Ukraina sukritikavo Pietų Korėją dėl naftos tiekimo Rusijai
Ukraina antradienį sukritikavo Pietų Korėją dėl naftos tiekimo Rusijai, padėjusio Maskvai kompensuoti naftos perdirbimo pajėgumų nuostolius, patirtus po smūgių prieš jos kuro bazes.
Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Guardian“, remdamasis uostų dokumentais ir laivų stebėjimo duomenimis, pranešė, kad liepą ir rugpjūtį iš Pietų Korėjos į Rusiją buvo išgabenta 176 tūkst. tonų naftos produktų.
Dokumentuose nebuvo nurodyta, kam kuras priklausė ar kas jį pardavė, pridūrė leidinys.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas sankcijų klausimais Vladyslavas Vlasiukas pareiškė, kad šie kroviniai visiškai prieštarauja Pietų Korėjos sankcijų politikai.
Kritika nuskambėjo Ukrainai ir Pietų Korėjai nesutariant po to, kai V. Zelenskis praėjusį mėnesį kalbėdamas Jungtinėse Tautose (JT) atskleidė, kad du Šiaurės Korėjos kariai, paimti į nelaisvę kovojant Rusijos pajėgų gretose, buvo išsiųsti į Pietų Korėją.
Seulas išsikvietė Kyjivo ambasadorių ir pagrasino „tolesnėmis priemonėmis“, o prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) pareikalavo oficialaus atsiprašymo, baimindamasis, kad karo belaisvių šeimoms gali iškilti pavojus.
V. Zelenskis paneigė pažeidęs konfidencialumo susitarimą dėl perdavimo, o jo užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį ginčą pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“.
V. Vlasiukas „The Guardian“ straipsnio nepaminėjo, tačiau nurodė, kad didžioji dalis liepą ir rugpjūtį į Rusiją išgabentų naftos produktų buvo dyzelinas.
Kroviniai sudarė beveik trečdalį (31 proc.) Rusijos kuro importo jūra, o trims iš septynių naudotų tanklaivių buvo taikomos Vakarų sankcijos, pranešė laikraštis.
„Šie tiekimai prasidėjo būtent tada, kai Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sumažino perdirbimo apimtis ir sukėlė degalų trūkumą Rusijos Federacijoje“, – teigė V. Vlasiukas.
„Kitaip tariant, importas iš Pietų Korėjos faktiškai padėjo Rusijai kompensuoti jos pačios perdirbimo pajėgumų praradimo pasekmes. Tai visiškai prieštarauja tam, ką Pietų Korėja darė sankcijų politikos srityje po plataus masto invazijos pradžios“, – teigė jis.
Nuo pat Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais Seulas priklauso šalių koalicijai, taikančiai sugriežtintą eksporto kontrolę Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
Pietų Korėja taip pat apribojo operacijas su pagrindiniais Rusijos bankais ir centriniu banku, kitus finansinius sandorius bei prekybą prekėmis, kurios gali būti naudojamos karo tikslams.
Lenkijos gynybos ministras: netoli Ukrainos sienos bus dislokuotos sistemos „Patriot“
Lenkija su Ukraina besiribojančioje Liublino vaivadijoje dislokuos oro gynybos sistemų „Patriot“ baterijas, paskelbė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Šiuo sprendimu ir kartu su vadovybe parengtu sistemų „Patriot“ baterijų dislokavimo planu siekiama apsaugoti Liublino vaivadiją. Norime suteikti žmonėms saugumo jausmą. Be to, svarbu užtikrinti kuo didesnį oro eismo, kuris čia vyksta ir dažnai nutrūksta dėl oro pavojaus perspėjimų, saugumą, kad tais laikotarpiais, kai skrydžiai galimi, jie vyktų kuo saugesnėmis sąlygomis“, – sakė gynybos ministras.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, oro gynybos sistemos bus dislokuotos netoli Liublino oro uosto.
Jis taip pat paskelbė apie naujų karinių dalinių, įskaitant dronų dalinius, steigimą. Kariniai daliniai bus dislokuoti, be kita ko, Bilgorajuje, Lukove ir Poniatovoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Lenkija rengia „prieškarinį įstatymą“, kuriuo siekiama sustiprinti šalies pasirengimą galimam ginkluotam konfliktui ir atsižvelgti į Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas.
Po pranešimų apie marą Rusijoje PSO riziką vertina kaip mažą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad visuomenės sveikatos riziką visoje Rusijoje vertina kaip mažą, pasirodžius pranešimams apie laboratorijos darbuotojos mirtį nuo maro.
Pranešta, kad Sibiro Irkutsko srities kovos su maru instituto darbuotoja mirė nuo plaučių maro, o žinia apie šią mirtį sukėlė tarptautinį susirūpinimą.
„Irkutsko srities laboratorijoje dirbusi moteris mirė, o institucijos aiškinasi, ar jos mirties priežastis buvo plaučių maras“, – teigė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.
„Iki šiol mirties priežastis oficialiai nepatvirtinta, o laboratoriniai tyrimai, kaip pranešama, vis dar atliekami“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Laborantė, įvardyta kaip 28-erių Darja Šipilova, dirbo institute, tiriančiame pavojingus patogenus, įskaitant marą, toje Sibiro dalyje, kur maras natūraliai plinta tarp laukinių gyvūnų, teigė atstovas spaudai.
Pasak jo, Rusijos institucijos aiškinasi, ar jos mirties priežastis tikrai buvo plaučių maras.
„Remiantis turima informacija, pirminis PSO rizikos vertinimas rodo, kad rizika Irkutske yra vidutinė arba maža, visoje Rusijos Federacijoje – maža, o PSO Europos regione – labai maža“, – teigė jis.
Ch. Lindmeieris nurodė, kad Rusijos institucijos nustatė asmenis, su kuriais moteris kontaktavo, ir juos stebi.
Jis teigė, kad PSO palaiko ryšį su Rusijos sveikatos apsaugos institucijomis, kad patikrintų šį įvykį ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
JT sveikatos agentūra pranešimus pastebėjo penktadienį ir pradėjo stebėti situaciją.
PSO pasitelkė techninius ekspertus Europos regioniniame biure Kopenhagoje bei pasaulinėje būstinėje Ženevoje, įskaitant didelės grėsmės patogenų specialistus.
„PSO atidžiai stebi situaciją“ ir yra pasirengusi suteikti pagalbą Rusijos institucijoms, jei šios paprašytų, nurodė atstovas spaudai.
Rusija neigia fiksavusi maro atvejį
Šeštadienį PSO, remdamasi Tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis, kreipėsi į Rusijos institucijas, siekdama gauti daugiau informacijos.
Šios taisyklės numato teisiškai privalomą sistemą, apibrėžiančią šalių teises ir pareigas valdant tarpvalstybinio pobūdžio visuomenės sveikatos įvykius bei ekstremalias situacijas, o šalių prašoma atsakyti per 24 valandas.
Rusija PSO atsakė antradienį.
„Atsakant į paklausimą dėl įtariamo maro atvejo (...) Irkutsko mieste jokių šios pavojingos ligos atvejų užfiksuota nebuvo“, – teigiama Rusijos atsakyme PSO.
„Epidemiologinis tyrimas buvo atliktas nustačius visuomenėje įgytos pneumonijos atvejį, kuris pasireiškė kaip tipiška ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, Irkutsko mokslinių tyrimų kovos su maru instituto darbuotojai“, – rašoma pranešime.
Jame nurodoma, kad prevencinės priemonės buvo vykdomos pagal Rusijos sveikatos apsaugos teisės aktus, nustatyti kontaktai ir imtasi priemonių medicininiam stebėjimui bei laboratoriniams tyrimams atlikti.
„Tyrimų rezultatai neparodė jokių pavojingų užkrečiamųjų ligų patogenų nė vienam iš kontaktavusių asmenų“, – teigiama pranešime.
„Remiantis turimais duomenimis, laboratorinių tyrimų rezultatais ir sveikatos būkle, medicininis stebėjimas 100 proc. kontaktavusių asmenų jau baigtas. Epidemiologinė situacija yra stabili ir toliau stebima“, – sakoma jame.
Po Rusijos atakų dalyje Kyjivo įvedami elektros atjungimai
Po Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą dalyje Kyjivo įvedami elektros atjungimai. Privati energetikos bendrovė DTEK antradienį tinkle „Telegram“ pranešė, kad, valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ nurodymu, siekiant stabilizuoti elektros tinklą, Ukrainos sostinėje iki vakaro bus elektros atjungimų. DTEK nepaminėjo, kuriuos miesto rajonus tai paveiks.
Kyjivo gyventojai, be to, paraginti taupyti elektrą. Taip galima sumažinti tinklo apkrovą ir išvengti „avarinių elektros atjungimų“, savo portale pranešė bendrovė.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Kyjivą ir vėl vis dažniau taikosi į energetikos infrastruktūrą. Dėl to daugelis Kyjivo gyventojų baiminasi dar vienos žiemos, kai elektros ir šilumos tiekimas gali būti ribotas arba jo visai nebūti.
Penktadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko po atakų prieš tiltus ir energetikos objektus padėtį mieste pavadino „itin dramatiška“ ir perspėjo, kad Kyjivas yra „draskomas į gabalus“.
Be to, po pasikartojančių Rusijos dronų atakų antradienį ant vieno pagrindinių Kyjivo tiltų įrengtos naujos apsaugos priemonės. Abiejose Šiaurinio tilto pusėse pakabinti dideli nuo dronų saugantys tinklai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Tokie tinklai, jau plačiai naudojami Ukrainos rytuose ir pietuose, Kyjive panaudoti pirmą kartą.
Per pastarųjų dienų atakas Rusija, be kita ko, taikėsi į Šiaurinį bei Pietinį tiltus, todėl susidarė didelės transporto spūstys.
Ukrainos logistikos centrui Lenkijoje apsaugoti Švedija siunčia oro gynybos sistemą
Švedija antradienį pranešė siunčianti į Lenkiją oro gynybos sistemą „Patriot“, skirtą apsaugoti karinės ir civilinės paramos Ukrainai logistikos bazę.
Švedijos ginkluotosios pajėgos pranešime nurodė, kad NATO logistikos centrui Žešuve apsaugoti bus išsiųsta oro gynybos sistema ir apie 100 karių.
„Šiuo indėliu siekiama užtikrinti karinę ir civilinę paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard (Marija Malmer Stenegard).
Švedijos kontingentas atvyks gruodžio pradžioje ir perims atsakomybę iš Nyderlandų.
2022-aisiais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metų kovą įstojo į NATO.
Praėjusiais metais Švedija pradėjo siųsti naikintuvus „Gripen“ dalyvauti NATO Lenkijos oro erdvės stebėjimo misijoje.
Rusijos dronas Kramatorske pataikė į policijos automobilį: žuvo pareigūnas
Rusijos dronui Kramatorske Rytų Ukrainoje pataikius į policijos automobilį žuvo policijos pareigūnas. Dar trys policininkai buvo sužeisti, tinkle „Facebook“ pranešė regiono policijos vadovas Oleksandras Bilošyckis.
Per Ukrainos dronų ataką Maskvos regione, naujais duomenimis, žuvo du žmonės
Ukrainai į Maskvos regioną paleidus šimtus dronų, naujais duomenimis, žuvo du žmonės. Dar devyni asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Anksčiau buvo pranešta apie vieną žuvusįjį ir šešis sužeistuosius.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas tinkle „Telegram“ paskelbė, kad naktį Rusijos sostinės kryptimi buvo paleista 650 dronų. Daugumą jų Rusijos oro gynyba esą sunaikino dar dideliu atstumu nuo Maskvos.
A. Vorobjovo teigimu, naktį virš 16 Maskvos regiono teritorijų buvo sunaikinti arba neutralizuoti 185 bepiločiai.
Naujienų agentūros TASS duomenimis, tai buvo antra didžiausia ataka prieš Rusijos sostinę ir jos apylinkes per pastaruosius dvejus metus.
Ukrainos KOP: intensyviai naudojant naikintuvus F-16 sparčiai trumpėja jų eksploatavimo laikas
Ukrainos naikintuvai F-16 yra viena iš veiksmingiausių priemonių kovojant su Rusijos reaktyviniais dronais, tačiau itin intensyviai naudojant šiuos orlaivius jų eksploatavimo laikas sparčiai senka, todėl partnerių parama yra itin svarbi.
Tai per Ukrainos Aukščiausiosios Rados laikinosios tyrimo komisijos posėdį pareiškė Ukrainos oro pajėgų Oro gynybos valdybos vado pavaduotojas pulkininkas Jurijus Čerevaščenka.
Paklaustas, ar Ukrainos orlaiviai, ypač F-16, aktyviai naudojami kovojant su Rusijos reaktyviniais dronais, J. Čerevaščenka atsakė, kad „F-16 yra viena iš veiksmingiausių priemonių kovojant su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais“.
Jo taip pat buvo paklausta, ar pagrindiniai su naikintuvais F-16 susiję iššūkiai yra jų techninė priežiūra ir eksploatavimo laikas. J. Čerevaščenka tai patvirtino ir paaiškino, kad orlaivių eksploatavimo laikas yra ribotas, o Ukrainos turimi naikintuvai naudojami itin intensyviai.
„Todėl nuolat palaikyti orlaivių parengtį yra labai sudėtinga užduotis. Šiuo atveju mūsų partnerių pagalba yra itin svarbi“, – pabrėžė vado pavaduotojas.
„Apskritai geriausia juos naikinti bazėse ir paleidimo vietose, vadinamuosiuose dronų uostuose. Jau surengėme kelis tokius smūgius. Tačiau tai yra stipriai įtvirtinti, betonu sutvirtinti objektai, todėl juos sunaikinti nėra lengva. Tai yra viena svarbiausių kovos su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais dalių“, – atsakydamas į klausimą, ar Rusijos reaktyviniai dronai naikinami tiesiogiai jų bazėse ir paleidimo vietose, pažymėjo J. Čerevaščenka.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Nyderlandai padės Ukrainai užtikrinti naikintuvų F-16 techninę priežiūrą ir aprūpins juos atsarginėmis dalimis bei amunicija.
Zelenskis: Rusija ruošiasi masiniam smūgiui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia atsakomąsias priemones dėl Rusijos pasirengimo masiniam smūgiui ir jau įgyvendina svarbiausias užduotis, reaguodama į Rusijos operaciją prieš Ukrainos logistiką.
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po pasitarimo su vyriausybės atstovais, kariškiais ir kitomis tarnybomis, skelbia „Ukrinform“.
„Vyriausybės atstovai kartu su regionų valdžios atstovais parengė papildomus logistinius sprendimus, reaguodami į Rusijos operaciją prieš Ukrainos logistiką. Šiandien gavome atnaujintą žvalgybos informaciją apie rusų pasirengimą masiniam smūgiui. Rengiame atsakomąsias priemones. Nustatėme terminus didelei daliai užduočių įvykdyti, o svarbiausios iš jų jau įgyvendinamos“, – rašė jis.
V. Zelenskis taip pat informavo, kad gynybos ministras ir Karinių oro pajėgų vadas pranešė apie oro erdvės apsaugos priemonių paskirstymą ir gynybos linijų, skirtų svarbiausiems objektams apsaugoti, organizavimą.
„Aprūpiname būtina amunicija F-16 naikintuvams, perėmimo priemonėmis ir priešraketinėmis raketomis. Sudėtingiausia padėtis yra dėl apsaugos nuo balistinių raketų, o šių priemonių tiekimas priklauso išimtinai nuo partnerių. Su jais dirbame kasdien“, – pažymėjo jis.
Be to, prezidentas parašė, kad per pastarąją parą rusai atakavo kelias Ukrainos ligonines – Kramatorske ir Kryvyj Rihe. Pasak jo, tarnybos sureagavo. Jis pridūrė, kad svarbu, jog visuose regionuose į kiekvieną tokią situaciją operatyviai reaguoja Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Rusijos pajėgos smogė ligoninei Kryvyj Rihe, sužeisti du žmonės
Rusijos pajėgos antradienį smogė ligoninei Kryvyj Rihe, buvo sužeisti vyras ir moteris.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža, skelbia „Ukrinform“.
„Kryvyj Rihe jau yra du sužeistieji. Tai vyras ir moteris. Jiems teikiama visa būtina medicininė pagalba“, – rašė jis.
Pasak srities administracijos vadovo, priešas smogė vietos ligoninės teritorijai. Buvo apgadinti garažai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 5 d. Rusijos pajėgos per parą surengė beveik 50 dronų ir artilerijos atakų prieš tris Dnipropetrovsko srities rajonus. Vienas vyras žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
Kyjive – pasirengimas smūgiams: Rusija ruošia masinę ataką, pranešė Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies žvalgyba gavo duomenų apie Rusijos rengiamą masinį smūgį. Reaguojant į tai, rengiamos priešraketinės bei priešdroninės gynybos priemonės, Kyjive Šiaurinis tiltas jau dengiamas tinkleliais nuo dronų, o regionuose pristatyti papildomi logistikos sprendimai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos rengia eilinį masinį smūgį prieš Ukrainą. Apie tai šalies vadovas pranešė po pasitarimo su vyriausybės atstovais, kariuomenės vadovybe bei visomis pagrindinėmis tarnybomis.
Kartu pranešama, kad Kyjivo valdžia jau imasi saugumo priemonių: leidinio „Strana.ua“ duomenimis, Kyjive Šiaurinis tiltas dengiamas specialiais tinkleliais nuo dronų, siekiant apsaugoti šį svarbų infrastruktūros objektą nuo galimų išpuolių.
Rusijos rengiamas masinis smūgis ir atsakomosios Ukrainos priemonės
Pasak V. Zelenskio, vyriausybės ir sričių administracijų atstovai paruošė papildomus logistikos sprendimus, reaguodami į Rusijos operacijas prieš Ukrainos tiekimo grandines.
„Šiandien iš žvalgybos gavome atnaujintą informaciją apie Rusijos pasiruošimą masiniam smūgiui. Rengiame atsako priemones. Nustatėme terminus didžiajai daliai užduočių įvykdyti, o pirmenybę turintys veiksmai jau įgyvendinami“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis atskirai paminėjo, kad gynybos ministras Jevhenas Chmara ir Karinių oro pajėgų vadas Anatolijus Kryvonožka atsiskaitė apie oro erdvės gynybos priemonių paskirstymą bei tam tikrų esminių objektų dangos linijų organizavimą.
„Užtikriname reikiamą amuniciją naikintuvams F-16, perėmimo bei priešraketines priemones. Sudėtingiausia padėtis išlieka dėl antibalistinių sistemų – šių tiekimų prieinamumas priklauso išskirtinai nuo mūsų partnerių, su kuriais dirbame kasdien“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Rusija Juodojoje jūroje smogė dar vienam civiliniam laivui, žuvo žmogus, septyni sužeisti
Per Rusijos drono ataką Juodojoje jūroje apgadintas su Maršalo Salų vėliava plaukiojantis prekybinis laivas, tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Per Rusijos drono ataką buvo apgadintas su Maršalo Salų vėliava plaukiojantis prekybinis laivas, gabenęs rapsų aliejų. Antstatuose kilo gaisras“, – teigė O. Kiperis.
Per ataką žuvo vienas žmogus, dar septyni buvo sužeisti.
Antradienį Odesoje vyks gedulo iškilmės, skirtos 63 metų Oleksijui Sidorukui. Per Rusijos ataką prieš laivą naktį į rugsėjo 23 d. jis gelbėjo įgulos narius, tačiau pats žuvo.
Partizanai: Rusija rengiasi galimiems Ukrainos balistiniams smūgiams ir stiprina tiltų apsaugą
Rusija rengiasi galimiems Ukrainos gynybos pajėgų balistiniams smūgiams ir stiprina svarbiausių tiltų apsaugą, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas ATEŠ.
Judėjimo agentai, dirbantys Rostovo srities kelių valdyboje, pranešė, kad civilinė ir karinė valdžia gavo Rusijos Pietų karinės apygardos štabo nurodymą skubiai parengti logistikos centrus galimiems Ukrainos gynybos pajėgų smūgiams.
Pranešta, kad Rusijos generalinio štabo ir karinės apygardos štabo nurodymus gavo „Rosavtodor“, Rusijos geležinkeliai ir regionų administracijos. Priemonės susijusios su svarbiausiomis perėjomis, naudojamomis Rusijos karinėms grupuotėms aprūpinti.
Rostovo srityje stiprinami kelių ir geležinkelių tiltai per Dono upę, taip pat rengiami alternatyvūs maršrutai. Pranešta, kad panašių priemonių imamasi ir Taganrogo kryptimi.
Kryme Rusijos pajėgos, kaip pranešama, tikisi naujų smūgių Sivašo ir Armiansko rajone.
Belgorodo srityje stiprinama tiltų netoli Šeliajevo ir Urazovo apsauga. Manoma, kad tiksliniai smūgiai vietos perėjoms galėtų gerokai sulėtinti šaudmenų tiekimą ir priversti karinę techniką važiuoti aplinkiniais maršrutais.
Šiuose objektuose numatoma įrengti visą parą veikiančius „Rosgvardijos“ ir karinių komendantūrų postus, antidroninius tinklus ir elektroninės kovos įrangą, taip pat pontonines perkėlas ir sudaryti inžinierių grupes.
„Tiltai tebėra pagrindinės Rusijos kariuomenės aprūpinimo arterijos. Juos apgadinus stabdomas degalų ir šaudmenų tiekimas bei karių pervežimas“, – pareiškė ATEŠ.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukraina proporcingai atsakė ir toliau atsakys į Rusijos terorą, įskaitant atakas prieš tiltus.
Skelbia palydovo nuotraukas: pranešama, kad buvo sugriautas Krymui svarbus tiltas
Sunaikintas Čongaro automobilių tiltas, jungiantis okupuotą Krymą su okupuota Chersono srities dalimi, skelbia „Telegram“ kanalas „Dnipro Osint Garbuz“.
Anot kanalo, tai svarbi logistikos arterija.
„Rugsėjo 26 d. ant tilto ir šalia esančios pervažos buvo užfiksuotos mažiausiai trys didelės skylės tilto ir pervažos konstrukcijose. Tai žymiai apsunkino eismą ir sukėlė logistikos transporto, ypač karinio, spūstis“, – nurodoma pranešime, paskelbtame spalio 5 d.
Spalio 6 d. kanale paskelbta aukštesnės kokybės rugsėjo 30-osios nuotrauka, kurioje matyti sugriuvęs tiltas.
Pietų Korėja spaudžia Ukrainą: atsiprašymą gavo, bet jis nepatiko
Pietų Korėja gavo Ukrainos atsiprašymą, tačiau pareišė, kad atsiprašymas neatitiko Seulo lūkesčių, rašo Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“.
Dronams smogus dviem laivams prie Bulgarijos krantų dingo jūrininkai
Dronai Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų smogė dviem komerciniams laivams, vienas jų nuskendo, antradienį pranešė vyriausybė.
Nuskendusio laivo jūrininkai laikomi dingusiais, o antrojo laivo įgula išgelbėta, gelbėjimo operacijų Varnoje vadovą Rumeną Nikolovą citavo visuomeninis radijas BNR.
Vyriausybė pranešė, kad antradienį sušauks skubų posėdį dronų smūgiams aptarti.
Rusija smogė į daugiabutį ir greitosios pagalbos automobilius Kramatorske: žuvo moteris, keturi žmonės sužeisti
Spalio 5-osios vakarą Rusijos FPV dronai smogė į greitosios pagalbos automobilius ir daugiaaukštį gyvenamąjį namą Kramatorske, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities prokuratūra.
Pirmadienį nuo 22 iki 22.25 val. Rusijos kariuomenė dviem FPV dronais tyčia smogė vienoje Kramatorsko gatvių stovėjusiems greitosios pagalbos automobiliams.
Sužeisti trys darbuotojai, po pirmojo smūgio mėginę išgelbėti automobilius. Vyrams diagnozuotos sprogimo sukeltos traumos, liemens ir galūnių skeveldrinės žaizdos, nudegimai ir smegenų sukrėtimai. Nukentėjusiesiems suteikta medicinos pagalba.
Buvo apgadinti trys greitosios pagalbos automobiliai.
22.10 val. Rusijos pajėgos dronu smogė į daugiabutį namą. Žuvo 49 metų moteris. 68 metų moteriai lūžo pėda, ji patyrė liemens ir galūnių skeveldrinių žaizdų bei smegenų sukrėtimą.
Kramatorsko apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl karo nusikaltimų.
Po Rusijos grasinimų – Marco Rubio atsakas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakomentavo Rusijos perspėjimą užsienio diplomatams palikti Ukrainos sostinę Kyjivą, rašo „Ukrainska Pravda“.
M. Rubio pareiškė, kad Valstybės departamentas reguliariai vertina kiekvienos diplomatinės misijos saugumą visame pasaulyje, tačiau šiuo metu ambasada Ukrainos sostinėje toliau vykdo savo veiklą.
Jis pastebėjo, kad rusai per keletą mėnesių jau ne pirmą kartą kreipiasi su panašiu raginimu.
„Klausykite, ten turime ambasadą, ir patys nuspręsime, ar jiems ten saugu būti, ar ne… Jie (rusai – red. past.) jau kelis mėnesius įspėja diplomatus, kad šie išvyktų, ir nemanau, kad kam nors yra staigmena tai, jog Kyjivas patiria atakas. Manau, tai visiems gerai aišku“, – cituojamas M. Rubio.
Anot jo, JAV kasdien analizuoja kiekvienos diplomatinės misijos saugumą visame pasaulyje.
„Jei kyla grėsmė, į kurią, mūsų nuomone, reikia reaguoti pakeičiant poziciją, mes tai padarysime. Iki šiol to ten (Kyjive – red. past.) nedarėme“, – nurodė M. Rubio.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 540 karių ir dviejų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 6 d. pasiekė apie 1 544 260 karių, įskaitant 1 540 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 396 tankų (+3), 25 494 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 50 785 artilerijos sistemų (+52), 2 184 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 688 oro gynybos sistemų, 443 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 866 antžeminių robotizuotų sistemų (+7), 549 986 dronų (+1 891), 5 126 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 158 551 automobilio ir degalų cisternos (+566) bei 4 795 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 540 karių ir dviejų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 6 d. pasiekė apie 1 544 260 karių, įskaitant 1 540 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 396 tankų (+3), 25 494 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 50 785 artilerijos sistemų (+52), 2 184 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 688 oro gynybos sistemų, 443 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 866 antžeminių robotizuotų sistemų (+7), 549 986 dronų (+1 891), 5 126 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 158 551 automobilio ir degalų cisternos (+566) bei 4 795 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija skelbia, kad per didelio masto dronų ataką prieš Maskvą žuvo žmogus
Per naktį surengtą didžiulę 650 dronų ataką prieš Maskvą žuvo vyras, antradienį pranešė Rusijos valdžios institucijos.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, tai buvo antra pagal dydį dronų ataka prieš Rusijos sostinę ir aplinkinį regioną per pastaruosius dvejus metus.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Ukraina, tiek Rusija sustiprino ilgojo nuotolio smūgius į civilinius ir pramonės objektus, įskaitant energetikos, transporto ir uostų infrastruktūrą bei laivus Juodojoje jūroje.
Per ataką viename Maskvos pakraštyje esančiame kaime žuvo 20 metų vyras, pranešė regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Pasak jo, taip pat apgadinti keli gyvenamieji namai.
Per smūgius buvo sužeisti šeši žmonės, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusija pareiškė ketinanti artėjant žiemai sustiprinti smūgius į infrastruktūros objektus Ukrainoje, įskaitant Kyjive.
Rusai smogė tiltui Zaporižioje
Zaporižioje rusai smogė per Dnieprą nutiestam tiltui, skelbia „Ukrainska Pravda“. Eismas per tiltą buvo užblokuotas, penki žmonės nukentėjo.
Zaporižios regioninės administracijos vadovo pavaduotojas Michailas Semikinas nurodo, kad nukentėjusieji – 24 ir 59 metų amžiaus moterys bei 36, 43 ir 54 metų amžiaus vyrai.
Du vyrai – 43 ir 54 metų – yra Raudonojo Kryžiaus darbuotojai. Atakos metu jie važiavo į darbą. Visiems nukentėjusiesiems teikiama medicininė pagalba.
„Priešas užpuolė vieną iš tiltų per Dnieprą Zaporižioje. Dėl atakos pasekmių eismas per tiltą laikinai sustabdytas“, – cituojamas M. Semikinas.
Zelenskis tikisi, kad derybos bus atnaujintos jau šį mėnesį
Nepaisant suintensyvėjusių Rusijos atakų prieš jo šalį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad netrukus bus atnaujintos derybos dėl karo pabaigos.
„Tikiuosi, kad Amerikos pusei pavyks spalį surengti trišalį susitikimą“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė jis. Ukrainos derybų komanda yra pasirengusi.
„Dabar tokį pasirengimą turi parodyti ir Rusija“, – pridūrė jis.
Pasak V. Zelenskio, diplomatija dabar turi tapti ir Rusijos prioritetu.
„Iki šiol jie daugiausia dėmesio skyrė tik atakoms prieš Ukrainą ir ryšių Europoje destabilizavimui“, – tvirtino V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad svarbi Jungtinių Valstijų ir visų stiprių Ukrainos partnerių užduotis yra įtikinti Rusiją pasukti diplomatijos keliu ir „imtis konkrečių veiksmų, užuot griebusis žudymo“.
Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija ne kartą signalizavo esanti pasirengusi derėtis tam tikromis sąlygomis, tačiau vėliau nuo tokios pozicijos atsitraukdavo.
Vis dėlto Kyjivas, jo Vakarų sąjungininkai ir stebėtojai rimtai abejoja, ar Maskva iš tiesų yra pasirengusi dalyvauti derybose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį pakartojo, kad Maskva yra pasirengusi pradėti derybas ir kuo greičiau jas užbaigti.
„Tačiau, žinoma, sąlygomis, kurios būtų priimtinos ir Rusijos Federacijai (...) bei Rusijos žmonėms“, – pridūrė jis.
Latvijoje už paramą Rusijos kariams nuteistas Vokietijos ir Rusijos pilietis
Vokietijos ir Rusijos pilietybes turintis vyras Latvijoje nuteistas septynerius metus kalėti ir jam skirti vieni metai lygtinai už pinigų ir prekių rinkimą bei tiekimą Rusijos kariams, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.
Tarp šių prekių buvo naktinio matymo prietaisų ir teleskopų, pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA, remdamasi bylą nagrinėjusiu Rygos teismu.
Nuosprendis Vokietijos ir Rusijos pilietybes turinčiam vyrui dar neįsiteisėjo ir gali būti apskųstas. Teismas rėmėsi jo mobiliajame telefone rastu susirašinėjimu, nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Vyras neigė sąmoningai tiekęs sankcionuojamas karinės paskirties prekes. Jis teigė savo automobiliu vežęs humanitarinę pagalbą, įskaitant neįgaliųjų vežimėlius, ramentus ir sauskelnes.
Latvijos visuomeninio transliuotojo LSM duomenimis, vyras teisme tvirtino naktinio matymo prietaisus atidavęs medžiotojams.
Pranešama, kad nuo 2023 m. lapkričio iki 2025 m. rugsėjo vyras automobiliu su vokiškais valstybiniais numeriais apie 20 kartų kirto Latvijos ir Rusijos sieną per Terehovos pasienio kontrolės punktą.
Per vieną iš šių kelionių Latvijos pareigūnai jį sulaikė.
Nerami naktis Rusijoje: link Maskvos skrido dronai, pranešama apie galingą gaisrą
Naktį į Maskvą ir jos apylinkes skrido šimtai dronų, rašo UNIAN.
„Nuo spalio 5 d. 20:30 iki spalio 6 d. 5:00 ryto Maskvos regiono link skrido 650 dronų. Didžioji jų dalis buvo sunaikinta oro gynybos pajėgų tolimuose ruožuose. 105 dronai buvo sunaikinti artėjant prie Maskvos“, – cituojamas Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Internete ėmė plisti vaizdo įrašai. „Telegram“ kanalo „Astra“ teigimu, vienas iš gaisrų kilo Konstantinovo kaime, Ramenskio miesto apygardoje, Maskvos srityje, o gaisro židinys yra Volodarsko naftos stoties teritorijoje.
Pasak vietos gyventojų, dega du rezervuarai.
Anot UNIAN, Volodarsko bazė yra didžiausia naftos bazė Maskvos regione.
„Exilenova+“ ir kiti „Telegram“ kanalai pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didelę dronų ataką ir kad dronai į sritį skriejo iš kelių pusių.
Anksti antradienį Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ pranešė apie skrydžių ribojimus Vnukovo ir Domodedovo oro uostuose. Vėliau panašūs ribojimai įvesti ir Šeremetjevo bei Žukovskio oro uostuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Prie Sočio – milžiniškas gaisras: dega tanklaivis
Spalio 6-osios vakarą Juodojoje jūroje netoli Sočio kilo didelis gaisras civiliniame laive, kuris, kaip įtariama, buvo atakuotas jūrų bepiločiais orlaiviais.
Sprendžiant iš liudininkų užfiksuotų vaizdų, kalbama apie naftos tanklaivį, buvusį neutraliuose vandenyse prie pakrantės.
Ukrainos stebėsenos kanalas „Supernova“ spėja, kad gaisras kilo su Liberijos vėliava plaukiojančiame tanklaivyje „Aframax Rio“. Remiantis „Vesselfinder“ duomenimis, laivas dar mažiausiai prieš parą buvo užfiksavęs savo buvimo vietą jūroje netoli Sirijaus.
Virš degančio tanklaivio pakilo milžiniškas dūmų stulpas. Kaip skelbia vietos kanalas „ČP Soči“, smogas užtraukė dangų virš Sočio centro. Miesto Centrinio rajono gyventojai praneša apie tirštus dūmus, atslinkusius nuo jūros pusės. „Nastojaščeje vremia“ skaitytojas pasakojo, kad pakrantėje „jaučiamas kvapas“.
Dalis kanalų tvirtina, kad prieš prasidedant gaisrui jokių sprogimų garsų nebuvo girdėti. Tačiau vietos socialiniuose tinkluose rašoma, kad tanklaivį galėjo atakuoti bepiločiai kateriai. Taip pat pranešama, kad vykdoma gelbėjimo operacija „ypač pavojingomis sąlygomis“.