Lapkritį baigėsi drauge su Vilniaus galerijų savaitgaliu prasidėjusi socialinės reklamos kampanija „Žymėk autorių“. Galerijų, muziejų ir meno erdvių lankytojai buvo kviečiami socialinių tinklų nuotraukose, kuriose užfiksuoti meno kūriniai, pažymėti jų autorystę – #žymėkautorių, rašoma pranešime spaudai.
Dalyvavusieji žaidime „Žymėk autorių, laimėk meno kūrinį“ turėjo galimybę laimėti net tris meno kūrinius – Akvilės Anglickaitės „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“, Tomo Daukšos „Sun Face Bigfoot (FRIENDSHIP)“ bei Algirdo Jako „Circuit board“.
Projekto organizatoriai pabrėžia, kad autorystės nurodymas yra pagrindinis pagarbos kūrėjui gestas, o socialiniai tinklai, nors ir tapę svarbia meno sklaidos platforma, neretai kūrinį redukuoja iki dekoratyvinio fono. Būtent todėl menininkai, aktyviai dalyvaujantys šiuolaikinėje kultūros ekosistemoje, vieningai pabrėžia šio veiksmo svarbą.
Socialinės reklamos idėja prieš ketverius metus kilo tuometinei Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkei Danutė Gambickaitei ir kultūros komunikacijos specialistei Stefanijai Jokštytei. Jos neabejoja, kad autorių teisių klausimai kūrėjams yra ir jautrūs, ir aktualūs.
„Kampanija „Žymėk autorių“ siekiame priminti, kad autorystės nurodymas – tai pagarba kūrėjui ir svarbi kultūrinio sąmoningumo dalis“, – sako S. Jokštytė.
Kūrinys kalba garsiau nei jo kūrėjas
Instaliacijų „Pabudę iš knygų“, „Švelnus ginklas“ autorė, multidisciplininė kūrėja J. Vaitkutė atkreipia dėmesį, kad dažnai kūrinio kontekstas lemia, kaip jis yra suvokiamas žiūrovų ir kokį gyvenimą viešojoje erdvėje gyvena.
„Kai kurie kūriniai natūraliai tampa viešosios erdvės dalimi, pradeda gyventi savo gyvenimą, kuris man nebepriklauso. Kaip kad knygų siena – „Pabudę iš knygų“ Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Paleidžiu kūrinį, jis kalba garsiau už mane. Smagu, kai fotografuodami žmonės šalia nuotraukos pažymi mano pavardę, bet jei ir ne – nėra taip skaudu. Kur kas skaudžiau išgyvenu, kai mano darbai naudojami uždaruose pristatymuose, nepasidomėjus nei tuo, kas tą darbą sukūrė, nei jo pavadinimu. Arba sąmoningai to nedarant“, – sako J. Vaitkutė.
Menininkė teigia, kad viešose erdvėse atsidūrę kūriniai dažnai tampa neatskiriama aplinkos, vietovės dalimi. „Jei Europos parke fotografuodami mano kūrinį žmonės nepažymi, kam jis priklauso, nematau didelės problemos. Vieši kūriniai išties kitaip traktuojami, tačiau jei tokio kūrinio nuotrauka atsidurtų ant knygos, žurnalo viršelio ir kūrinio autorystė liktų nepažymėta, tikrai įsižeisčiau ir ieškočiau būdų, kaip išspręsti tokią situaciją“, – sako kūrėja ir priduria, kad kai kurie meno objektai puikiai tinka fotografavimui, kartais jie netgi tampa nuotraukos fonu socialiniuose tinkluose, tačiau fotografuojantiems reiktų suprasti, kad menininkams užtektų, jei nuotraukoje pasirodytų tik kūrinio detalė, fragmentas, o ne jis visas“.
Internete menininkams – kiti rinkos dėsniai
Šiuolaikinio meno kūrėjas T. Černiauskas pabrėžia, kad nuoroda į kūrinio autorių natūraliai padeda menininkui rinkti sekėjus, atrasti besidominčių jo menu, o meno gerbėjams – lengviau orientuotis skaitmeninio pasaulio mišrainėje. „Autorystė – etikos ir pagarbos kūrėjui klausimas. Ypač – šiame laike, kai dirbtinis intelektas kuriančius jau ir taip yra apvogęs – ir vizualaus, vaizduojamojo meno kūrėjus, ir audio kūrinių autorius. Nurodyti autorystę reiškia atiduoti duoklę žmogui, kuris verda toje mišrainėje ir mėgina joje išsilaikyti“, – sako T. Černiauskas.
Menininkas pripažįsta, kad kūriniai, esantys viešojoje erdvėje, natūraliai tampa žmonių patirties dalimi, todėl fotografavimasis šalia kūrinio jam netrukdo, tačiau būtinybė nurodyti autorių visada išlieka.
Kūrėjas nesitiki, kad iš autorinių teisių meno kūrėjai kada nors uždirbs tiek, kiek uždirba populiarūs muzikos atlikėjai. „Esama pasaulinio lygio menininkų, jų kūrinių motyvai atpažįstami, naudojami įvairiuose projektuose, tačiau naivu būtų tikėtis, kad vizualusis menas pradės uždirbti iš socialinių tinklų ar interneto platformų, čia veikia kiti rinkos dėsniai, paklausa ne tokia didelė ir sąlygos – kitos“, – sako T. Černiauskas.
