. „Sūnus ten žvejojo ir tik suprato, kad kažkas paskendo.

Sekmadienį, Rusijos teritorijoje, buvo sulaikytas tėvas, pagrobęs vienerių metų vaiką. Teigiama, kad 37-erių metų vyras dukrą pagrobė iš 27-erių motinos, Kretingos rajone, kuomet paėmęs ją sutartu laiku vaiko negrąžino. Psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis primena, kad toks tėvų elgesys daro neigiamą įtaką vaikams, kas vėliau atsiliepia jų gyvenime. Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt psichologas, psihoterapeutas prof. dr.

Liepos 19 d. iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“ suverenais save vadinantys Mindaugas ir Ingas Vilčinskai savavališkai išsivežė savo tris vaikus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo. Po dviejų savaičių, rugpjūčio 1 d., vaikai su tėvais rasti netoli pasienio su Baltarusija. Nors šiuo metu nepilnamečiams suteikta pagalba, psichologas įspėja – slapstymasis ir tėvų radikalios idėjos jiems gali turėti rimtų pasekmių ateityje.

Vasarą gyventojams yra siūlomos įvairiausios stovyklos – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dažniau tenka išgirsti apie netradicines ir dar negirdėtas stovyklas, kuriuose būna įvairiausių veiklų. Netikėtai mūsų ausis pasiekė ir viena dar negirdėta stovykla – tik vyrams.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi šiaulietė Viktorija (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.). 17-metį sūnų auginanti moteris nebežino, kaip jam padėti. Vaikinas ne pirmą kartą patenka į ligoninę stipriai apsvaigęs. Visai neseniai jis už tai gavo baudą, tačiau sumokėti neturi iš ko. 17-metis lankėsi pas psichologą, bet rimtesnės pagalbos ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste negauna.

Skaudi netektis – mirė ilgametis dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos psichologas kpt. Giedrius Eismontas. Kolegos, pranešę liūdną žinią, skyrė ir jautrius žodžius. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba reiškia gilią užuojautą dėl ilgamečio bendražygio – psichologo kpt. Giedriaus Eismonto mirties... Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, bičiulius ir kolegas.

Lietuva turi kuo didžiuotis – sekmadienį į gimtinę grįžo Atlantą vienviete irkline valtimi perplaukęs Aurimas Valujavičius. Tačiau ne vienas pastebi įdomią visuomenės reakciją – džiaugsmą tautiečio ištverme ir pasiekimais užgožia vis netylant Lauryno ir Viktorijos Suodaičių šeimos krizė.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Upė, kuri liko nusivylusi lietuvių abejingumu tikriesiems didvyriams.

Pasirodžius žiniai apie Viktorijos Siegel-Suodaitės ir Lauryno Suodaičio namuose įvykusį konfliktą, atsivėrė skaudi žaizda – Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra opi tema. Tačiau kaip santykiuose atpažinti ženklus, kada metas dėti tašką ir skirtis? Psichologo, psichoterapeuto Andrius Kalugino teigimu, dažnu atveju priimti sprendimą skirtis yra nelengva užduotis, tačiau būtina brėžti ribas ir suprasti, kada geriausias sprendimas – nutraukti santykius.

Pasirodžius žiniai apie kovo 8-ąją vienoje Alytaus progimnazijoje tarp mokinių kilusias muštynes, kurių metu aštuntokas sumušė septintoką, iš naujo atsivėrė skaudi žaizda – vaikų agresija ir smurtas mokyklose. Ši problema, pasak psichologo, psichoterapeuto Gedimino Navaičio, opi ir tokių smurto apraiškų matysime tol, kol iš esmės nepakeisime ugdymo sistemos. Ekspertas beda pirštu į ugdymo prioritetus, kuriuos būtina keisti, tačiau pokyčių dar trūksta.

Jau ketvirtą savaitę ieškoma vasario 4-ąją mįslingomis aplinkybėmis dingusio Mykolo Davidonio. Iki šiol klausimų daugiau nei atsakymų, nežinioje gyvena ne tik jo tėvai, bet ir prisidedantys prie jaunuolio paieškos bei sekantys įvykius. Žinia apie Mykolo dingimą sujaudino daugelį, o dar daugiau nerimo kelia nežinomybė, kuri gaubia jo dingimo aplinkybes. Tačiau nei šeima, nei savanoriai nenuleidžia rankų – toliau nepailsdami ieško dingusio paauglio ir nesustos tol, kol Mykolas bus rastas.

