psichologas

Savaitgalį tragiška BMW avarija, pasiglemžusi dviejų jaunuolių gyvybes, sukrėtė visą Lietuvą. Psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas komentuoja, ką sunkiais momentais dažniausiai išgyvena netektį patyrę artimieji. Šeštadienį, liepos 4 d. Žirmūnų mikrorajone įvyko avarija. 19-metės merginos vairuojamas BMW 530e atsitrenkė į stulpą, žuvo jauna mergina bei vaikinas. Skaudžios netektys sukrečia artimuosius ir aplinkinius.

Internete jau daugelį metų juokaujama apie vyrus, kurie ilgainiui pradeda atrodyti panašūs į savo antrąsias puses. Tačiau egzistuoja ir dar vienas keistas reiškinys – vyrai, kurie po skyrybų vėl ima susitikinėti su beveik identiškai atrodančiomis moterimis. Pasirodo, psichologai tam turi paaiškinimą, kodėl vyrai žvalgosi į buvusiąsias panašias moteris, rašo unilad.com.

Apie pornografijos poveikį žmogaus psichikai ir elgesiui diskutuojama jau daugelį dešimtmečių. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad pats reiškinys nėra naujas – jis tyrinėjamas nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tačiau šiuolaikinės technologijos pakeitė pornografijos vartojimo būdą, o kartu ir jos keliamas rizikas.

Lietuvą sukrėtusi tragedija: 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas, o jo nužudymu viena iš įtariamųjų yra buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Psichologas pasidalino įžvalgomis, kaip skyrybos gali paveikti žmogaus emocinę būseną. Apie tai laidoje kalbėjo porų psichologas, santykių ekspertas Darius Ražauskas.

Praėjusią savaitę buvo palaidotas žiauriai nužudytas 31-erių paramedikas Mantas Sadauskas, o viena iš įtariamųjų jo byloje – buvusi žmona Justina Gaigalaitė. Ji savo kaltę, pasak advokato, neigia. Dar iki paramediko kūno suradimo artimieji nurodė, jog ši moteris gali būti susijusi su nusikaltimu, o ženklų apie žiaurų elgesį buvo ir anksčiau. Anksčiau M. Sadausko artimieji pasakojo, jog paramedikas skyrėsi su savo vaikų motina, o teismas priskyrė vaikų globą tėčiui.

Žmonės į santykius ateina su skirtingomis gyvenimiškomis patirtimis, todėl nesutarimai yra dažnai išgyvenami įvairiai. Psichologas atvirauja, kas santykiuose gali sukelti nuolatinį nerimą, įtampą ir kaip tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Socialiniuose tinkluose moteirs anonimiškai dalijosi savo santykių patirtimi. Ji teigė, kad santykiuose jaučia nuolatinę įtampą ir emocinį nesaugumą.

Planuojamas draudimas Lietuvos nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais pastaruoju metu kelia daug diskusijų. Vieni tai vadina pertekliniu ribojimu, kiti – būtinu žingsniu saugant jaunimo emocinę sveikatą. Psichologas Edvardas Šidlauskas įsitikinęs: visuomenė jau turi pakankamai signalų, kad delsimas uždrausti socialinių tinklų naudojimą vaikams gali kainuoti brangiai.

Pirmadienio naktį Lietuvoje užfiksuotas neįprastas incidentas – į šalies teritoriją įskrido ir Varėnos rajone, netoli Lavyso ežero, nukrito dronas. Šiandien, po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio, premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad į Lietuvą įskridęs dronas priklauso ukrainiečiams ir buvo skirtas atakai prieš Rusiją.

Alytų ir visą Lietuvą vakar sukrėtė brutali ataka – peiliu buvo sužalotas futbolo klubo „Dainava“ žaidėjas iš Nigerijos Obi Jeremiah Chinonso. Nors sportininkas išgyveno ir jo gyvybei šiuo metu pavojus negresia, jis jau išleistas iš ligoninės, įvykis sukėlė ne tik užuojautos ir užpuoliko veiksmų pasmerkimo bangą, bet ir atvėrė tamsesnę visuomenės pusę.

