Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti. Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje.
Psichologas Edvardas Šidlauskas dalijosi, kad politinė įtampa Lietuvoje gali kilti dėl stipraus visuomenės susiskaldymo, kai žmonės pernelyg emocionaliai palaiko „savo politinę pusę“ ir dėl pralaimėjimų jaučia nusivylimą bei nerimą.
„Lietuvoje galima pastebėti stiprų politinį susiskaldymą, kuris primena sporto varžybas, kai žmonės emocingai palaiko „savo komandą“ – kairiuosius ar dešiniuosius.
Natūralu, kad jie siekia savo pusės pergalės, o kai to nėra, išgyvena nusivylimą, bejėgiškumą ar nerimą“, – įvertino jis.
Prognozės apie karą iš politikų kelia paniką
Ekspertas mano, kad žmonėms yra svarbus saugumo jausmas, tačiau viešojoje erdvėje pasigirstantys grėsmingi pareiškimai, kaip prognozės apie karą, kelia paniką ir silpnina visuomenės pasitikėjimą bei saugumą.
„Žmogui vienas iš pagrindinių poreikių yra saugumas – turėti stogą virš galvos, jaustis apsaugotam, turėti aplinką, kur galima pailsėti nuo streso. Tačiau stebint, kas vyksta viešojoje erdvėje, situacija atrodo nesaugi.
Pavyzdžiui, kai krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasakė, kad „už metų bus karas“, tai, nors galėjo būti emocinė reakcija ar apmaudo frazė, daugeliui žmonių sukėlė paniką.
Tokie pareiškimai mažina visuomenės pasitikėjimą, o kartu ir saugumo jausmą“, – kalbėjo psichologas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kada D. Šakalienė užsiminė apie galimą karą Lietuvoje po neva vienerių metu. D. Šakalienė po premjerės ir prezidento susitikimo suprato, kad jos dienos suskaičiuotos – išsiuntė atsistatydinimo pareiškimą ir pati.
„Gal klaida yra tai, kad turėjau truputį per daug idealizmo, galvodama, kad skaičiuojant metus iki galimo, ką čia vynioti, iki galimo karo, turime būti labiau susitelkę ir kad mes čia viduje šitaip pjausimės... <...>“, – sakė ji.
Pasak E. Šidlausko, politiniai ginčai ir visuomenės susiskaldymas mažina žmonių pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais, o tai didina netikrumą, stresą ir nerimą.
„Šiandien žmonės nori jausti, kad valstybė ir sąjungininkai, kaip NATO, juos apsaugos, tačiau politinis susiskaldymas ir abejonių kurstymas šį tikėjimą silpnina.
Kai vieni kritikuoja NATO, kiti politikus ar visą valdžią, paprastas žmogus nebežino, kuo tikėti.
Politikai, žaisdami tarpusavio kovas, dažnai pamiršta, kad tai tiesiogiai veikia žmonių psichinę sveikatą – nuolatinis netikrumas, abejonės ir informacinis triukšmas kelia stresą ir nerimą“, – komentavo pašnekovas.
Žmonės praranda pasitikėjimą politiniais autoritetais
Jo nuomone, dėl autoritetų ir patikimų lyderių stokos žmonės praranda pasitikėjimą politika ir jaučiasi nesaugūs bei bejėgiai nestabilioje situacijoje.
„Be to, nykstant autoritetams ir patikimiems lyderiams, stiprėja nesaugumo jausmas. Kai politinis gyvenimas tampa destruktyvus, kai dominuoja kaltinimai ir šmeižtas, rinkėjai ima nepasitikėti niekuo.
Tada žmogus jaučiasi tarsi plaukiantis nekontroliuojamame laive, nežinodamas, ar neužplauks ant uolų“, – sakė jis.
Psichologas ragina žmones nepergyventi dėl politinių diskusijų, nes Lietuva yra NATO narė ir užsitikrinusi saugumą, todėl nėra pagrindo panikuoti dėl karo grėsmės.
„Žmonėms, kurie jaučia baimę dėl politinės situacijos ar karo grėsmės, galima patarti mažiau rimtai vertinti politines diskusijas ir suvokti, kad politikoje vis daugiau šou ir dramos elementų.
Lietuva turi aiškias tarptautines sutartis, yra NATO narė, ir savo „namų darbus“ gynybos srityje yra padariusi“, – patarė jis.
Psichologas pataria – daugiau susikoncentruokite į savo gyvenimą
E. Šidlauskas skatino visuomenę mažiau sekti politines naujienas ir vietoj nerimo dėl galimų grėsmių susitelkti į artimuosius bei džiaugtis dabartimi.
„Verta išlikti ramiais, riboti laiką, praleidžiamą sekant politines naujienas, ir neįsitraukti į emocinius ginčus. Vietoje to geriau susikoncentruoti į savo gyvenimą – šeimą, artimuosius, kasdienius darbus ir malonumus.
Jeigu bijome karo ar mirties, tai dar labiau turėtume vertinti gyvenimą dabar: šiandien esame gyvi ir sveiki, todėl naudokimės tuo ir gyvenkime šia diena“, – dalijosi psichologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
