Karas

Rusijos bombonešiai šį lapkritį „pametė“ bent 8 aviacines bombas Belgorodo srityje, praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento paskelbtu pokalbio įrašu. Perimtoje pokalbio ištraukoje Belgorodo srities gyventoja pasakoja apie gaisrus infrastruktūros objektuose dėl karo veiksmų. Ji taip pat paminini, kad regioną bombarduoja rusų aviacija. „Per 11 dienų Rusijos bombonešiai numetė aštuonias bombas, aštuonias bombas Belgorodo srities teritorijoje.

Rusijos veiksmai Europoje jau peržengė įprastos įtampos ribas – ekspertas perspėja, kad Maskva vykdo hibridinį karą ir gali smogti be jokio įspėjimo. Karo analitikas Ivanas Stupakas sako, kad Kremlius jau pasirengęs naujam konflikto etapui, o Europa galbūt išgyvena paskutines taikias dienas, skelbia UNIAN. „Rusijai tai, ką ji dabar daro Europoje, jau yra karas. Asimetrinis, hibridinis – vadinkite tai kaip norite, bet jis tęsiasi“, – sakė analitikas.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sekmadienį pranešė, kad Prancūzija siunčia perdirbtą uraną į Rusiją apdoroti, kad jį būtų galima pakartotinai panaudoti, nepaisant Kremliaus karo Ukrainoje. Grupė teigė, kad nors ši prekyba yra teisėta, ji yra amorali, nes daugelis valstybių siekia sugriežtinti sankcijas Rusijos vyriausybei dėl 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į savo šalies rėmėjus prašydamas lėšų dronų gamybos didinimui.  Sekmadienį socialiniame tinkle X jis parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą nutrauks tik tuo atveju, jei bus įvykdytos dvi sąlygos.  Pirma, V. Putinas turi prarasti „iliuziją, kad galiausiai kaip nors gali laimėti mūšio lauke“. Antra, karo tęsimo kaina turi būti didesnė nei jo užbaigimo.

Rusija vietoj Jungtinių Amerikos Valstijų pasirinko naują „piktadarę“ – Jungtinę Karalystę, rašo „The Guardian“. Šią savaitę prie ankstesnių kaltinimų – dronų atakų Rusijos aerodromuose planavimu, dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimu ir vadovavimu „teroristiniams“ reidams Rusijos teritorijoje – buvo pridėtas naujas kaltinimas: Rusijos pareigūnai teigė, kad Didžiosios Britanijos žvalgyba nesėkmingai mėgino pervilioti Rusijos lakūnus pabėgti į Vakarus.

Zaporižios srities prokuratūra pradėjo tyrimą dėl rusų sušaudytų trijų Ukrainos karo belaisvių. Zaporižios srities prokuratūra pranešė sekmadienį pradėjusi baudžiamąjį procesą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei tyčinio nužudymo. Pranešta, kad šeštadienį internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kareiviai sušaudo tris sučiuptus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius.

Ukraina ir Graikija sekmadienį pasirašė sutartį, pagal kurią Kyjivas nuo kito mėnesio iki 2026 m. kovo importuos suskystintas gamtines dujas iš JAV. Susitarimas pasirašytas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos premjero Kyriakoso Mitsotakio susitikimo Atėnuose.

Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 860 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 16 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 158 tūkst.

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas šeštadienį pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje iki pavasario yra mažai tikėtinos. Jo teigimu, Kyjivo sąjungininkai Europoje taip pat turėtų išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, nepaisant neseniai kilusio ir šalies vyriausybę sukrėtusio korupcijos skandalo. Pasak Suomijos prezidento, dabar, kai Rusija tęsia hibridines atakas ir informacinį karą Senajame žemyne, Europai reikia ištvermės, atsparumo ir ryžto.

Ukrainos gynybos pajėgos susprogdino iš Selydovės gyvenvietės į Pokrovską vedantį kelią. Desantininkų šturmo pajėgų 7-asis greitojo reagavimo korpusas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Gynybos pajėgos smūgiuoja priešo logistikos keliams Pokrovsko prieigose. Per oro antskrydį buvo sunaikintas Selydovę ir Pokrovską jungiantis kelias. Todėl rusai šiuo keliu nebegali skverbtis į Pokrovską su lengvosiomis transporto priemonėmis“, – teigė kariuomenė.

