Karas

Oficialūs Kremliaus asmenys ryžtingai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą naują terminą, iki kurio Rusija turėtų susitarti dėl karo su Ukraina nutraukimo, ir pakartojo, kad Maskva suinteresuota tęsti karą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Rusija pareiškė turinti imunitetą Vakarų sankcijoms, tačiau tai taikoma tik seniems apribojimams, o naujosios Donaldo Trumpo sankcijos bus daug veiksmingesnės. Tai pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris yra vienas artimiausių JAV prezidento sąjungininkų.

Gazos Ruože prasideda badas, antradienį perspėjo JT remiami ekspertai, o „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad beveik 22 mėnesius trunkančio karo aukų skaičius perkopė 60 000 žmonių ribą. Į Sveikatos apsaugos ministerijos skaičius neįtrauktos mirtys nuo bado palestiniečių teritorijoje, kurioje nuo kovo iki gegužės mėnesio Izraeliui įvedus visišką pagalbos blokadą, humanitarinės sąlygos dar labiau pablogėjo.

Vladimirui Putinui pagaliau ima trūkti laiko, rašo „The Telegraph“. Naujas Donaldo Trumpo ultimatumas V. Putinui griauna visą Kremliaus strategiją Ukrainoje. Pirmadienį D. Trumpas paskelbė paskelbė naują ultimatumą Rusijai. Išreiškęs abejonių dėl V. Putino noro pasiekti paliaubas Ukrainoje, D. Trumpas paskelbė, kad savo 50 dienų terminą sutrumpins iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nepasikeis taikos link, gali įsigalioti antriniai muitai ir sankcijos.

Analitikų teigimu, padidėjusios gynybos išlaidos ir naujas Rusijos šauktinių įstatymas rodo, kad Kremlius laikosi vis agresyvesnės pozicijos ir rengiasi būsimam konfliktui su Europa bei NATO valstybėmis, rašo „Kyiv Independent“....

Rusijos propagandistė, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ pasiūlė „duoti signalą Vakarų politikams“, atimant Prancūzijos ambasadoriaus oficialią rezidenciją Maskvoje. Nuo sovietų laikų ji yra įsikūrusi istoriniuose pirklių Igumnovų namuose. „Man labai gaila kiekvieną kartą, kai važiuoju Didžiąja Jakimanka ir matau, man <...> gražiausią pastatą Maskvoje – nuostabų pirklių Igumnovų dvarą.

Rusijai sekmadienį apšaudžius Šyroka Balkos kaimą Chersono srityje, žuvo kaimo gyventojas. Apie tai pranešė Charkovo regiono prokuratūra „Telegram“ tinkle, kaip praneša „Ukrinform“. Remiantis tyrimu, liepos 27 d. apie 11:30 val. Rusijos kariai apšaudė Šyroka Balką Chersono srityje. Apšaudymo metu žuvo 54 metų vyras tuo metu buvęs lauke“, – pranešė agentūra. Kaip pranešta, liepos 27 d. Rusijos kariai apšaudė Chersono centrinį rajoną, sužeisdami moterį.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Europa ir Lenkija turėtų būti pasirengusios galimai didelei konfrontacijai su Rusija iki 2027 m., šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis sakė, kad jo vyriausybė maksimaliai išnaudos ateinančius dvejus metus, kad stabilizuotų padėtį Lenkijoje ir užtikrintų saugumą. Ministras pirmininkas rėmėsi panašiu naujojo NATO vyriausiojo vado Alexuso Grynkewicho, su kuriuo neseniai kalbėjosi, vertinimu.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad užėmė antrą kaimą Dnipropetrovsko srityje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Malijivkos vietovę Dnipropetrovsko srityje. Anksčiau liepą Rusija paskelbė, kad užėmė pirmą kaimą šioje Ukrainos centrinėje srityje. Dnipropetrovsko sritį, ypač jo sostinę Dniprą, Rusija nuolat apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją.

Naktį Rusija ir Ukraina apsikeitė ugnimi, Maskvai atakavus kelias Ukrainos sritis, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o šeštadienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad per dronų smūgį Rostovo srityje žuvo dar du žmonės. Dnipro meras Borysas Filatovas teigė, kad apšaudžius daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus. Laikinai Rostovo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas sakė, kad po ukrainiečių drono smūgio užsidegė automobilis.

Per naujus Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste buvo sužeisti keli žmonės, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė vietos valdžios pareigūnai. Charkivo meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė apie sužeistuosius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Keliomis valandomis anksčiau jis informavo apie gyvenamiesiems pastatams, sandėliams ir transporto priemonėms padarytą žalą.