Ginčai dėl pinigų, nepasidalintos pareigos namuose, skirtingi karjeros tikslai ir vis mažiau laiko šeimai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių šiandien skiriasi žmonės. Psichologas, santykių ekspertas Darius Ražauskas pastebi, kad kartais ginčų priežastys gali būti daug gilesnės, nei galvojame. Kokios šiandien yra dažniausios skyrybų priežastys? Ar jos skiriasi nuo tų, kurios būdavo anksčiau? D. Ražauskas: Man būtų sunku kalbėti, kokios buvo anksčiau, nes klausimas, kiek mes kalbame anksčiau.

Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti. Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

Šią savaitę Lietuvą sukrėtė dvi kūdikių mirtys. Viešojoje erdvėje – skausmas, pyktis, kaltinimai ir bejėgiškumo jausmas. Vis garsiau kalbama apie skurdą, emocinį išsekimą ir tai, kad dalis tragedijų galbūt galėjo būti išvengtos, jei šeimos būtų sulaukusios daugiau pagalbos. Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad krizės akivaizdoje dažnai kalbame tik apie vaistus ar psichoterapiją, tačiau įvairiose pasaulio vietose jau kurį laiką taikomi ir visiškai kitokie metodai.

Internete plinta vaizdo įrašai apie tylos stovyklas. Žmonės dalijasi savo patirtimis – pasakoja, kad kelias dienas išbuvo tyloje, meditavo, praktikavo jogą. Kai kuriems kyla klausimų, ar tai iš tiesų naudinga, o specialistai įspėja, kad tylos stovyklos skirtos ne visiems. Socialiniuose tinkluose neretai kalbama apie tylos stovyklas, angliškai vadinamomis silent retreats. Stovyklose kelias dienas žmonės išbūna tyloje.

Technologijų ir greitos kasdienybės pasaulyje lengva būti įtrauktam į įtampos kupiną gyvenimą. Tad daugelis, norėdami atsikvėpti vis dažniau ir ilgiau nukreipia savo žvilgsnį į ekraną, taip įgaudami tylią priklausomybę. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologas, „Jaunimo linijos“ savanoris Arnoldas Žukauskas diskutavo, kaip padėti sau ir mažiesiems išbristi iš šios technologinės duobės.

Į partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimus pastaruoju metu vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių skaičius stebina tiek organizatorius, tiek aplinkinius. R. Žemaitaitis teigia, kad tai ne atsitiktinumas, o politinių oponentų veiksmas, siekiant protestuoti prieš jį siunčiant nepilnamečius, nors kai kas mano, jog tai gali būti spontaniška jaunimo iniciatyva. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su psichologu Edvardu Šidlausku.

Sniegui nuklojus miesto aikštes ir pastatus sostinėje ko ne kasmet pasirodo gatvės menininkų pieštos gigantišiškos figūros kurios vieniems atrodo, kaip nevykęs pokštas, kitiems tiesiog nepadori grafomanija. Kai kurie bando aiškinti, kad tai gyvatės, vis tik žmonės nesutinka – mato nuogo vyro kūno simbolius. O praeiviai tokią kūrybiškumo išraišką vertina dvejopai – vienems nuotaika kyla, kiti erzinasi ir nemato tame nieko juokingo ar gražaus.

Didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas.  Sausio 19-ąją, pasaulyje minimą vadinamąjį „mėlynąjį pirmadienį“ – liūdniausią metų dieną, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais pabrėžia, kad emocinė gerovė šiuo metu yra opiausias iššūkis gyventojų savijautai, rašoma pranešime spaudai.

Trečiasis sausio mėnesio pirmadienis yra vadinamas pačia liūdniausia metų diena arba „Liūdnuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday). Nurimus didžiųjų žiemos švenčių šurmuliui daugelis žmonių jaučia finansinį stresą, plaka save už jau sulaužytus ar vis nerealizuojamus naujamečius pažadus, o už lango – šalta ir tamsu. Nenuostabu, kad tai mažina motyvacijos ir energijos lygį, tačiau psichoterapijos specialistai turi patarimų, kaip padėti sau ir išbūti kone niūriausią laikotarpį metuose.

Kaip jau anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, šiandien Šiaulių ligoninė gyvybės langelyje buvo rasta palikta naujagimė mergaitė. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis Lietuvoje, o apie tokių nutikimų priežastis ir pasekmes naujienų portalui pakomentavo psichologas Gediminas Navaitis. Pasak jo, gyvybės langeliai – tai sudėtingų psichologinių procesų pasekmė, bet kartu ir labai svarbus, gyvybes gelbstintis sprendimas.