Šeštadienį Kaune, Islandijos plente, įvykusi avarija, pareikalavusi dviejų gyvybių, sukrėtė ne vieną. Aiškėjančios įvykio detalės šiurpina – kyla daugybė klausimų, kodėl automobilis važiavo prieš eismą, keliamos dvi versijos – arba vairuotoją suklaidino navigacija, arba jis buvo neblaivus, todėl elgėsi neadekvačiai.

Pilkoje vėsaus sausio mėnesio ryto niūrumoje atsiduriame uždraustoje vietoje. Jos lokacija yra kruopščiai saugoma. Galima išduoti tik tai, kad ji yra Ukrainos šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Čia veikia vienintelis šalyje potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti skirtas karių reabilitacijos centras, rašo „The Economist“.  Į jį atvykstantys arba jį paliekantys kariai yra sodinami į civilinius automobilius, siekiant neatkreipti papildomo dėmesio.

Pateikus įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui dėl galimos seksualinės prievartos prieš vaikus, politikai pagaliau nusprendė pasidomėti, kaip vyksta tyrimai tokio pobūdžio bylose, kaip užtikrinamos nukentėjusių vaikų teisės, ar padedama nukentėjusiems vaikams ir kas juos lydi visame šiame sunkiame procese.

Ir 2022-ųjų pabaigą, ir 2023-ųjų pradžią Lietuvoje pažymėjo skaudžios netektys – staiga mirė 42 m. stilistė, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė, paskelbta apie 33 m. grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį, po kovos su vėžiu užgeso 42-ejų ilgametės „Kaunas Jazz“ meno vadovės Indrės Jučaitės-Sarneckienės gyvybė. Šios netektys sukrėtė ne vieną.

Pirmasis istorijoje nestandartiniu laiku vykstantis pasaulio futbolo čempionatas Katare pažėrė šūsnį staigmenų. Oficialiame pasauliniame FIFA reitinge 22-oje vietoje klasifikuoti Maroko futbolininkai nustebino futbolo mylėtojus, kai aštuntfinalyje iš pirmenybių išmetė ispanus, o ketvirtfinalyje patiesė portugalus.

Tarsi niekam nekelia nuostabos, kad poros susipažįsta internete, susikuria santykius, o kartais ir šeimas. Ilgametis pažinčių „topas“ išlieka „Tinder“ programėle, nors neatsilieka ir kitos. Tačiau kokie santykiai gali vystytis iš pažinčių programėlių? Kokią žalą ir atskirtį visuomenėje daro socialiniai tinklai? Į visa tai atsakė psichologas Edvardas Šidlauskas. Psichologas sako, kad bet koks virtualių tinklų pagalba kuriamas santykis yra apgaulė.

Gydytojai beveik kasdien darbe ar darbo aplinkoje patiria smurtą. Problemos mastas tylus, tačiau didelis. Kodėl gydytojai nesikreipia pagalbos, o institucijos tyli ir nepadeda? Psichologas, politikas Gediminas Navaitis pasiūlė tam išeitį. Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys.

Rugsėjo mėnesį pasirodžiusi žinia apie nuo tilto su vos kelių dienų naujagime nušokusią gimdyvę sukrėtė ne vieną, o skausmą dar labiau paaštrino žinia, kad vos prieš keletą dienų mirė ir gimdyvės mama. Išėjus brangiems žmonėms, didžiausias skausmas slegia artimuosius, kurie panyra į gedėjimo laikotarpį. Naujienų portalui tv3.lt psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis pasakojo, kaip išgyventi netekties skausmą, nenugrimzti į neviltį bei kaip gedinčiajam gali padėti šalia esantys žmonės.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą, kaip gydymo įstaigose yra rūpinamasi pacientų psichologine gerove lėtinių somatinių ligų ir gąsdinančių diagnozių atvejais. Komisijos posėdyje dalyvavę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto atstovai pristatė iššūkius, su kuriais susiduria savo darbe, spręsdami medicinos psichologų konsultacijų poreikio ir jo užtikrinimo problemas.