Lapkričio 15 d-osios naktį mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk, kuri buvo sunkiai sužeista per Rusijos ataką Kyjive. Jai buvo 73 metai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra. „Su giliu liūdesiu ir širdgėla pranešame, kad mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk – motina, močiutė, didžiulės širdies ir nepaprasto likimo moteris.

Per pastarąją parą Černihivo srityje užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas. Rusai smūgius vykdė bepiločiais orlaiviais. Iš viso per praėjusią parą buvo užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Per praėjusią parą rusai du kartus atakavo Semenivką. Buvo apgadinti civiliniai automobiliai, taip pat vienos, jau nebeveikiančios, įmonės pastatas. Agresorius taip pat atakavo Koriukivkos rajoną.

Rusijos invazijai užsitęsus ir frontui toliau slenkant į Ukrainos gilumą, šalis ruošiasi ilgam ir alinčiam karui: nuo dronų pramonės plėtros iki kariuomenės reformų. Tačiau didėjant nuostoliams, gilėjant politinėms krizėms ir Vakarams vis dar svarstant paramos apimtis, Kyjivą vis stipriau spaudžia ir įnirtingi mūšiai, ir vidaus įtampa. Ukrainos miestas Pokrovskas Donecko srityje yra pavojuje. Tuo pat metu Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies vyriausybė pradėjo visų valstybinių įmonių auditą. Tokių veiksmų kariaujanti šalis priversta imtis po korupcijos skandalo – didelio masto nusikalstama schema, dariusi poveikį strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“....

Rusija keičia savo atakų prieš Ukrainą taktiką – okupantai vis dažniau naudoja balistines raketas ir išnaudoja oro gynybos spragas. Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad tokie smūgiai tampa vis intensyvesni, o Ukrainai kritiškai trūksta priešlėktuvinės gynybos sistemų, galinčių atremti masines ataka.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad šiuolaikiniai konfliktai jau vyksta kosmose, pridurdamas, kad ten prasidės ir kiti karai. Šiuos komentarus jis išsakė pristatydamas būsimą Prancūzijos kosmoso strategiją. „Būkime pasirengę“ „Šiandienos karas jau vyksta kosmose, o rytojaus karas prasidės kosmose“, – sakė E. Macronas.  „Būkime pasirengę: tai bus karinių operacijų sausumoje, ore ir jūroje sėkmės sąlyga“, – pridūrė jis.

Karas tarp Europos ir Rusijos tampa vis labiau tikėtinas, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Apie tai jis kalbėjo „Pink“ eteryje, rašo UNIAN. „Mes esame tarp kūjo ir priekalo. Mums reikia šiek tiek išsisukti. Kita vertus, turime toliau stiprinti kariuomenę. Mes protingai ginkluojamės. Ir turime toliau investuoti didelius pinigus, kad galėtume apginti savo šalį“, – cituojamas jis. Taip jis pakomentavo Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vado Fabieno Mandono žodžius.

Stambule vykusių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu, Rusija neigė Ukrainos savarankiškumą ir pasiūlė sukurti „WhatsApp“ grupes, kad būtų sudaryta pažangos iliuzija, rašo „The Times“. Apie tai leidiniui papasakojo Sergijus Kyslycia. 2025 m. vasarį pradėjęs eiti Ukrainos užsienio reikalų viceministro pareigas, S  Kyslycia tapo diplomatinė dešinioji ranka galingam Volodymyro Zelenskio patarėjui Andrijui Jermakui, lydėdamas jį kelionėse po visą pasaulį.

Rusijos biudžete vėl atsivėrė skylė – po dviejų perteklinių mėnesių šalies iždas tapo deficitinis. Ekspertai perspėja, kad padėtis blogėja greičiau, nei tikėtasi Kremliuje: mažėja naftos ir dujų pajamos, auga išlaidos, o valdžia priversta didinti mokesčius ir skolintis dar daugiau.

