Karas

„YouTube“ kanalo „Nusirenk iki pusės“ laidoje „Dingstam“, kurią veda Nomeda Marčėnaitė, apsilankiusi buvusi Krašto apsaugos ministrė, psichologė Dovilė Šakalienė ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis nėrė į vieną jautriausių šių dienų temų – visuomenės nerimą, geopolitines grėsmes, dezinformacijos poveikį ir asmeninį atsparumą. Šiuolaikinis karas prasideda ne tik fronto linijoje, bet ir žmonių mąstyme.

Ukraina vėl paragino pasaulio aviakompanijas susilaikyti nuo skrydžių virš Rusijos teritorijos, skelbia „Interfax Ukraina“. „Pakartojame savo raginimą saugotis Rusijos oro erdvės, nes ji iš tiesų yra nesaugi.

Kyjive praėjusią naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų, Ukrainos sostinės pareigūnams įspėjus apie raketų grėsmę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas smūgiams į viena kitos teritoriją. Ukrainos sostinėje griaudėjo sprogimai „Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl raketų smūgių grėsmės.

Iki rugsėjo vidurio Rusijoje benzino trūkumas dar labiau paaštrėjo – degalų nėra beveik kas antroje degalinėje, rašo „Novaja Gazeta Europa“....

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pats gali tapti kita savo karo auka, sako „The Times“ apžvalgininkas Roger Boyes. „Saugokitės grįžtančio kario – neįgalaus ir kupino apmaudo“, – savo naujausiame komentare V. Putiną perspėja jis. Putino laukiantis išbandymas Jau šį savaitgalį V. Putino laukia tam tikras išbandymas – vyksta Valstybės Dūmos rinkimai. Jie gali atskleisti Rusijoje vyraujantį karo nuovargį ir paties V. Putino, kaip strateginio vado, nesėkmes.

Karas su Iranu mokesčių mokėtojams jau kainavo 38,1 mlrd. JAV dolerių ir ši suma vis auga, skelbia „Politico“. Kongreso biudžeto valdyba antradienį pranešė, kad besitęsianti karinė kampanija kas mėnesį kainuos nuo 2 iki 3 mlrd. JAV dolerių. Pranešama, kad karas išnaudojo JAV ginklų atsargas.

Ukraina sėkmingai išbandė dar vieną naikintuvą, skirtą kovoti su rusiškais reaktyviniais dronais, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis....

Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „TASS“. Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.

Jei Rusijos kariniai ir ekonominiai nuostoliai toliau augs dabartiniu tempu, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iki 2028 m. išeikvos Rusijos pajėgumus kariauti, interviu „The Times“ pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas generolas leitenantas Olehas Ivaščenko. Jis sausio mėnesį perėmė Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos (GUR) vairą. „Rusija turi karinių ir ekonominių išteklių kitiems metams, tačiau, mūsų vertinimu, jie išseks 2028 m.“, – sako jis. Interviu vyko GUR būstinėje Kyjive.

Irano remiami Jemeno husiai pradėjo masinį sausumos puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio rajone ir įsitraukė į įnirtingas kovas su koalicijos pajėgomis, už kurių stovi Saudo Arabija. Iš dalies ir dėl šios eskalacijos naftos kaina trečiadienį viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Rijadas jau pareikalavo iš Irano „nutraukti eskalaciją“, tačiau Teheranas atsisakė. Bab el Mandebo sąsiauris Raudonojoje jūroje yra vienas pagrindinių prekybos maršrutų tarp Persijos įlankos, Azijos ir Europos.

Europos ir JAV pareigūnai mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ir kitais metais, pripažindami, kad naujausia JAV taikos iniciatyva nesugebėjo pasiekti reikšmingos pažangos derybose su Vladimiru Putinu. Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Ukrainos dronai atakavo dujų infrastruktūrą Jamalo-Nenecų autonominėje apygardoje Rusijoje. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir vietos valdžios institucijos, skelbia UNIAN. Minėtas regionas, anot UNIAN, yra pagrindinis Rusijos dujų gavybos srityje. Skelbiama apie ukrainiečių smūgį Skelbiama, kad atakuota Naujojo Urengojaus gamykla. „Įmonė yra vienas iš svarbiausių regiono dujų kondensato infrastruktūros objektų. Projektinis pajėgumas siekia apie 19,5 mln.

Lenkijos sociologinių apklausų bendrovės IBRIS atlikto tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. šalies gyventojų pritaria Lenkijos pagalbai Baltijos šalims, jeigu jas užpultų Rusija. Į klausimą „Jeigu Rusija imtųsi karinės agresijos, ar Lenkija turėtų padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai?“ teigiamai atsakė 77,8 proc. apklaustųjų, neigiamai – 16,1 proc., o 6,1 proc. nebuvo tikri, trečiadienį platformoje „X“ skelbė IBRIS.

JAV ir Europos pareigūnai susitaikė su mintimi, kad karas Ukrainoje tęsis bent jau iki kitų metų. Apie tai remdamiesi „Bloomberg“ skelbia „Moscow Times“. Nors atrodo, kad derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pamažu atsinaujina, JAV pasiuntinių Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitai Maskvoje bei Kyjive ženklios pažangos nelėmė.

Prasidedant JAV sąjungininkų jūrų pratyboms, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo savo šalies karinį jūrų laivyną paversti branduolinį ginklą turinčiomis pajėgomis, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šios savaitės pratybos, kuriose dalyvauja Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos, buvo pradėtos rengti 2023 m., o jų tikslas, pareigūnų teigimu, yra užkirsti kelią Pchenjano raketinėms ir branduolinėms grėsmėms.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pareiškė, jog tiek Rusijai, tiek Ukrainai teks leistis į kompromisus, kad būtų užbaigtas daugiau nei ketverius metus trunkantis karas. „Abiem pusėms teks leistis į tam tikrus kompromisus ir sumažinti tarpusavio nesutarimus. Manome, kad turime viską, ko reikia šiam tikslui pasiekti“, – sakė S. Witkoffas po derybų su V. Zelenskiu per savo pirmąją kelionę į Kyjivą.

Rusiją naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo dronai. Kaip matyti iš „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ pranešimų, taikytasi į Rostovo ir Riazanės sritis. Pirmiausia pranešimai pasirodė apie ataką prieš Rostovo sritį. Pranešta, kad Bataisko mieste veikia oro gynyba, kadangi Rostovo sritis buvo atakuota dronų. Tuomet vėliau pasirodė pranešimai apie atakuojamą Riazanės sritį. Pranešta, kad po atakos užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla Riazanėje.

Per pastaruosius kelis mėnesius kardinaliai pasikeitus karo specifikai, tankai mūšio lauke tampa nebereikalingi, sako buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.  „Brangūs bičiuliai Lietuvoje, karas kardinaliai pasikeitė ne per pastaruosius ketverius metus ir net ne per pastaruosius dvejus – jis kardinaliai pasikeitė per pastaruosius tris mėnesius. Ką turiu omenyje? Tankų mums apskritai nebereikia.

ES plėtros komisarė Marta Kos penktadienį pareiškė dėl karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus, kurio palaikai buvo palaidoti su karine pagarba, „šlovinimo“ atšaukianti numatytą vizitą į Serbiją. „Ratko Mladičius buvo nuteistas už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Jo palaikų sugrąžinimas į Belgradą Europai primena tamsiausius mūsų naujausios istorijos puslapius“, – internete rašė M. Kos.

Ukrainiečiai sustabdė dviejų didelių Rusijos naftos perdirbimo pramonės įmonių veiklą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Išanalizavus papildomus duomenis, patvirtinta, kad po 2026 m. rugpjūčio 26 d. smūgio sustabdyta naftos perdirbimo gamyklos „LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez“ veikla Kstove, Nižnij Novgorodo srityje, Rusijoje“, – rašoma įraše.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra galimybė pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog JAV derybininkai, bandantys tarpininkauti susitarimui, netrukus apsilankys ir Maskvoje, ir Kyjive, praneša „TVP World“. Dalyvaudamas ekonomikos forume Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, V. Putinas sakė, kad kelios šalys, įskaitant JAV ir Kiniją, yra pasirengusios remti taikos susitarimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies saugumo tarnybos (SSU) vadovas Oleksandras Pokladas pranešė, jog rengiamasi imtis aktyvių veiksmų, kurie taps atsaku į Rusijos smūgius.

Skandalas Estijoje – atrodo, kad sukčiai iš Indijos apgavo visą estų gynybos pirkimų sistemą ir išvertė iš posto šalies gynybos ministrą. Paaiškėjo, kad Estija, norėdama nupirkti artilerijos sviedinių Ukrainai, vienai Indijos verslininkų įmonei pervedė 70-ties milijonų eurų avansą, tačiau sviedinių iki šiol taip ir negavo. Indams priklausanti įmonė sako, kad nukentėjo ne estai, o būtent jie. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pastebi, jog tiesioginė Rusijos invazija į Baltijos šalis šiuo metu atrodo mažiausiai tikėtina, tačiau neatmetami kiti rusų pavojingi veiksmai. Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai.

Kyjivo Holosijivo rajone užfiksuotas smūgis į 9 aukštų gyvenamąjį namą, kilo gaisras....

Lenkijoje ūkininkas, dirbdamas laukuose, aptiko daugiau kaip 700 pavojingų Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų ir kitų daiktų. Apie tai praneša RMF24.  Radinių aptikta Plonsko apskrityje, vos už 20 metrų nuo ūkinių pastatų.  Tarp jų buvo šaulių ginklų šaudmenų, rankinių granatų, granatsvaidžių sviedinių, detonatorių ir kitų pavojingų daiktų.  Į įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesti išminuotojai iš karinio dalinio. Jie pavojingus radinius paėmė ir izoliavo.

Per tris vasaros mėnesius rusų okupantų pajėgos fronte neteko 124 170 karių, iš jų daugiau nei 42 tūkst. – rugpjūčio mėnesį. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba. „Iš viso per tris vasaros mėnesius priešas neteko 124 170 karių. Birželį nuostoliai siekė 39 290, liepą – 42 860, o rugpjūtį – 42 020. Taigi per tris 2026 m. vasaros mėnesius Ukrainos gynybos pajėgos priešui padarė 25,8 proc.

Milijardierius Elonas Muskas ir toliau priešinasi tam, kad Ukrainai būtų leista naudoti „Starlink“ smūgiams giliai Rusijos teritorijoje, skelbia „Kyiv Independent“. Toks vertinimas prieštarauja tam, ką anksčiau skelbė „Financial Times“. Šis leidinys teigė, kad E. Muskas iš esmės sutinka leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijoje. „Kyiv Independent“: Muskas priešinasi Priešingą informaciją „Kyiv Independent“ pateikė trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

Rusija sukūrė dvivietį naikintuvą Su-57D, kuriame numatyta vieta dronų operatoriui. Šiuo metu šio orlaivio prototipas bandomas skrydžio metu, pranešė korporacija „Rostec“....

Suomijos teismas pirmadienį sumažino įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, skirtą už karo nusikaltimus nuteistam Rusijos neonacistui, iki 12 metų ir šešių mėnesių už nusikaltimus, susijusius su 2014 m. pasala Ukrainoje. Vojislavas Tordenas (tikroji pavardė Janas Petrovskis), buvęs Rusijos neonacistinės sukarintos grupuotės „Rusich“ vado pavaduotojas, praėjusiais metais Helsinkyje buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų, padarytų per pasalą rytų Ukrainos Luhansko srityje.

Milijardierius Elonas Muskas iš esmės sutinka leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijoje, skelbia „Financial Times“. Ukraina tęsia derybas su JAV dėl galimybės naudoti palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ Ukrainos gynybos reikmėms virš Rusijos teritorijos. „Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad Muskas anksčiau buvo sakęs Fedorovui, jog būtų linkęs leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ įrangą turinčius dronus už savo sienų, siekiant smogti Rusijos taikiniams.

JAV Konektikuto valstijos demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sekmadienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti Senato priimtą Rusijos sankcijų įstatymą, kadangi Ukrainos karo situacija šiuo metu yra „itin kritiška“, rašo „CBS News“. „Tai ypač skubus momentas ne tik dėl to, kad Putinas gali bandyti eskaluoti konfliktą, bet ir dėl to, kad Putinas yra spaudžiamas ekonominiu požiūriu“, – sako R. Blumenthalis.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. pasiekė apie 1 488 200 karių, įskaitant 1,6 tūkst. kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Tai reiškia, kad Rusija artėja prie 1,5 mln. netektų karių skaičiaus kare prieš Ukrainą. Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1,6 tūkst.

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išskubėjo į Maskvą pas Vladimirą Putiną planuoti tolesnio karo Ukrainoje, ir galimai veiksmų nukreiptų prieš Europą. Jo vizitas vyksta netrukus po Amerikos žvalgybos vado vizito Maskvoje, kurio metu šis, manoma, ragino Kremlių stabdyti karą ir perspėjo neeskaluoti jo NATO šalyse. O Kremlius noro sustoti nedemonstruoja – atvirkščiai – jau kelias dienas iš eilės talžo Ukrainos sostinę naujais reaktyviniais dronais.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išskubėjo į Maskvą pas Vladimirą Putiną planuoti tolesnio karo Ukrainoje, ir galimai veiksmų nukreiptų prieš Europą. Jovizitas vyksta netrukus po Amerikos žvalgybos vado vizito Maskvoje, kurio metu šis, manoma, ragino Kremlių stabdyti karą ir perspėjo neeskaluoti jo NATO šalyse. Kremlius noro sustoti nedemonstruoja – atvirkščiai – jau kelias dienas iš eilės talžo Ukrainos sostinę naujais reaktyviniais dronais.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.  Šeštadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, todėl Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams.  „Negalime atmesti Rusijos provokacijų prieš vieną iš NATO narių“, – perspėjo D. Tuskas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė karinei vadovybei iki šių metų gruodžio 31 d. pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa tai pareiškė per spaudos konferenciją. „Politinėse derybose Donbaso klausimas visada keliamas pirmiausia.

Vyksta pirmieji Lietuvos karių apmokymai, kaip valdyti ir dirbti su būsimais tankais – vokiškais „Leopard“. Nors kariai dar laukia, kol bus pagaminti tankai „Leopard“, Valstybės kontrolė atliko auditą ir pranešė nemalonią žinią. Tankai kainuos bent trečdaliu brangiau nei planuota. Tai, anot auditorių, nulėmė valdininkų negebėjimas iš anksto tiksliai paskaičiuoti, kiek viskas kainuos.

Per naktinį Rusijos drono smūgį sandėliui netoli Kyjivo kilo didžiulis gaisras ir sprogimai, pareikalavę mažiausiai 37 žmonių gyvybių, šeštadienį pranešė institucijos.

Inicijuodamos koncentruotą iš oro paleidžiamų raketų bangą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo dvi Rusijos vadavietes okupuotame Donecke, o tai, regis, buvo bandymas surengti „galvos nukirsdinimo“ smūgį prieš didelio Rusijos junginio vadą ir aukšto rango pareigūnus, rašo „Kyiv Post“. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Donecke atakuotos pagrindinės ir atsarginės Rusijos vadavietės, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo naudojami.

Šiuo metu Rusija nenori nutraukti karo ir nereikėtų tikėtis, kad ateinančią žiemą kovos baigsis, per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas. „Manau, kad labai greitai visi pamatys derybas, tačiau jos bus susijusios daugiausia su techniniais klausimais ir pasirengimu kam nors svarbiam, ką, tikiuosi, galiausiai pasieksime. Dabar mes nesustabdysime karo. Ne todėl, kad nenorime, o tiesiog dėl to, kad tai nerealistiška“, – sakė K. Budanovas.

„The Atlantic“ skelbia, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali dar kitų metų viduryje nuspręsti baigti karą prieš Ukrainą. Anot leidinio, svarbu, kad ukrainiečiai atsilaikytų žiemą. „Jei Ukraina išgyvens žiemą ir išlaikys galimybę smogti giliai į Rusijos teritoriją, tuomet Putinas gali nuspręsti baigti karą 2027 m. viduryje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neketina baigti karo prieš Ukrainą, todėl artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad kariniai veiksmai bus sustabdyti, pareiškė buvęs JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo „1+1“, rašo UNIAN. „Praėjusiais metais Nepriklausomybės dieną, kai buvau čia, maniau, kad viskas baigsis per metus. Šio karo problema ta, kad Putinas tiesiog nenori jo baigti“, – pastebi jis.

Nuo 2022-ųjų Lietuvoje NATO karinę techniką remontuojanti Vokietijos gynybos pramonės įmonių „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdoma bendrovė „Lithuania Defense Services“ (LDS) į Ukrainą išsiunčia mūšio lauke apgadintus ir suremontuotus tankus „Leopard 2“. „Mums labai svarbu, kad tankai į mūšio lauką grįžtų kiek galima greičiau, nes nepaisant dronų eros, vis dėlto atkovojant okupuotas teritorijas sąveikoje su tais pačiais dronais ši šarvuota technika ypač svarbi ir reikalinga“, ...

Po Ukrainos dronų atakos Rusijoje, Nižnij Novgorodo srityje esančioje „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykloje, trečiadienį buvo sustabdytas naftos perdirbimas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“. Ši gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo gamykla Rusijoje ir antra pagal benzino gamybos apimtis.

Rusija ketina suduoti Ukrainai dar galingesnius smūgius, kadangi Kremlius įsitikinęs, jog taikos derybos įstrigo aklavietėje, rašo leidinys „Blomberg“, remdamasis trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais.  Pasak „Bloomberg“ publikacijos, kurią cituoja UNIAN, Rusija šiuo metu svarsto galimybę suintensyvinti balistinių raketų smūgius, nukreiptus ne tik į Ukrainos sostinę, bet ir infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose.

Lietuva atrinko septynias Ukrainos nevyriausybines organizacijas, kurioms bus skirtas finansavimas rusų pagrobtiems Ukrainos vaikams grąžinti, antradienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra. Lėšos paskirstytos pagal programos „Children First. Protection of Ukraine's Future“ kvietimą teikti paraiškas. Projektams – 600 tūkst. eurų parama Iš viso projektams numatyta 600 tūkst. eurų parama.

Rusai naktį iš pirmadienio į antradienį smogė prie Ukrainos ir Moldovos sienos esančiam pasienio punktui „Vinogradvika“. Pasienio punktas laikinai neveikia. Rusai smogė pasienio punktui Rusai punktą atakavo „Shahed“ tipo dronais. Dėl smūgio kilo gaisras, punkto infrastruktūra apgadinta. „Šiuo metu piliečių ir transporto priemonių praėjimas per šį pasienio punktą sustabdytas. Apie tai pranešta Moldovos pusei. Transportas nukreipiamas į kitus pasienio punktus.