Skyrybos – dažniausiai yra nemalonus ir skaudus reiškinys. Nors dažniausiai kalbama apie tai, kaip išgyventi ir susitaikyti su skyrybų skausmu, tačiau, psichologas ir psichoterapeutas Andrius Kaluginas teigia, kad sudėtinga būna ir tiems, kuriems tenka išdrįsti pareikšti savo norą skirtis. Kaip reikėtų tai padaryti, norint įsitikinti, kad skyrybų faktas ir procesas praeis kuo mažiau komplikuotų būdų, psichologas sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Šeštadienį visas policijos pajėgas Kaune sukėlė 27-erių metų moters ir jos vos penkių dienų naujagimės dingimas. Pasak policijos, į juos kreipėsi vyras, kuris atsikėlęs ryte nerado nei savo žmonos, nei penkių dienų naujagimės. Netrukus paaiškėjo skaudi žinia, sekmadienio rytą be smurtinių žaizdų Nemuno upėje buvo rastas 27-erių moters kūnas, o pirmadienį ryte toje pačioje upėje buvo rastas ir naujagimės kūnelis. Nutikęs baisus įvykis visuomenėje paskatino kalbas apie pogimdyvinę depresiją.

Bjaurus jausmas yra sužinoti antrosios pusės neištikimybę netikėtai perskaičius susirašinėjimus telefone. Tačiau dar bjauriau tai, kad liūdesį apima ir sąžinės graužatis, kuomet vedami smalsumo pažeidžiame kito privačią erdvę. Kaip reikėtų elgtis pamačius intymų antrosios pusės susirašinėjimą su kitu žmogumi bei kokie jausmai dažniausiai tokiais atvejais apima žmonių mintis, tv3.lt naujienų portalui sutiko pasidalinti psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas.

Žymus psichologas psichoterapeutas ir santykių ekspertas Andrius Kaluginas dažniausiai kalba apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės ar poros. Šįkart Renatos Šakalytės „Pasikalbėkim“ laidoje Andrius plačiau papasakojo ir apie savo asmeninį gyvenimą. Skyrybas patyręs psichologas pabrėžia, kad jis lygiai toks pats žmogus kaip ir visi – darantis klaidų, tačiau gebantis iš jų mokytis. Psichologas atviras – per karantiną porų santykiai tapo kaip niekada aktuali tema.

TV3 ir Go3 žiūrimiausio nuotykių realybės šou "(Ne)Viskas įskaičiuota" dalyviai varžosi dėl pergalės. Tam, kad laimėtų dalyviai verda intrigose ir rezga pergalės planus. Psichologas Darius Ražauskas atskleidžia ne tik jų taktiką, bet ir tvyrančias aistras. Ko nepastebi žiūrovai už televizijos ekranų ir netgi patys dalyviai? Viską atskleidžia Darius.  Dalyvių elgesį stebėjas psichologas išskyrė jų savybes ir garsiai įvardijo jų mintis.

Kai vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, žinojome, jog susitiksime su seksualinę prievartą Lietuvoje patyrusiais jaunuoliais. Nutuokėme, kad pokalbis bus klampus ir sunkus. Žinojome, kad reikės prasibrauti pro gėdos šydą, nes niekada nebūna lengva pasakoti, kaip žmogus, turėjęs padėti ir paguosti, pasirinko naudotis tarnybine padėtimi ir tenkinti asmeninius geidulius. Bei gąsdinti, kas bus, jeigu jam nebus paklūstama.

Lietuvos psichologų sąjunga pranešė stabdanti savo nario, įtariamo seksualine prievarta prieš sulaikytą neteisėtą migrantą, narystę. Sprendimą sąjunga šeštadienį paskelbė po portalo „Delfi“ straipsnio, jog dėl prievartos lytiškai santykiauti byloje įtariamas psichologu migrantų stovykloje dirbęs vilnietis Tomas Kelpša.

Seksualine prievarta Medininkų užsieniečių registracijos centre įtariamas psichologas teismo sprendimu pusmečiui nušalintas nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje. Kaip pirmadienį paskelbė naujienų portalas „15min“, vyras taip pat praėjusią savaitę išstojo iš Liberalų sąjūdžio. Apie galimą seksualinę prievartą Medininkų užsieniečių registracijos centre buvo pranešta praėjusią savaitę.

Pandemijos laikotarpis parodė ir dar vieną skaudžią pusę – vis dažniau skiriasi poros. Susirūpinimą kelia ir dažnas lietuvių noras internete surasti informacijos, kaip išgyventi skyrybas. Būtent apie tai, tv3.lt naujienų portalui pasakoja psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas. Psichologai teigia, kad skyrybų metu asmenys išgyvena kelias skirtingas fazes, kurias galima išskirti į 5 laikotarpius: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir pripažinimą.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje dažnam lietuviui kyla nerimas – ne tik dėl to, kas vyksta Ukrainoje, tačiau ir dėl savo pačių saugumo. Jausti pyktį ar nerimą šiuo metu normalu, tačiau svarbu neleisti emocijoms išsikeroti ir paimti viršų. Kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando paneigti Ukrainos teisę egzistuoti arba kaltina Vakarus agresyvia elgsena prieš Rusiją, visai gali būti, kad jis pats tiki savo transliuojama žinute. Kaip teigia Lietuvos kariuomenės psichologas, kapitonas Andrius Jurgaitis, nuolat kartojamas melas gali įtikinti net ir patį melo skleidėją.

Pagrindinėje Vilniaus linksmybių gatvėje, vietoje ilgus dešimtmečius veikusio knygyno, Vilniaus valdžia sumanė įkurti „Naktinį Vilniaus avilį“ – jaunimo pasilinksminimų vietą. Konkursą laimėjusius verslininkus įpareigojo ne tik prekiauti svaigalais, bet kartu ir užsiimti veikla, kuri turėtų atgrasyti jaunimą nuo alkoholio.

Kristina ir Galip Ozturk turi didelę šeimą – per pastaruosius 19 mėnesių Sakartvele gyvenanti pora pasinaudojo surogatinėmis motinomis, kad savo šeimoje augintų 21  biologinį vaiką. „Galiu pasakyti vieną dalyką – mano dienos niekada nėra nuobodžios“, – sakė K. Ozturk. Jauniausias kūdikis yra 3 mėnesių, o vyriausias – 19 mėnesių. Be kūdikių, šeimoje kartu gyvena 6-erių Kristinos vaikas iš ankstesnių santykių ir 9-erių iš ankstesnių Galip santykių.

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

Nors Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria moterys, taip pat ir vyrai nukenčia. Tačiau tokių atvejų registruojama nepalyginti mažiau, nes patys vyrai nėra linkę apie tai prabilti. Vyrus tylėti apie patiriamą smurtą verčia visuomenėje nusistovėję lyties stereotipai. 2019 metais Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje registruotas 7 691 nusikaltimas, tarp nukentėjusių suaugusiųjų aštuonios iš dešimties (80,2 proc.

Išėję iš namų pradedate galvoti, kad neužrakinote durų, o ta mintis tokia įkyri, kad apsisukate ir einate patikrinti? O jeigu šis jausmas jus lydėtų nuolat ir net nedingtų stovint prie durų, kai ką tik 5 kartus jau tikrinote, ar užrakinote namus? Yra žmonių, kurie su šiuo jausmu gyvena nuolat. Dėl to kaltas obsesinis kompulsinis sutrikimas, o gyvenimą su juo žmonės vadina asmeniniu pragaru. Kas tai yra, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė.

Klaipėdietė Gabija ilgus metus kentė panikos atakas, kurių metu kaskart bijodavo dėl savo gyvybės. Dėl jų atsirado ir nerimo sutrikimas. Jis buvo toks stiprus, kad mergina negalėjo nutolti nuo namų daugiau nei 7 km, nes bijojo, kad atsidūrus toliau būtinai kažkas nutiks. Dabar Gabija su savo nerimu susidraugavo, o panikos atakos liko tik baisiu prisiminimu, todėl ji drąsiai dalijasi savo patirtimis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Tačiau, apie viską nuo pradžių.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Naujųjų metų pradžia žmonėms asocijuojasi ir su nauja pradžia. Dažnas sulaikęs kvapą skaičiuoja paskutines laikrodžio mušamas sekundes, o nuskambėjus dvyliktam laikrodžio dūžiui garsiai sušunka „valio“. Taip pat tikriausiai bent kartą gyvenime esate sudarinėję sąrašą dalykų, kuriuos norėtumėte pasiekti arba ką norėtumėte savo gyvenime pakeisti. Tačiau, deja, dažnai tie norai sąraše ir lieka tik norais.

Jau kelerius metus netrūksta pranešimų apie tai, kaip vaikai ar paaugliai smurtauja vieni prieš kitus, o kartais net ir atima gyvybę. Žiaurus besiformuojančių asmenų elgesys kartais gali būti labai sunkiai suvokiamas, tačiau psichologai teigia, kad tai yra vaikus ir paauglius supančios aplinkos atspindys.  Psichologas Tomas Kelpša teigia, kad vaikų smurtui vieniems prieš kitus ar bendraamžių nužudymui paaiškinti vieno atsakymo nėra.