Jis įsitikinęs: jei menininkas nori būti saugus, jis turi būti matomas, o jo kūriniai – atpažįstami. „Kai taip nutinka, tavo advokatais ir autorinių teisių sergėtojais tampa tavo gerbėjai“, – šypsosi fotografas.
Atsitiktinis paminėjimas gali nulemti karjerą
Tapytoja, kūrybininkė, tarpdisciplininė menininkė Kriste Stan – Kristina Stankevičiūtė įsitikinusi, kad autorystės žymėjimas socialiniuose tinkluose turėtų būti savaime suprantama praktika.
„Net klausimų neturėtų kilti. Paminėjimas po nuotrauka, tag'as ar hashtag'as – nesvarbu, kokia forma, bet kūrinio autoriaus vardas būtinai turi atsirasti šalia jo darbo. Jei matau savo kūrinį be pavardės, parašau žmogui ir paprašau pažymėti. Draugiška žinutė paprastai viską išsprendžia“, – pasakoja ji.
K. Stankevičiūtė įsitikinusi, kad nepažymėta autorystė ar pirminis šaltinis menininką stipriai nuskriaudžia: „Lyg žiūrėtum sporto varžybas per televiziją, kur tarpusavyje varžosi įvairūs sportininkai, tačiau nė vieno iš jų vardas nėra paminėtas, tiesiog skirtingi žmonės šalia savo rezultatų, be jokios tapatybės. Nenoriu prilyginti meno pasaulio varžytuvėms, nors, aišku, visi norime dėmesio, matomumo socialiniuose tinkluose. Labiau noriu pabrėžti, kad tavo sukurtas darbas neatsiejamas nuo tavo – kūrėjo – vardo.“
Šiais laikais, kai socialiniai tinklai atlieka nežmoniškai svarbų vaidmenį menininko matomumo ir jo kūrinių pardavimo kontekste, ji sako, jog niekada nežinai, kokį žmogų
pasaulyje pasieks tavo darbo nuotrauka, ir kaip tai galėtų paveikti tavo kūrybinę ateitį. Taigi, vardo paminėjimas ir profilio tagginimas lemia be galo daug!
Paklausta, galbūt socialinių tinklų platformose turėtų būti griežtesnių mechanizmų, apsaugančių autorystę, K. Stankevičiūtė teigia, kad ir patys menininkai turėtų būti aktyvesni.
„Jeigu esi bent kiek aktyvus menininkas, internete pasidalijęs kokiais 5–10 savo darbų, būtų nuostabu, jei dirbtinis intelektas galėtų identifikuoti tave kaip kūrinio autorių. Ir jei tik socialinių tinklų vartotojas įkeltų tavo kūrinį, iššoktų pasiūlymas susipažinti su tavo kūryba ir pažymėti tave, kūrinio autorių. Toks draugiškas ir kartu edukacinis momentas. O gal kažkas panašaus jau yra? Nesu tikra…“ – svarsto iliustruotoja.
Taisykles nustato autorių teisių įstatymas
Akcija „Žymėk autorių“, kurią finansuoja Lietuvos kultūros tarybos Autorių teisių ir greturinių teisių apsaugos programa, primena, kad meno kūriniai nėra anoniminiai vaizdai, už jų stovi konkretūs žmonės, istorijos ir kūrybiniai pasauliai. Menininkai sutaria, kad pagarba autorystei prasideda nuo mažų dalykų, o socialiniai tinklai gali būti ne tik chaotiškas vaizdų srautas, bet ir vieta, kurioje ugdomas kultūrinis sąmoningumas.
LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič primena, kad jau nuo pat kūrinio sukūrimo momento atsiranda turtinės ir neturtinės autoriaus teisės. Turtinės autoriaus teisės – tai išimtinės autoriaus teisės leisti naudoti kūrinį tam tikrais būdais, pavyzdžiui, skelbti jį internete. Šios teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Neturtinės teisės – autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės teisė – galioja neribotai. Skirtingų meno sričių kūriniams turtinių teisių apribojimai gali šiek tiek skirtis – pavyzdžiui, be autoriaus leidimo galima nekomerciniais tikslais viešai skelbti skulptūras, kurios yra sukurtos nuolat stovėti viešose vietose. Taip pat nedraudžiama nekomerciniais tikslais viešai rodyti įsigytą dailės kūrinį, kai autorius žinojo, kad pirkėjas rengia parodas.
Taisykles ir ribas naudotojams nustato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Nėra didelio skirtumo, ar kūrinys naudojamas internetinėje žiniasklaidoje, ar žiniasklaidos priemonės paskyroje socialiniuose tinkluose. Kai privatūs asmenys autorių kūrinius viešai skelbia socialiniuose tinkluose nekomerciniais tikslais be autorių leidimo, – toks skelbimas pažeidžia socialinių tinklų naudojimo taisykles, kurios dažniausiai numato, kad į socialinius tinklus galima kelti tik savo sukurtą turinį, nepažeidžiantį kitų asmenų autorių teisių. Taigi, autoriai ar jų atstovai gali paprašyti internetinės platformos administratoriaus pašalinti jų teises pažeidžiantį turinį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
