Gabija Kavolėlytė

Ispanijoje ketvirtadienį prasidėjo trijų dienų gedulas, paskelbtas po antros šiais metais greitųjų traukinių avarijos, per kurią žuvo 69 žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti. Kai kurių trečiadienį katastrofą patyrusiuose traukiniuose buvusių žmonių artimieji vis dar desperatiškai laukia žinių apie savo šeimos narius.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

Ispanijos traukinių katastrofos priežastis galėjo būti ir saugumo sistemos gedimas, ir šiurkšti žmogiškoji klaida. Eismo dispečeris leido greitojo traukinio AVE mašinistui važiuoti tiesiai link ant bėgių sustojusio traukinio. 17 minučių niekas nepastebėjo šios lemtingos klaidos, rodo dienraščio „El Pais“ tyrimo duomenys. Per katastrofą žuvo mažiausiai 68 žmonės, dar 107 buvo sužeisti.

Ukrainos pajėgos smogė Marinovkos aerodromui Volgogrado srityje, Rusijoje, skelbia UNIAN. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno duomenimis, sunaikinti du naikintuvai-bombonešiai Su-34....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Aiškėja, kodėl Ispanijoje įvyko tragiška traukinių avarija. Kaip skelbia „Sky news“, Ispanijos transporto ministras Oscar Puente pranešė, kad greitųjų traukinių avarija įvyko dėl kompiuterio ryšio sutrikimo ir žmogiškosios klaidos.

Izraelyje vykstančiuose lemiamuose visuotiniuose rinkimuose suskaičiavus 50 proc. balsų, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu stovykla trečiadienį lenkia opoziciją, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus 50,1 proc. balsalapių, prognozuojama, kad B. Netanyahu blokas parlamente gaus 56 iš 120 vietų. Tuo metu opozicijos blokui numatomos 49, o arabų partijoms – 15 vietų.

Rusija stato dar vieną dronų paleidimo aikštelę prie Milerovo karinio aerodromo Rostovo srityje, skelbia Ukrainos žvalgyba. Rusai plėtoja infrastruktūrą, skirtą dronų paleidimui į Ukrainos miestus.

Maskva pranešė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas plaukia trys rusišką dyzeliną vežantys tanklaiviai, ketvirtasis turėtų išplaukti trečiadienį. Šis tiekimas vyksta pagal susitarimą, sulaukusį griežtos Ukrainos ir Europos šalių kritikos. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu sušvelninti sankcijas mainais už Rusijos dyzelino tiekimą pasaulio rinkoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu ir Norvegijos ministru pirmininku, šiems Šiaurės šalių vadovams telefonu pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kyjivas. Praėjusią savaitę V. Zelenskis Osle susitiko su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. Po pokalbio su V. Putinu abu lyderiai jį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.

Buvusi „Mis Šveicarija“ Beatrice Keul teigia, kad 1993 m. lapkritį Niujorko viešbutyje „Plaza“ prezidentas Donaldas Trumpas ją išprievartavo, skelbiama naujoje ataskaitoje, kurią paskelbė JAV Atstovų Rūmų Teismų komiteto demokratai. Ataskaitoje nagrinėjami įtariami D. Trumpo ryšiai su Jeffrey Epsteino vykdyta prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais veikla, rašo „People“. Ataskaitoje pirmą kartą išsamiai pristatoma B. Keul pateikta įvykių versija.

Ukraina pasirengusi aptarti visiškas arba dalines paliaubas, tačiau Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad Kremlius neketina keisti savo pozicijos. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) ataskaita. Spalio 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi nutraukti ugnį. Kalbama tiek apie visiškas paliaubas, tiek apie atskirus susitarimus, pavyzdžiui, moratoriumą smūgiams į energetikos infrastruktūrą arba Juodojoje jūroje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis....

Rusijos naftos perdirbimo įmonės didina dyzelino gamybą, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai nurodė du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatskleidė, ar žino, kas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Žurnalistei paklausus apie šį sprendimą, D. Trumpas pareiškė, kad net ir žinodamas atsakymo nepasakytų, o tada pasiteiravo, ar ji dirba CNN.

JAV federalinio teismo teisėja ketvirtadienį įpareigojo prezidentą Donaldą Trumpą iki gruodžio 11 d. duoti parodymus pagal jo ieškinį iškeltoje 10 mlrd. JAV dolerių vertės byloje prieš BBC dėl šmeižto. JAV federalinio teismo teisėja Enjolique Lett tokį sprendimą priėmė BBC advokatams pasiskundus, kad D. Trumpas vilkina savo apklausą.

Kyjivas Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje nebuvo užimtas dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo, o ne dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo minimos vieno rusų generolo klaidos, duodamas interviu tinklalaidei „The Diary of a CEO“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad iš pradžių Rusijos pajėgoms pavyko gerokai pasistūmėti Ukrainos šiaurėje, ypač netoli sostinės, nes pagrindinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgos buvo sutelktos šalies rytuose.

Iš Kramatorsko ir Slovjansko – didžiausių vis dar Kyjivo kontroliuojamų Ukrainos rytinės Donecko srities miestų – pareigūnai ketvirtadienį nurodė evakuoti šeimas su vaikais. Šis nurodymas duotas Rusijos karui su Ukraina, kruviniausiam Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tęsiantis jau penktus metus. Rusija jau seniai siekia visiškai kontroliuoti Donecko sritį, kurią skelbia sava, ir grasina užimti ją jėga, jei Ukraina jos neužleis per derybas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo jau yra didelis Ukrainos kompromisas. Jis taip pat pabrėžė, kad karo aukų artimųjų skausmo neįmanoma panaikinti vien susitarimais, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų griežčiau kalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir paskatinti jį pradėti derybas. „Kai prezidentas Trumpas sako: „Reikia rasti kompromisą“, mes su tuo gyvename.

Pagal naujas taisykles „Airbnb“ būstų šeimininkai nebegalės reikalauti, kad svečiai prieš išvykdami išplautų indus ar nuvilktų patalynę. Naujomis taisyklėmis siekiama sumažinti poilsiautojams tenkančių namų ruošos darbų naštą. Apgyvendinimo paslaugų platforma šią savaitę pranešė atnaujinusi būsto taisykles. Pagal naujas taisykles šeimininkai galės prašyti svečių atlikti tik pagrįstais laikomus darbus.

Prasidėjus plataus masto invazijai, rusams nepavyko užimti Kyjivo dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo, o ne dėl mitinės Rusijos generolo klaidos, apie kurią mėgsta pasakoti Donaldas Trumpas. Apie tai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis papasakojo interviu laidai „The Diary Of A CEO“. Jis pažymėjo, kad iš pradžių rusams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Ukrainos šiaurėje, ypač netoli sostinės, nes pagrindinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (UGP) pajėgos buvo sutelktos rytuose.

Ketvirtadienį Latvijos oro erdvėje pastebėtas neatpažintas objektas nebuvo dronas, pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Kariuomenė paaiškino, kad ketvirtadienį perspėjimas buvo paskelbtas remiantis pirminiais radiolokatorių duomenimis apie Latvijos oro erdvėje pastebėtą dar neatpažintą objektą. Dėl to buvo paskelbtas geltonojo lygio perspėjimas, reiškiantis galimą grėsmę, dėl kurios gyventojams nereikia nedelsiant imtis veiksmų.

Ukraina svarsto galimybę įšaldyti dabartines fronto linijas, siekdama nutraukti ugnį pagal taikos susitarimus. Tačiau Ukraina neketina perleisti savo teritorijų Rusijai. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pareiškė, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo konstruktyvios, bet dar liko svarbių darbų.

JAV atnaujino dalijimąsi žvalgybos duomenimis, po susitikimo su JAV pasiuntiniais, Norvegijos ir Suomijos vadovais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot V. Zelenskio, Ukraina ir JAV aptarė saugumo garantijas pagal NATO 5 straipsnio principą. Prezidento teigimu, JAV patvirtino, kad saugumo garantijos Ukrainai turi būti tvirtos. Įvairūs pasiūlymai jau įtraukti į dokumentą. Juos S. Witkoffas perduos Rusijos pusei per vizitą Rusijoje.

Pirmadienį rusai dronu smogė parkui Charkivo srityje, žuvo dvi moterys ir kūdikis, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar 15 žmonių buvo sužeista, tarp jų – septyni vaikai.

Ukraina ragina partnerius nenutrūkstamai taikyti sankcijas Rusijai ir nuolat įvesti naujus apribojimus, kad būtų didinamas spaudimas Rusijos ekonomikai ir Maskva būtų priversta sėsti prie derybų stalo. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime siekia sutelkti Europos sąjungininkus. Tai vyksta po jo pareiškimo, kad Kyjivas nebepaisys JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų nesmūgiuoti į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo praėjusią savaitę, kai D. Trumpas sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas patiektų didelį kiekį dyzelino.

Rusija tikisi ateinančią žiemą priversti Ukrainą kapituliuoti, sužlugdydama šalies energetikos sistemą ir, be kita ko, palikdama tris didžiausius šalies miestus – Kyjivą, Charkivą bei Odesą – be elektros, šildymo ir vandens.

Ukrainai baigėsi „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketos, skelbia CNN, remdamiesi „su situacija susipažinusiu“ šaltiniu. Dėl to Ukraina tapo pažeidžiamesnė Rusijos atakoms.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Estijos sostinėje Taline, pareiškė nematantis „tiesioginės grėsmės“ NATO teritorijai, rašo „Sky News“. „Žinoma, ką tiksliai darysime, jei rusai bus tokie kvaili, kad ryšis pulti, pamatysite tada“, – sakė jis. „Nesileisiu į detales. Tačiau galite būti tikri, kad mes ginsimės“, – pridūrė M. Rutte.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni rizikingu pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimą dėl rusiško dyzelino ir perspėjo, kad jis gali susilpninti sankcijas Rusijai ir suteikti jai papildomų lėšų karui finansuoti, pranešė „Rai News“. „Susitarimą dėl rusiško dyzelino, apie kurį praėjusį penktadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, laikau labai rizikingu sprendimu“, – sakė G. Meloni.

Kremlius pateikė savotišką paaiškinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlytų energetinių paliaubų. Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad paliaubų sąlygos nebuvo aiškiai apibrėžtos, todėl esą negalima kaltinti Maskvos jų nesilaikymu, skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“. D. Peskovas aiškino: „Trumpo pasiūlytos energetinės paliaubos nebuvo konkrečiai apibrėžtos, todėl negalima teigti, kad Rusija jų nesilaiko.

JAV nepakeitė savo dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina politikos, trečiadienį pareiškė vienas amerikiečių pareigūnas. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kyjivas apkaltino Vašingtoną neperspėjus jo apie artėjančius Rusijos smūgius. „JAV nepakeitė savo dalijimosi žvalgybos informacija su sąjungininkais ir partneriais, tokiais kaip Ukraina, politikos“, – su anonimiškumo sąlyga AFP sakė JAV pareigūnas.

Dronai smogė galingiausiam Rusijos duomenų centrui, priklausančiam didžiausiam šalies bankui ir technologijų bendrovei „Sberbank“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“ ir ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“. Šis objektas yra Balakovo mieste, Saratovo srityje, maždaug už 650–700 km nuo Ukrainos sienos. Centre įrengta 3 tūkst. serverių spintų ir iki 120 tūkst. serverių.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį paragino Aljanso nares stiprinti paramą Ukrainos oro gynybai. Šis raginimas nuskambėjo Rusijai tęsiant smūgius prieš Ukrainą. „Artėjant žiemai ir nesilpstant Rusijos agresijai, sąjungininkai turi daryti daugiau, ypač remdami oro gynybą“, – spaudos konferencijoje Estijoje sakė M. Rutte.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kreipėsi į bendrovės „SpaceX“ įkūrėją Eloną Muską, pasirodžius pranešimams apie karinio „Starlink“ ryšio apribojimus Ukrainoje. „Ei, Elonai Muskai, didysis žmogau, ar tu ir vėl kišiesi į politiką naudodamasis savo produktais? Mes, tavo klientai Europoje, stebime tave“, – rašė Lenkijos užsienio reikalų ministras „X“. R. Sikorskis pavartojo kreipinį „didysis žmogus“ (angl.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka atvirame laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui sukritikavo susitarimą su Rusija dėl dyzelinio kuro pirkimo ir Vašingtono daromą spaudimą Ukrainai.

Graikiją, kurioje lietuviai dažnai praleidžia atostogas, siaubia smarkios audros. Daugelyje vietovių užtvindytos gatvės, parduotuvės ir namai, pranešė šalies žiniasklaida. Skiato ir Skopelos salose nutrūko elektros tiekimas, Eubojoje išvirto daug medžių. Rodo saloje ugniagesiams teko gelbėti moterį iš vandens apsupto automobilio. Iš didžiųjų žemyninės Graikijos Lavrijo ir Atėnų uostų iki atskiro pranešimo neplauks keltai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Lenkija sumokės už galimos amerikiečių karinės bazės statybas jos teritorijoje, bet nepatikslino, ar jau priėmė galutinį sprendimą dėl nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje įkūrimo. Atsakydamas į klausimą apie JAV karinę bazę Lenkijoje, D. Trumpas teigė: „Pamatysime, jie už tai sumokės.“ Tai buvo dar vienas JAV prezidento pareiškimas dėl potencialios naujos JAV kariuomenės bazės Lenkijoje.

Per pirmąją Rusijos atakos bangą partneriai neįspėjo Ukrainos apie balistinių raketų panaudojimą, tačiau per kitas tris atakos bangas tokie perspėjimai buvo gauti. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas. „Norėčiau trumpai patikslinti, ar buvo gautas perspėjimas. Daugelis domisi, ar partneriai mus informavo. Apie 22.40 val.

JAV padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Jis apkaltino Vašingtoną neperspėjus Kyjivo apie rengiamus Rusijos smūgius ir sulėtinus „Starlink“ ryšį. „Jau buvo du atvejai, kai amerikiečiai neperspėjo apie Rusijos balistinių raketų paleidimą, masinę balistinę ataką prieš mūsų energetikos sektorių (...). Be to, jie apribojo „Starlink“ greitį“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.

Ilgainiui smūgiai Rusijos duomenų centrams gali padaryti agresorės ekonomikai ne mažiau žalos nei atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas, duodamas interviu Ukrainos radijui pareiškė kibernetinio saugumo ekspertas Kostiantynas Korsunas. Pasak K. Korsuno, Ukrainos duomenų centrai iš esmės nesiskiria nuo veikiančių Rusijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ar kitur. „Tačiau smūgių padariniai skiriasi.

JAV perspėjo Ukrainą apie galimą dalijimosi žvalgybos duomenimis nutraukimą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu JAV nacionaliniam visuomeniniam radijui NPR. Pasak V. Zelenskio, Vašingtonas leido suprasti, kad gali persvarstyti bendradarbiavimą žvalgybos srityje, jei Ukraina ir toliau atakuos Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Ukrainos prezidento patarėjas technologijų klausimais trečiadienį pranešė, kad naktį, regis, buvo apribotas kai kurių „Starlink“ interneto terminalų veikimas. Apie tai paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino daryti atakų prieš energetikos infrastruktūrą pauzę. Sutrikdytos misijos  „Šią naktį „SpaceX“ įvedė greičio apribojimą judantiems „Starlink“ terminalams“, – sakė patarėjas Serhijus Beskrestnovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia užbaigti karą Ukrainoje, tačiau jo požiūris į derybas su Maskva gali tik apsunkinti taikos pasiekimą. Susitarimas dėl laikino sankcijų sušvelninimo, leidžiančio parduoti rusišką dyzelinį kurą, sulaukė kritikos dėl rizikos sustiprinti Rusijos finansines galimybes ir susilpninti Vakarų spaudimą Kremliui. Apie tai rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas ir politologas Halas Brandsas.

Jungtinėje Karalystėje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis davė interviu britų televizijos žurnalistui Piersui Morganui laidoje „Piers Morgan Uncensored“. Jo metu jis pasiuntė žinią JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir pareiškė, kad jaučiasi išduotas, rašo „Clash Report“. „Jeigu esi viduryje, turi likti viduryje, o ne neteisingoje pusėje. Manau, kad D. Trumpo patarėjai klysta. Nežinau, kas jį stumia į neteisingą pusę.

Antradienio vakarą pranešta apie rusijos balistinių raketų smūgius Kyjivui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina – tai įvyko „vėl be jokio įspėjimo iš partnerių“. „Rusijos balistinių raketų smūgis Kyjivuii. Vėl be jokio įspėjimo iš partnerių. Pagrindinis taikinys – energetikos objektai, būtent 4-oji šiluminė elektrinė. Deja, raketos pataikė. Taip pat apgadintas gyvenamasis namas, šiuo metu gelbėtojai gesina gaisrą.

Lenkijoje pirmadienį vyko plataus masto policijos operacija, kuria, ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui po trijų neseniai įvykdytų išpuolių peiliu pažadėjus kovoti su, jo teigimu, stiprėjančia jaunimo smurto tendencija, buvo siekiama užtikrinti saugumą mokyklose, praneša „Reuters“. Valdžios institucijos paneigė gandus, kad išpuoliai buvo susiję su kokiu nors internetiniu iššūkiu ar organizuota grupe.