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos galėtų pralaužti ar įveikti Ukrainos gynybą, sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas. Apie tai jis kalbėjo „Studio West“, rašo UNIAN. Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją – po 11 su puse metų trukusio karo Rusija kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos. „Rusijos oro pajėgos vengia skraidyti Ukrainos oro erdvėje, o Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai dingo iš operatyvinės arenos.

Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai trys civiliai, penktadienį pranešė pareigūnai. Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose pražudė du vyrus, platformoje „Telegram“ parašė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, Pokrovske buvo sužeistas dar vienas žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai, kuri ir toliau kariauja su Rusijos pajėgomis, kasmet reikia daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų). „Ukraina turi susidoroti su 40 mlrd. dolerių deficitu. Ukrainos bepiločių orlaivių gamybai šiuo metu reikia 25 mlrd. dolerių per metus. Tai jau yra 65 mlrd.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas sako, kad Ukraina įžengė į naują karo etapą, kuris skiriasi nuo 2022–2023 m. karo. Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo „Liga“. Anot jo, jei nebus pakeista gynybos strategija ir požiūriai į išteklių mobilizavimą, Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis iki 2034 m. „Ukraina įžengė į naują karo etapą, ir jei nesirūpinsime ilgalaike gynyba, ginkluotas konfliktas gali užsitęsti dar dešimtmetį.

Ateities karuose didžiausią reikšmę turės naujos technologijos ir greitis, kuriuo bus įvaldyta jų naudojimo taktika. Tai turi būti itin pigūs ir itin didelio efektyvumo įrankiai, interviu LB.ua sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Jis paaiškino, kad pagal NATO standartus vienam taikiniui perimti reikia trijų raketų. Vidutiniškai į Ukrainą vienu metu taikosi apie 500 dronų. Tam reikėtų 1500 raketų.

Izraelio centrinėje dalyje ketvirtadienį per įtariamą išpuolį automobiliui įsirėžus į autobusų stotelę, į ligoninę buvo nuvežti aštuoni sužeisti kariai, pranešė gelbėjimo tarnybos. Policija incidentą pavadino teroro ataka. Izraelio pirmosios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ (MDA) darbuotojai teigė, kad 9 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas pranešimas, jog netoli Kfar Jonos miesto į autobusų stotelę įsirėžė automobilis.

Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis trečiadienį pareiškė, kad Maskva pasiūlė Kyjivui 24–48 valandų trukmės paliaubas. Anot jo, šios paliaubos siūlomas tam, kad abi pusės galėtų apsikeisti žuvusiais ir sužeistaisiais.

2026 m. Ukrainai gynybos tikslais reikės mažiausiai 120 mlrd. JAV dolerių (apie 102,6 mlrd. eurų). Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai per susitikimą su Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovais pareiškė šalies gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip teigiama, visų pirma D. Šmyhalis išdėstė Ukrainos strateginius tikslus ir gynybos prioritetus, kuriuos anksčiau nustatė Ukrainos prezidentas. „Daugiau Ukrainoje pagamintų ginklų – 50 proc.

Donecko srityje, Torske, rusų pajėgos nušovė neginkluotą vietos gyventoją, skelbia „Kanal 24“. Anot Ukrainos pajėgų 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados, ukrainiečiai surengė atsaką okupantams ir likvidavo tris rusų karius, surengusius išpuolį.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad sprendžiant karą Ukrainoje dažnai girdimi tik skambūs pažadai bei antraštės, o ne realūs veiksmai. Apie tai jis kalbėjo interviu ukrainiečių portalui „Kanal 24“. Landsbergis: būsiu laimingas, kai ginklai, už kuriuos sumokėjo Europa ir pristatė amerikiečiai, bus panaudoti prieš Rusijos taikinius Vis dėlto, anot jo, svarbu neprarasti vilties, kadangi yra galimybė, jog situacija gali pasikeisti.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paragino surengti 50 dienų kampaniją apginkluojant Ukrainą, kad būtų pasinaudota neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai pateiktu ultimatumu. Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė suteikiantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Kyjivu dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo arba JAV imsis sankcijų.

Vokietijos dienraščio „Welt“ publikacija sukėlė nerimo bangą. Esą Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, net ir prasidėjus karui, negalėtų imtis gynybos veiksmų be parlamento sprendimo. Ar iš tiesų mūsų sąjungininkai tik stebės agresiją iš šalies? Apie tai, ar „popieriniu tigru“ vadinama Vokietija iš tiesų silpnesnė už Lenkiją, kaip rodo ginkluotės statistika, ir ką reiškia „du obuoliai vienoje kišenėje“ , TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 040 950 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 120 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

 Su Sirijos islamistų vadovaujama vyriausybe susivienijusios ginkluotos gentys penktadienį, kitą dieną po to, kai vyriausybės pajėgos pasitraukė iš miesto, kuriame dauguma gyventojų yra drūzai, susirėmė su drūzų kovotojais netoli Sveidos, pranešė kovojančios pusės ir Sirijos karą stebinti organizacija.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė manąs, kad Izraelio atakų prieš šalį per 12 dienų trukusį karą tikslas buvo susilpninti Teherano santvarką ir sukelti neramumus.  „Agresoriai apskaičiavo ir suplanavo susilpninti sistemą, taikydamiesi į tam tikrus veikėjus ir jautrius Irano centrus“, – savo internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime teigė A. Kharmenei.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 4,1 mln. eurų (be PVM) 110 kV Šventosios transformatorių pastotės rekonstrukciją. Projektas padidins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo patikimumą ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas, pranešė „Litgrid“. „Įgyvendindami šį projektą atsisakome senos įrangos su SF6 dujomis, diegiame aplinkai draugiškus sprendimus bei geriname eksploatacinius procesus.

Jungtinių Valstijų Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas patvirtino 500 mln. JAV dolerių (427,6 mln. eurų) vertės saugumo pagalbą Ukrainai, kuri yra 2026 fiskalinių metų Nacionalinės gynybos autorizavimo įstatymo (angl. National Defense Authorization Act, NDAA) dalis.

Atitaisyti daugiau nei trejus metus trunkančio karo padarytą žalą per 14 metų kainuos daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, ketvirtadienį Romoje vykstančioje atkūrimo konferencijoje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas. Konferencijoje dalyvaudamas vaizdo ryšio priemonėmis, D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina svarsto galimybę įsteigti du fondus, kurių bendra suma siektų apie 1 trilijoną JAV dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus. „Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė nemanąs, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje, įstrigo, nors Kyjivas ir Maskva dar nėra paskelbę apie naują derybų raundą. „Dabar negalime taip pasakyti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva mano, kad derybų procesas lėtėja. Jis pridūrė, kad Rusija laukia „signalų iš Kyjivo“ dėl trečiojo derybų raundo.

Trečiadienio popietę per rusų drono ataką Chersono srityje žuvo vos vienerių amžiaus vaikas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot srities vadovo Oleksandro Prokudino, dronas nusitaikė į namo kiemą. „Pravdino kaime, Bilozersko bendruomenėje, rusai iš bepiločio lėktuvo atakavo vienerių metų berniuką ir pagyvenusią moterį, kurie buvo namo kieme. Deja, vaikas nuo žaizdų mirė vietoje“, – cituojamas jis.

Rusija paskelbė Jeilio universitetą „nepageidaujama organizacija“, antradienį pareiškė valdžios atstovai, Kremliui tęsiant susidorojimą su kritikais, sustiprėjusį Maskvai užpuolus Ukrainą. Paskelbimas „nepageidaujama organizacija“ iš esmės reiškia draudimą veikti Rusijoje, o visi bendradarbiaujantieji gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo dienos, kai grįžo iš Rusijos nelaisvės, mirė 57-erių ukrainiečių karys Valerijus Zelenskis, rašo „Kyiv Independent“. Kaip skelbia „Suspilne“, karys mirė dėl nelaisvės metu patirtų kankinimų, sužalojimų. Karys rusų nelaisvėje praleido 39 mėnesius. Ukrainai jis sugrąžintas gegužės 25 d. Praėjus vos 22 dienoms, birželio 16 d., jam sustojo širdis. Kaip pasakoja jo dukra Valerija, karo pradžioje jo dalinys teikė ginklus Ukrainos pajėgoms Mariupolyje.

Roterdamo uostas Nyderlanduose pradėjo rezervuoti vietas NATO laivams su kariniais kroviniais ir planuoti ginklų pervežimo maršrutus, ruošdamasis galimam karui su Rusija, rašo „Financial Times“. Jūrų uoste taip pat vyks desanto pratybos. Roterdamo uostas, kuris laikomas didžiausiu Europoje, anksčiau jau priimdavo ginkluotę, bet net šaltojo karo įkarštyje neturėjo specialios prieplaukos tam.

Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad sužeistųjų per dvi Rusijos dronų atakų, surengtų pirmadienio rytą, bangas padaugėjo iki 71, viena sužeista moteris mirė.   34 metų moteris, sunkiai sužeista per Rusijos dronų ataką Charkivo Cholodnohirskio rajone, ligoninėje mirė, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra.  „Dabar sužeistųjų yra 71, tarp jų septyni vaikai“, – „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras.

Rusijos kariuomenė viešai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dronų operatoriai sąmoningai taikosi į Ukrainos civilinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, pranešė „Ukrinform“. „Rusija net nesigėdija – atvirai skelbia vaizdo įrašą, kuriame jų dronai sąmoningai nutaikomi į gelbėtojus. Į tuos, kurie nėra kariai, kurie nenaudoja ginklų, kurie gelbėja gyvybes po dar vieno smūgio.

Per aštuonis didelio masto apsikeitimų karo belaisviais etapus į namus buvo parvežti šimtai ukrainiečių, tarp jų sužeisti kariai, civiliai ir anksčiau dingusieji be žinios, savo „Facebook“ paskyroje pranešė Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“. „Aštuoni didelio masto apsikeitimų etapai. Nuo birželio pradžios šimtai mūsų žmonių grįžo namo. Mūsų jaunimas, Mariupolio gynėjai, tie, kurie laikėsi Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo regionuose.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sekmadienį paskelbtame straipsnyje paragino kanclerį Friedrichą Merzą įgyvendinti ankstesnius pareiškimus, kad Vokietija galėtų būti pasirengusi tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“. „Kancleris Friedrichas Merzas anksčiau visiškai teisingai pasakė, kad į Rusijos atakas prieš civilius taikinius turėtų būti atsakyta raketų „Taurus“ tiekimu“, – populiariame laikraštyje „Bild“ rašė buvęs bokso čempionas.

Zaporižės sritis naktį iš sekmadienio į pirmadienį patyrė penkis „Shahed“ bepiločių orlaivių smūgius. Apgadinta keletas sandėlių ir žemės ūkio technikos vienetų, beveik sunaikintas privačios įmonės pastatas, praneša „Ukrinform“, remdamasi karinės administracijos duomenimis. „Apie 2 val. nakties rusai surengė penkis „Shahed“ dronų smūgius. Ūkiuose buvo apgadinti sandėliai ir žemės ūkio technika.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija iš viso prarado apie 1 026 440 žuvusių arba sužeistų karių, įskaitant 1180 per pastarąsias 24 valandas, praneša „Ukrinform“ cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Sekmadienį Rusijos Ust Lugos uoste prisišvartavusiame tanklaivyje „Eco Wizard“ dėl, kaip įtariama, amoniako nuotėkio, nugriaudėjo sprogimas, praneša „Ukrinform“, cituojanti „The Insider“....

Gedėtojai ketvirtadienį atidavė paskutinę pagarbą Kyjivo stačiatikių katedroje pašarvotam ukrainiečių naikintuvo F-16 pilotui, kuris žuvo atremdamas Rusijos bombardavimą.   Pernai po kelis mėnesius trukusių raginimų, Ukraina iš savo sąjungininkių gavo naikintuvų F-16. Šie naikintuvai buvo dislokuoti siekiant užkirsti kelią stiprėjančioms Rusijos oro atakoms.

Lietuvos kariuomenės Karo policijai pradeda vadovauti pulkininkas leitenantas Petras Puleikis. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pirmadienį surengta Karo policijos vado pasikeitimo ir vėliavos perdavimo ceremonija, kurios metu Karo policijai ketverius metus vadovavusį Raimondą Ivanauską pakeitė P. Puleikis, prieš tai ėjęs Karo policijos štabo viršininko pareigas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti. „Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė žuvusiam F-16 pilotui Maksimui Ustimenko Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanojo jį, rašo „Ukrainska Pravda“. „Už asmeninę drąsą ir didvyriškumą, parodytą ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, pasiaukojamą tarnybą Ukrainos tautai, nusprendžiu suteikti Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanoti „Auksine žvaigžde“ Maksimui Ustymenko, pulkininkui po mirties“, – kreipdamasis į ukrainiečius sekmadienį pranešė V. Zelenskis.

Rusijos bepiločių orlaivių taikiniu ir vėl tapo Ukrainos Charkivo sritis, pranešama apie žalą ir gaisrus trijose vietovėse, taip pat ir nukentėjusius žmones. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas tinkle „Telegram“ informavo, kad Pisočino kaime dėl bepiločio orlaivio smūgio buvo apgadinta ir vėliau užsidegė degalinė. Kurortnės kaime, Čuhujivo rajone, buvo apgadintas civilinis pastatas, kilo gaisras. Tuo metu Derhačiuose dėl bepiločio orlaivio smūgio užsiliepsnojo pastatas.

2025 m. karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, nesibaigs. Šalis agresorė didina savo puolimo pajėgumus, agentūrai UNIAN teigia Ukrainos kariškis....