Senų laikraščių krūvos, įvairūs niekučiai ir kitos nereikalingos smulkmenėlės, kurias kažkodėl gaila išmesti – nereikalingų daiktų kaupimas namuose dažnai laikomas įprasta netvarka ar tinginyste. Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia: daiktų kaupimas gali būti rimtas psichikos sutrikimas, kurio esmė – ne patys daiktai, o žmogaus emocijų reguliavimas. Kai įprotis kaupti daiktus tampa liga Psichologijos srityje daiktų kaupimo sindromas (angl.

Nagų kramtymas, svarbių reikalų atidėliojimas, perfekcionizmas ar net artimų žmonių apleidimas dažnai laikomi blogais įpročiais ar silpnavališkumo ženklais. Tačiau, pasak vieno klinikinio psichologo, tai – ne charakterio trūkumai, o išlikimo mechanizmai. Mūsų smegenys sąmoningai renkasi mažesnę žalą tam, kad apsaugotų mus nuo didesnės, rašoma dailymail.co.uk.

Susidūrus su pavojinga situacija ar nelaimingais atsitikimais, įprasta jausti šoką, baimę ar sumišimą, prieš šventes tokios emocijos gali sustiprėti. Psichologas pabrėžia, kad svarbu leisti jausmams būti, palaikyti vieni kitus ir rūpintis savimi, o bendrystė ir ryšiai su kitais padeda lengviau įveikti sunkumus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeštadienį Panevėžyje įvyko kraupi nelaimė, kai ankstų rytą BMW automobilis įskriejo į Nevėžio upę.

Naujienų portalas tv3.lt anksčiau dalinosi istorija apie viename socialiniame tinkle plintantį katalikų kunigo Arnoldo Valkausko anekdotą, pasakytą per mišias. Bažnyčioje esantys žmonės, išgirdę jo žodžius, prapliupo juokais. Šis anekdotas socialiniame tinkle ėmė plisti tarsi virusas.

Krašto apsaugos ministrės pareigų netekusi Dovilė Šakalienė dar visai neseniai viešumoje demonstravo artimą bendravimą su premjere Inga Ruginiene. Tiesa, psichologas atkreipė dėmesį į šį neverbalinės komunikacijos gestą ir pabrėžė, kad tokia palankumo išraiška politikoje gali būti tik išorinė kaukė, neatskleidžianti tikrosios santykių dinamikos. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė buvo atstatydinta iš pareigų.

Politinė įtampa Lietuvoje didina žmonių nerimą ir nesaugumo jausmą. Grėsmingi pareiškimai apie karą ir politinis susiskaldymas silpnina pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais. Psichologas ragina mažinti politinių diskusijų svarbą ir daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui bei artimiesiems. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti.

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje. Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Santykiai dažniausiai nežlunga staiga – krizės bręsta pamažu, o tam tikri ženklai leidžia iš anksto prognozuoti, ar pora sugebės įveikti sunkumus, ar visgi santykiai artėja prie pabaigos. Psichologas Edvardas Šidlauskas įvardija svarbiausius signalus, rodančius, kad kartu likti gali būti nebeįmanoma, ir paaiškina, kodėl ne visi pykčiai su antrąja puse yra blogi.

Savaitgalį Rolando Mackevičiaus vedamoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ kaip pašnekovas dalyvavo buvęs krepšininkas Robertas Javtokas. Pokalbio metu jis viešai prabilo apie žinomą Lietuvos krepšininkę Kamilę Nacickaitę-van der Horst, paminėdamas, kad ji augina vaiką su „juodu vyru“ ir anksčiau esą yra „buvusi su moterimi“. Nors R. Javtokas vėliau savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pripažino, kad šie komentarai buvo nederami ir atsiprašė tiek krepšininkės, jos artimųjų, tiek visos krepšin...

Prasidėjus naujiems mokslo metams vaikų jaučiamas nerimas yra natūrali reakcija į pokyčius, panaši į suaugusiųjų jausmus pradedant naują darbą, todėl svarbiausia tėvų užduotis – ne slopinti emocijas, o suteikti vaikams palaikymo, pasitikėjimo ir saugumo jausmą. Psichologas Edvardas Šidlauskas teigė, kad vaikų nerimas prieš naujus mokslo metus yra normalu, nes mokykla jiems yra tarsi naujas darbas su nežinomais iššūkiais, panašiai kaip suaugusiems, kai pradeda dirbti naujoje vietoje.

Per pastarąją savaitę Lietuvą sukrėtė net dvi skaudžios eismo nelaimės – viena iš jų birželio 21 d., kai kelyje žuvo du motociklu važiavę sutuoktiniai, o antroji – Joninių dieną, kai girto jaunuolio vairuojama mašina įsirėžė į minią ir pražudė 46-erių vyrą. Abiem atvejais prie vairo sėdėjo vos 18 ir 19 metų jaunuoliai, kurių neatsargūs poelgiai pareikalavo net trijų žmonių gyvybių.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių. Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Socialiniuose tinkluose – tikras dvasinių mokytojų bumas. Jie žada „kvantinius šuolius“ ir „gausos portalus“, tačiau ekspertai perspėja: tai apgalvota marketinginė strategija, skirta pasinaudoti pasimetusiais žmonėmis.  Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo psichologė ir rašytoja Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas ir lektorius Vaidas Arvasevičius. Pastaruoju metu matome tikrą mentorių, vedlių ir guru antplūdį.

Po to, kai per žinias buvo parodytas reportažas apie pabėgėlius tvirkinusį ir nuteistą psichologą Tomą Kelpšą bei jam sušvelnintą bausmę, viena moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt, teigdama beveik esanti tikra, kad šis asmuo anksčiau dirbo vienoje iš Vilniaus mokyklų. T. Kelpša pernai liepą buvo pripažintas kaltu ir metams su puse pasiųstas į kalėjimą.

Ekspertai sako, kad paauglystė yra vienas sudėtingiausių žmogaus gyvenimo laikotarpių, kai vyksta virsmas iš vaiko į suaugusįjį ir atsiranda noras maištauti, įsitvirtinti ir ieškoti savęs. Tokiu metu paaugliai dažnai pradeda imtis įvairių kraštutinumų, kurie gali kelti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Visai neseniai socialiniuose tinkluose vilniečiai pasidalijo žinia apie naująsias vaikų išdaigas, kurios sukėlė nemažą aplinkinių susirūpinimą.

Legendinėje „Boardwalk Hall“ arenoje, esančioje Atlantik Sičio mieste, lietuvis Eimantas Stanionis (15–1, 1 lygiosios, 9 nokautai) stojo į svarbiausią karjeros kovą dėl trijų pasaulio čempiono diržų.

Praeitą antradienį Lietuvą apskriejo žinia, kad Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje dingo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ir jų valdoma transporto priemonė – šarvuotis M88 „Hercules“. Šiandien pranešta, kad šarvuotį iš pelkėtos vietovės, kurioje vyko gelbėjimo operacija, pavyko ištraukti, tačiau informacija apie dingusius karius kol kas nėra skelbiama.

Ketvirtadienį pasklido žinia, kad 11-metė mergaitė pranešė policijai apie tai, kad Vilniuje prieš ją, galimai, smurtavo mama. Psichologai atkreipia visuomenės dėmesį, kaip pastebėti ženklus, kad prieš vaikus yra naudojamas smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jiems padėti.   Psichologas-psichoterapeutas, lektorius Edvardas Šidlauskas teigė, kad yra daug ženklų, kurie signalizuoja, jog vaikas gali patirti smurtą artimoje aplinkoje.

Daugelis Lietuvos žmonių, apkrauti dideliu informacijos kiekiu apie vis naujus Rusijos ir JAV susitarimus dėl karo baigties Ukrainoje, baiminasi dėl savo ateities, teiraujasi vieni kitų „ar pas mus ateis karas?“. Natūralu, jog visuomenė jaudinasi ir priimą naujienas apie karą labai jautriai, kodėl taip yra ir kaip to išvengti, pasidalino specialistas.

Fiksuota apie pusšimtis atvejų, kai buto gyventojai kaupia šiukšles, atliekas ir daiktus, kartais netgi tonomis. Bute kartu su šiukšlėmis veisiasi parazitai: tarakonai, žiurkės, utelės, kurie keliauja per visą daugiabutį ir platina įvairias ligas ir infekcijas. Tačiau sistema šlubuoja, nes padėti kaimynams ir kaupti linkusiam gyventojui dažniausiai neįmanoma.

Kodėl ilgalaikiuose santykiuose aistra ima blėsti ir kokių žingsnių galima imtis norint ją susigrąžinti? Psichologas dalijasi savo įžvalgomis apie bendravimo svarbą, intymumą, vaikystės įtaką ir tai, kaip partneriams iš naujo atrasti vienas kitą. Ilgalaikiuose santykiuose daugelis susiduria su iššūkiu – kaip išlaikyti ar atgaivinti aistrą.

Kalėdų šventės vieniems gali būti pats linksmiausias metų laikas, o kitiems – liūdnas ir psichologiškai sunkus gyvenimo tarpsnis. Tokių žmonių egzistuoja nemažai, todėl svarbu jiems padėti ir atkreipti dėmesį, jog egzistuoja ne viena išeitis. Psichologas Gediminas Navaitis prakalbo apie pagalbos būdus žmonėms, kuriems Kalėdų šventės nekelia jokio džiaugsmo bei kokią įtaką daro vienatvė.

Vakar pranešta, kad Maskvoje rastas Latvijos krepšininko Janio Timmos kūnas. Taip pranešė „Telegram“ kanalą cituojanti Rusijos žiniasklaida. Skelbiama, kad latvio kūnas rastas penkiaaukščio laiptinėje Maskvoje, o prie jo gulėjo telefonas. Jame buvo matyti žmonos Anos žinutė su prašymu jai perskambinti. Prasidėjo įvykio tyrimas, bet, įtariama, kad viena iš versijų – savižudybė.

Vakar žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie Natalijos Bunkės (41 m.) laidoje išsakytas mintis, kad ji nėra „mamiška“ mama, gyvenanti tik dėl vaikų. Ji teigė, jog juose mato tik minusus. Atlikėja iš karto pripažino, kad tai galbūt nėra gerai, nes ji yra mama, tačiau supranta, kad daugiau vaikų turėti nenori. Tokie žinomos moters žodžiai suskaldė visuomenę – kai kurie ją palaikė, o kiti išreiškė prieštaravimus.

Lapkričio 22 d., penktadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose krepšinio rungtynėse įsiplieskė konfliktas tarp miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir sirgalių. Tribūnose nuskambėjo necenzūriniai šūksniai, kurie sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o dėl šio įvykio teisėsauga pradėjo administracinę teiseną. Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad toks sirgalių elgesys rungtynėse visai nestebina.

Visą savaitę Lietuvoje netyla kalbos apie praėjusį penktadienį Kaune vykusias krepšinio rungtynes, kuriose Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas pasiekė pergalę prieš Atėnų „Panathinaikos“ klubą. Visgi, dėmesio centre atsidūrė ne Lietuvos krepšinio klubo pergalė, o skanduotės, skirtos Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Šis įvykis visuomenėje sukėlė diskusijas apie tai, ar toks elgesys yra priimtinas ir kaip jis gali paveikti visuomenę.

Pastaruoju metu jau ne pirmą kartą Lietuvą sukrečia įvykiai, susiję su paauglių dingimais ir mirtimis. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po tragiškų 15-mečio Mato paieškų atomazgos – dar viena, 17-mečio Kazimiero istorija, apie kurio dingimą brolis pranešė socialiniuose tinkluose pirmadienio vakarą, o antradienio popietę jaunuolio kūnas buvo rastas Neryje.

Paauglių smurtavimas vienas prieš kitą yra vis dar opi problema. Lietuvoje paaugliai sugeba pakelti vienas prieš kitą ranką ir elgtis agresyviai. Psichoterapeutas Gediminas Navaitis kalbėjo, iš kur žiaurus paauglių smurtavimas atsiranda. Lietuvoje smurtas tarp paauglių vyksta. Štai 15-metis mokinys buvo užpultas ir sumuštas bendraklasio.

Vienoje Vilniaus miesto progimnazijoje, pamokos metu mokytojos duota užduotis pribloškė mokinių tėvus – paauglių paprašė užrašyti savo mintis ir norus, ką jie veiktų, jeigu šiandien mirtų. Tokios užduotys suglumino mokinių tėvus ir privertė susimąstyti – kokia tokių užduočių esmė ir nauda, ar jos nepadarys daugiau žalos, paskatindamos vaiką galvoti apie mirtį. Vienos iš mokinių mama Augustė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas – aut. past.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja teigė, kad tikrai nesididžiuoja savo poelgiu ir gailisi, todėl nori perspėti ir kitus vairuotojus. Ją pribloškė, kai sužinojo, kad iš policijos gavo baudą už trumpą naudojimąsi telefonu prie vairo, kai sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Policija praneša, kad jų duomenimis, per metus nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų.