O praeiviai tokią kūrybiškumo išraišką vertina dvejopai – vienems nuotaika kyla, kiti erzinasi ir nemato tame nieko juokingo ar gražaus. Savo įžvalgomis apie tokią simboliką dalijasi ir psichologai, kurie sako, tai – ypač sena tradicija.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Pastebėjom ir susirašėm su draugais visais...“, – juokėsi jaunuolis.
Sostinės bare dirbantis vaikinas pasakojo, kad kol kas lankytojai dėl vaizdelio, kai sniege išvaikščiotas penio simbolis, nesiskundė. Kiek jis pamena, toks atvejis – beprecedentis:
–Čia pirmas kartas per, nežinau, pusantrų metų kiek čia dirbu.
– Nuotaiką pakelia?
– Jo, visiem tikrai pakelia nuotaiką...
Gigantišku meno kūriniu sostinėje kasdien grožisi ir tūkstančiai verslo kvartalo dangoraižiusoe dirbančių vilniečių. Tik meras nemato, jam piešinį užstoja kiti pastatai. Ryškus simbolis išdygo ir Kaune. Visiems iki skausmo pažįstamą figūrą kažkas išvaikščiojo Šilainiuose ant Milikonių kalno. Tačiau ne visi praeiviai sutinka, kad tai kūrybiška, o ir minčių prasivalyti nepadeda.
„Labai vaikiška, mano manymu. Nu ir ką žinau, pavyzdžiui, jeigu nori tiesiog ramiai pasivaikščiot po miestą, prasivalyt mintis, nu aišku, nu nemalonu tiesiog matyt“, – kalbėjo vaikinas.
Menininkai lipdo ir skulptūras
Kai įkvėpimas liejasi per kraštus, tokio pobūdžio kūriniai įgauna ir trimatį pavidalą, iš sniego kyla skulptūros. O kylančios skulptūros neretai praeiviams pakelia nuotaiką.
„Taip, šiek tiek. Nes tai juokinga, žinot. Visiškai! O ypač tada, kai džiaugiamės saule, mums jos trūko!“ – pastebėjo vyras.
Vieniems nuotaiką pakelia, kitiems – priešingai – nuleidžia, arba kitaip tariant tiesiog „papiktina“.
„Šiaip tai, iš tikrųjų, tokie dalykai erzina. Kur jie bebūtų ir kokioj šaly tikriausiai bebūtų. Tai, iš tikrųjų, nu gal norisi to gėrio daugiau ir labiau gyvenime“, – minėjo gyventoja.
Dar kiti tokioje kūryboje pasigenda aktualumo. Kodėl pas gatvės menininkus ir vėl tas tas pats galvoje?
„Galima į ir kitų dalykų nupiešt, ar ne? Kažką geresnio. Arba užrašyti kažką aktualaus“, – pridūrė vyras.
Į klausimą kodėl nevykę menininkai ar pokštininkai skirtingose šalyse dažniausiai renkasi vis tą patį simbolį turi mokslininkai – ekspertai. Išties toks žmonių įprotis egzistuoja nuo neatmenamų laikų. Vieniems tai – vaisingumo, galios ženklas, kiti tiesiog taip žymisi savo teritorijos ribas.
„Nuo seno, nuo senovės žmonės linkę piešti ant uolų, ant kitų objektų. Tai čia jeigu žiūrėti iš evoliucinės psichologijos tai siejasi ir su gyvūnais, kurie savo teritoriją irgi žymi“, – aiškino Psichologijos instituto direktorė, profesorė Rasa Pilkauskaitė Valickienė.
„Etnopsichologinis reiškinys, atsirandantis dar prieš istoriją. Žinome, kad yra, pavyzdžiui, ten moterys, skulptūrėlės, ten vaisingumo deivės ir visa kita. Ir visada yra šalia atsiranda ir įvairūs faluso variantai“, – pasakojo psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius.
Piešinys naudojamas kaip galios simbolis
Apie tokį simbolizmą kalbantys specialistai įžvelgia kelias reikšmes, viena vertus tai gali būti tiesiog ironija, kita vertus dažnai tokios vienakės gyvatės vaizduojamos ir siekiant pažeminti, sumenkinti savo oponentą.
„Tai yra kaip kompensacija. Aš tiesiog negaliu kažkaip paveikti savo priešininko <...> ir tada aš darau kažkokį negražų gestą. Bet tas gestas yra visada lygtai žeidžiantis vieną pusę ir išaukštinantis kitą“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.
Visgi psichologijos specialistai nesutaria, ar tokius simbolius paišantys asmenys gali turėti nepilnavertiškumo kompleksą, ar didesnis kūrinys reiškia mažesnį pasididžiavimą.
„Čia gal sunkiau truputėlį tą pasakyti, nepilnavertiškumas ar ne. Ar tiksliau sakyti menkavertiškumas. Bet tai yra daugiau susiję su jaunais žmonėmis“, – sakė R. Pilkauskaitė Valickienė.
Istorija mena ir dar įspūdingesnio dydžio simbolius, vaizduojamus ir sporto pasaulyje. Prieš porą metų kažkas papuošė futbolo aikštę, kurioje rungtyniavo Telšių klubas „Džiugas“ ir Alytaus „Dainava“.
Prieš dešimtmetį panašus simbolis papuošė ir Seimo narės Dalios Kuodytės biurą. Tuomet ant kojų sukelta policija leidosi į vandalų paieškas. Pareigūnai tuomet įvardijo, kad šis simbolis yra gyvatė. Su tokiu apibūdinimu aplinkinių namų gyventojai nesutiko. Tikino, kad tai nėra gyvatė.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