Europa skuba stiprinti savo gynybą, tačiau ekspertai perspėja – vien dronų nepakaks. „Atlantic Council“ teigimu, nors daugelis šalių bando perimti Ukrainos patirtį, be gerai apmokytų operatorių ir veiksmingos taktikos net pažangiausios technologijos gali likti bevertės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu didžiausias fronto dėmesys sutelktas į Pokrovsko kryptį ir Zaporižios sritį, kur Rusijos pajėgos intensyvina puolimus. Pasak jo, situacija šiose vietovėse išlieka sudėtinga dėl oro sąlygų, tačiau ukrainiečiai toliau naikina okupantus ir išlaiko gynybos pozicijas.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Rusija gali pradėti agresiją prieš kitą Europos šalį dar nepasibaigus karui su Ukraina, sekmadienį interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Aš taip manau. Jis gali tai padaryti. Europai derėtų atsisakyti visuotinio skepticizmo, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pirmiausia nori okupuoti Ukrainą ir tik tada gali pajudėti kur nors kitur. Jis gali daryti ir viena, ir kita tuo pačiu metu“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos surengė intensyvų puolimą Pokrovsko rajone, siekdamos pralaužti Ukrainos gynybos linijas ir užimti strategiškai svarbų miestą. Tačiau, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio, nepaisant įnirtingų atakų ir milžiniškų okupantų nuostolių, Kyjivo kariuomenė tvirtai laiko savo pozicijas ir neketina trauktis, rašo UNIAN.

Lietuvoje prisaikdinta Bundesvero 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“ – didžiausias Vokietijos ginkluotųjų pajėgų prioritetas, Vokietijos portalui „Welt“ sakė brigadai vadovaujantis generolas Christophas Huberis. Šios pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą. Anot generolo, jo tikslas – sukurti tokias atgrasymo pajėgas, kad „niekada netektų panaudoti to, ką galime“. „Mes visiškai laikomės plano.

Šiaurės Norvegijoje, Bodės mieste, Jungtinė Karalystė ruošiasi karui, rašo „Politico“. Jungtinės Karalystės strategai atvyko į Bodę, miestą tarp jūros ir snieguotų kalnų už Arkties rato, kad imituotų galimą atsaką, jei Rusija pradėtų priešiškus veiksmus prie NATO sienų. Pratybos vyksta praėjus metams po įsivaizduojamų paliaubų Ukrainoje. Jų metu Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai turi įvertinti, kaip elgtųsi, jei kaimyninėje šalyje pradėtų plisti prokremliški neramumai.

JAV visiškai remia Europos Sąjungos (ES) sprendimą naudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip priemonę padėti Ukrainai ir užbaigti karą su šalimi agresore, rašo agentūra „Reuters“. Vakarams siekiant sustiprinti spaudimą Maskvai, Europos Komisija (EK) pasiūlė planą, kuris leis ES šalių vyriausybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų – didžiąją dalį Rusijos suvereninių aktyvų, įšaldytų Europoje, – be jų konfiskavimo.

Branduolinis pingpongas tarp Rusijos ir Amerikos tęsiasi: Kremlius skelbia, kad reaguos į Amerikos grasinimą atnaujinti branduolinius bandymus ir atsakys tuo pačiu. Tačiau Donaldas Trumpas persigalvojo – sako, kad Amerika, Rusija ir Kinija turėtų mažinti branduolinį arsenalą. Tuo metu Ukraina tęsia įtemptą kovą fronte – okupuotame Donecke sunaikintas rusų amunicijos sandėlis, kuriame buvo per tūkstantį „Šahedų“ ir apie 1,5 tūkst. dronų šaudmenų.

Laukdami pagrindinių pajėgų pastiprinimo ir siekdami sumažinti nuostolius, Rusijos kariai sumažino savo veiksmų aktyvumą Pokrovske ir rečiau juda po miestą. Rusai prisidengdami civiliais gyventojais taip pat bandė įsiskverbti į Hryšyną. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė 7-asis oro desanto pajėgų greitojo reagavimo korpusas.

NATO aplenkė Rusiją šaudmenų gamyboje – Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė, kad dabar Vakarai ne tik pasivijo, bet ir lenkia Maskvą šioje srityje. Pasak jo, visoje NATO teritorijoje sparčiai plečiamos gamybos linijos, o nauji projektai įrodo, kad Aljansas geba greitai prisitaikyti ir pergudrauti priešininkus. „Mes jau keičiame padėtį šaudmenų srityje. Iki šiol Rusija gamino daugiau šaudmenų nei visi NATO sąjungininkai kartu sudėjus. Tačiau dabar tai jau praeitis.

Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI) antradienį paskelbė ataskaitą, kurioje jie atkreipė dėmesį į Europos silpnąsias vietas didelio intensyvumo konflikto su Rusija atveju, kurį autoriai vadina „ilgalaike grėsme“. Ekspertų teigimu, daugiausiai problemų kyla dėl Europos valstybių sausumos pajėgų ir amunicijos atsargų.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakvietė ukrainiečius atvykti į Baltarusiją. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, apie tai jis kalbėjo atidarydamas atnaujintą tiltą per Pripetės upę. Jis pareiškė esąs pasirengęs priimti į šalį papildomų migrantų iš Ukrainos. Lukašenka pakvietė ukrainiečius atvykti A. Lukašenka kalbėjo, kad Ukraina yra visai šalia, ir iš pradžių jis net atmetė pasiūlymą vykti į Mozyro rajoną.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Lenkiją rinktis, ar leisti pinigus ginklams, ar sviestui. Tačiau jis žada, kad vyriausybė mokės tiek, kiek reikia, kad apgintų Lenkiją, praneša „TVP World.

Vienoje Suomijos Espo miesto mokykloje kilo skandalas, kai 11 metų ukrainiečių kilmės mergaitė buvo verčiama dainuoti rusų dainą „Kalinka“. Kaip pranešė transliuotojas „Yle“, incidentas įvyko Storengeno mokykloje, kai muzikos mokytoja pasakojo mokiniams apie rusų kultūrą. Pasak mergaitės mamos, muzikantės Irinos Gorkun-Silen, jos dukra Nikolė, gimusi Suomijoje, atsisakė dainuoti rusų kalba, paaiškinusi, kad yra ukrainietė.

Šeštadienį rusų raketos smogė bazei Dnipropetrovske, skelbia „The Guardian“. Anot leidinio, smūgio metu žuvo elitiniai Ukrainos kariai. Buvo pradėtas tyrimas dėl galimo aplaidumo. Suduotas smūgis apdovanojimų metu Skelbiama, kad tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, vyko apdovanojimų ceremonija. Nėra aišku, kiek karių žuvo per šį išpuolį, tačiau jį patvirtino Ukrainos operatyvinė „Rytų“ grupė. Ukrainos žurnalistas Dmytro Sviatnenko pranešė, kad žuvo jo brolis – elitinis dronų operatorius.

Kovos dėl Pokrovsko pasiekė finalinę stadiją, skelbia prancūzų dienraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Rusų pajėgos apsupo Pokrovską ir įsiveržė į miestą iš pietų ir rytų. Pokrovskas gali tapti pirmu svarbiu miestu po Avdijivkos kritimo 2024 m. Pokrovskas yra yra svarbus logistikos mazgas. Jis gali tapti okupantų atakos į Dniepropetrovsko sritį placdarmu. Padėtis Pokrovske kaista Dvejus metus Pokrovskas buvo rusų artilerijos, dronų ir aviacijos bombų taikiniu.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo atakuotas Krymas, skelbia „Kanal 24“. Ten nugriaudėjo serija sprogimų, kilo gaisras naftos bazėje. Apie tai pranešama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“, informacija nėra oficiali. Kanale pranešama, kad gaisras kilo naftos bazėje Simferopolyje. Liudininkai teigia, kad bazė užsidegė apie 2:30 nakties. Prieš tai buvo girdimas neaiškių dronų skridimas.

Kai 2022 m. vasarį Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, netrukus pasirodė pranešimai apie užimtuose miestuose vykdomus plėšimus. Iš gyvenamųjų namų, muziejų, teatrų, net mokyklų buvo grobiama viskas – nuo maisto ir drabužių iki kompiuterių ir skalbimo mašinų. Pasakojimai apie įvykdytas vagystes ir turto niokojimą atskleidė Maskvos invazijos žiaurumą.

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dešimtys tūkstančių iš fronto grįžtančių karių turi amputuotas galūnes, o daugeliui jų prireiks pagalbos visą gyvenimą. Tačiau ne visos tokios amputacijos yra tiesioginių sužalojimų, patirtų fronto linijoje, pasekmė, rašo „The Telegraph“. Ukrainos vyriausiasis karo chirurgas nurodo, kad iki ketvirtadalio tokių amputacijų yra netinkamo paprastų medicininių priemonių naudojimo pasekmė. Kalbama apie kraujavimo stabdymo juostas.

Karo analitikas Ivanas Stupakas pareiškė, kad Rusija šiandien neturi pasauliui ką pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę. Pasak eksperto, Kremlius, nuolat gąsdindamas branduoliniu ginklu, tik bando kompensuoti technologinį ir mokslinį atsilikimą bei sukurti didybės iliuziją, skelbia UNIAN. „Rusija civilizuotam pasauliui neturi ko pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę“, – pareiškė karo analitikas I. Stupakas.

Dauguma suomių ir toliau palankiai vertina NATO, o beveik pusė baiminasi didelio karo Europoje, rodo naujausia Suomijos verslo ir politikos forumo (EVA) užsakyta apklausa, kuria remiasi šalies naujienų agentūra STI. Pranešama, kad nuo pavasario, kai buvo atlikta ankstesnė apklausa, visuomenės pasitikėjimas aljanso saugumo garantijomis išaugo. Beveik pusė respondentų – 46 proc.

Tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti užtektinai ginklų, perspėjama antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

Spalio mėnesį rusai okupantai prieš Ukrainą panaudojo rekordiškai daug valdomųjų oro bombų nuo pat šių metų pradžios. Apie tai pranešė gynybos ministerija. „Per 31 antrojo rudens mėnesio dieną Rusijos lėktuvai ant mūsų kariuomenės pozicijų ir fronto linijos gyvenviečių numetė daugiau nei 5 328 valdomąsias bombas. Tai didžiausias valdomų bombų skaičius, numestas per vieną mėnesį nuo 2025 m. pradžios“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, naktį į antradienį dronais intensyviai atakavo Odesos sritį. Ypač taikytasi į energetikos ir uosto infrastruktūrą, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Nepaisant aktyvuotos oro gynybos, sunaikinusios daugumą bepiločių, būta pataikymų. Kilę gaisrai buvo užgesinti. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra. Ukraina tuo tarpu, Rusijos duomenims, atakavo Sterlitamako naftos chemijos gamyklą Rusijos gilumoje.

Okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje antradienio naktį nugriaudėjo sprogimas Rusijos šaudmenų saugykloje, skelbia portalas „The Kyiv Independent“. Taip pat pranešama apie sprogimus keliose Rusijos srityse.  „The Kyiv Independent“ teigimu, sprogimas įvyko po pranešimo apie dronų ataką Dovžansko mieste Luhansko srityje. Šis miestas yra nutolęs apie 80 km į pietryčius nuo Luhansko miesto ir nuo 2014 metų yra okupuotas Rusijos.

Karą išgyvenusi ir vis dar kasdien fronte kovojanti Ukrainos kariuomenė ruošiasi dideliems pokyčiams – šalis planuoja įvesti terminuotas sutartis dėl tarnybos kariuomenėje.

Rusijos išpuoliams nesiliaujant, Danija kartu su Nyderlandais ragina kitas ES valstybes nares prisidėti prie Ukrainos kultūros paveldo atkūrimo. Apie tai paskelbė Danijos kultūros ministras Jakobas Engel-Schmidtas, kuris pirmadienį Kopenhagoje surengė neoficialų ES kultūros ministrų susitikimą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šiandien visos Europos šalys susirinko Danijoje, siekdamos paremti Ukrainos atkūrimo fondą.

Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai daugiau „Storm Shadow“ raketų smūgiams Rusijoje, skelbia „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai papildė Ukrainos atsargas „Storm Shadow“ raketomis. Sprendimas dėl „Storm Shadow“ – prieš sunkų laikotarpį Tai leidiniui patvirtino šaltiniai. Anot šaltinių, raketos nusiųstos tam, kad Ukraina galėtų tęsti ilgų nuotolių smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje. Sprendimas priimtas prieš žiemą, kurios Ukraina baiminasi.

Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija. Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų. Ukrainos oro gynyba naktį  į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų.