JK gynybos sekretorius paragino JAV remti Ukrainą
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas toliau remti Ukrainą, didėjant nesutarimams tarp Vašingtono ir Kyjivo, ir pabrėžė, kad tai atitinka tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius JAV interesus.
„Parama Ukrainai atveria didžiules galimybes Jungtinėms Valstijoms įgyti vertingų žinių ir plėtoti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – sakė W. Streetingas Vašingtone vykusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) surengtame renginyje.
„Manau, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais Jungtinės Valstijos įsitikins, kiek daug Ukraina gali prisidėti prie Amerikos stiprinimo – tiek karinės galios, tiek gynybos pramonės bazės“, – sakė jis.
W. Streetingas pažymėjo, kad nors JAV geografiškai yra toli nuo Ukrainos, „jei už agresiją apdovanojama, jei sienas galima perbraižyti jėga, jei valstybių suverenitetas tampa derybų objektu, pasekmės neapsiribos vien Ukraina“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo vis labiau įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas patekti didesniam kiekiui rusiško dyzelino.
D. Trumpas taip pat apkaltino V. Zelenskį nepaisant nurodymų neatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje perspėjo, kad spaudimo Maskvai mažinimas padėtų finansuoti Kremliaus karą.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas savaitgalį dar kartą pareiškė „visišką solidarumą“ su V. Zelenskiu. Dauningo gatvė pranešė, kad premjeras taip pat pažadėjo, jog Jungtinė Karalystė „sugriežtins sankcijas Rusijai“.
Rusija, 2022 m. vasarį pradėjusi plataus masto invaziją, šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos.
Dalyje Lenkijos – oro pavojus
Dalyje Lenkijos dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą ketvirtadienio vakarą paskelbtas oro pavojus.
NATO vadovas teigia su Ukrainos lyderiu aptaręs paliaubų energetikos srityje įgyvendinimo svarbą
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė paliaubų su Rusija energetikos srityje įgyvendinimo svarbą.
Anot jo, taip pat buvo kalbėta apie JAV ginklų tiekimo Kyjivui palaikymą.
„Kalbėjomės apie paliaubų energetikos srityje įgyvendinimo svarbą, taip pat apie nuolatinę NATO sąjungininkų paramą Ukrainai“, – parašė M. Rutte internete po susitikimo su V. Zelenskiu Briuselyje.
Per Rusijos ataką Kyjive sužeisti septyni žmonės
Žmonių, sužeistų per spalio 15 d. Kyjive surengtą Rusijos drono ataką, skaičius išaugo iki septynių, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Tarp gyvenamųjų namų Pečerų rajone nukritus priešo bepiločiui orlaiviui sužeisti jau septyni žmonės“, – parašė V. Klyčko.
Pasak jo, trys sužeistieji buvo paguldyti į miesto ligonines, o kitiems medicininė pagalba suteikta įvykio vietoje arba ambulatoriškai.
Ankstesniuose pranešimuose buvo teigiama, kad spalio 15 d. per Rusijos drono ataką Kyjive buvo sužeisti šeši žmonės.
Reikia gerti mažiau alaus: Latvijos premjeras rėžė, iš kur gauti pinigų Ukrainai
Kiekvienas europietis per metus turėtų išgerti po vieną bokalą alaus mažiau ir tuos pinigus geriau skirti Ukrainai, pareiškė Latvijos premjeras Andris Kulbergs, rašo delfi.lv.
Zelenskis atvyko į Briuselį: dalyvaus ES viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Vizito metu taip pat numatyti keli svarbūs dvišaliai susitikimai.
„Su savo komanda jau esu Briuselyje, kur dalyvausiu Europos Vadovų Tarybos posėdyje ir kalbėsiuosi su mūsų partneriais. Šiandien numatyti svarbūs susitikimai su NATO generaliniu sekretoriumi, Prancūzijos prezidentu ir Lenkijos, Danijos bei Belgijos ministrais pirmininkais. Taip pat susitiksiu su Belgijos karaliumi Pilypu. Rytoj numatyti susitikimai su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkais, taip pat Vengrijos, Suomijos ir Švedijos ministrais pirmininkais“, – pranešdamas apie savo atvykimą į Belgijos sostinę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad visi Europoje nori karo pabaigos. Pasak jo, norint tai pasiekti, reikia aiškių ir ryžtingų signalų, įskaitant didesnį realų spaudimą Rusijai ir stipresnę gynybinę paramą Ukrainai.
„Dabar ypač svarbu veikti kartu, kad apsaugotume žmonių gyvybes“, – sakė valstybės vadovas.
Kaip pranešta anksčiau, spalio 13 d. Liuksemburge vykusioje Ukrainos ir ES tarpvyriausybinėje konferencijoje oficialiai pradėtos derybos dėl antrojo ir trečiojo Ukrainos stojimo į ES derybinių skyrių.
Antrasis derybinis skyrius „Vidaus rinka“ sudaro ekonominį stojimo proceso pagrindą. Jis apima devynis techninius derybų poskyrius, reglamentuojančius šalies kandidatės integraciją į ES bendrąją rinką.
Trečiasis derybinis skyrius „Konkurencingumas ir integracinis augimas“ apima socialinę ir ekonominę plėtrą skatinančias sritis stojimo į ES procese.
Ukrainos stojimo į ES derybų programa suskirstyta į šešis teminius derybinius skyrius, iš viso apimančius 33 derybų poskyrius.
Rusijos aerodrome Ukraina sunaikino keturis naikintuvus, sako Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad per naktinį Kyjivo raketų smūgį aerodrome Vakarų Rusijoje buvo sunaikinti keturi naikintuvai.
Jis pasidalijo palydovine nuotrauka, kurioje, regis, matomas apdegęs aerodromas, nusėtas nuolaužomis.
Naujienų agentūrai AFP kol kas nepavyko patikrinti V. Zelenskio pareiškimo.
„Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė aerodromui Voronežo srityje. Buvo sunaikinti keturi lėktuvai Su-34, o dar du Su-34 buvo apgadinti“, – teigė V. Zelenskis.
„Taikiniui atakuoti buvo panaudota mūsų raketa „Long Neptun“, – pridūrė jis.
Su-34 yra rusiškas viršgarsinis dviejų variklių lėktuvas, o „Neptun“ – ukrainiečių sukurta sparnuotųjų raketų rūšis.
Voronežo sritis ribojasi su Ukraina.
Rusijos gynybos ministerija, kuri paprastai nepripažįsta Ukrainos atakų prieš Rusijos karinę infrastruktūrą, incidento dar nekomentavo.
ES lyderiai prašys Zelenskio gražiau kalbėti apie Trumpą, baiminamasi pasekmių – „Financial Times“
Leidinio „Financial Times“ duomenimis, Europos Sąjungos (ES) lyderiai prašys Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sumažinti kritiką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad būtų išvengta žalos santykiams su Vašingtonu. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskį dėl tariamai sukeltos dyzelino krizės pasaulyje bei nesugebėjimo užbaigti karo ir liepė jam atsistatydinti. V. Zelenskis į tai atsakė kritika JAV administracijos sprendimams sudaryti sutartį su Rusija ir mažinti pagalbą Ukrainai.
Pasak leidinio, Europos lyderius suneramino V. Zelenskio griežti pareiškimai apie JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelino, JAV žvalgybos paramos nutraukimą ir D. Trumpo simpatijas autokratams.
„Tai gali būti tiesa, bet ne visada reikia tai sakyti garsiai“, – teigė vienas Europos pareigūnas.
Penktadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime ES lyderiai ketina paprašyti V. Zelenskio sušvelninti savo retoriką, baimindamiesi tolesnio Kyjivo ir Vašingtono santykių blogėjimo. Tuo pačiu metu Europa neplanuoja nutraukti paramos Ukrainai.
Šis įtampos protrūkis tarp Vašingtono ir Kyjivo kilo 2026 metų spalio pradžioje, JAV artėjant vidurio kadencijos rinkimams (angl. midterm elections), kai šalyje smarkiai išaugo dyzelino ir degalų kainos.
Norėdamas suvaldyti degalų krizę ir sumažinti kainas JAV rinkoje, JAV prezidentas D. Trumpas sudarė sandorį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu bei atšaukė sankcijas rusiško dyzelino eksportui.
„Siūlau jiems susirasti naują lyderį, kuris galėtų pasiekti susitarimą, nes jis galėjo sudaryti daug sandorių, bet dėl kažkokių priežasčių niekada to nedaro... Manau, kad Ukrainai laikas turėti naują prezidentą“, – pareiškė D. Trumpas.
„Jis turi padaryti vieną dalyką. Jis turi nustoti naikinti dyzelinį kurą Rusijoje... Mes kalbėjomės apie tai su ponu Zelenskiu. Yra daug kitų taikinių. Nelieskite dyzelinio kuro“, – akcentavo JAV prezidentas.
Ukrainos reakcija: Kyjivas ir daugelis kitų Vakarų lyderių šį žingsnį pasitiko itin neigiamai, nors kiti politikai ir pasirinko santūresnę retoriką. V. Zelenskis aštriai kritikavo šį susitarimą, vadindamas jį silpnu sprendimu ir nurodydamas, kad sankcijų švelninimas Rusijai padeda Maskvai finansuoti karą tuo metu, kai ji toliau bombarduoja Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą.
„Silpnas sprendimas, deja, silpnas sprendimas iš stiprių partnerių... Bet koks sankcijų sušvelninimas Rusijai be aiškaus ir ilgalaikio deeskalacijos susitarimo su Rusija yra akivaizdus silpnumas“, – teigė jis.
Konfliktas pasiekė viršūnę po to, kai Rusijos valdoma aviacinė bomba smogė gyvenamiesiems namams Zaporižioje (žuvo žmonės, tarp jų ir vaikai), o V. Zelenskis viešai teigė, kad tai buvo padėka Rusijai už JAV panaikintas sankcijas dyzelinui.
„Šiandien Rusija padėkojo už sankcijų dyzelino eksportui panaikinimą numesdama penkias planiruojamas bombas ant gyvenamųjų namų Zaporižioje... Tai yra investicija į karą, kuris turi būti baigtas, o ne pratęstas“, – teigė V. Zelenskis.
Rusijoje sulaikytas nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyr. redaktorius
Nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas buvo sulaikytas ir nuvežtas į Tyrimų komitetą Maskvoje, ketvirtadienį pranešė pats laikraštis.
Ilgą laiką vienu svarbiausių nepriklausomos žurnalistikos bastionų Rusijoje buvęs laikraštis „Novaja Gazeta“ šalies valdžios yra pripažintas „užsienio agentu“.
„Po kratos namuose „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas vežamas į Tyrimų komitetą“, – socialiniuose tinkluose paskelbė laikraštis.
Laikraščio teigimu, ryšys su vyriausiuoju redaktoriumi nutrūko ketvirtadienį apie vidurdienį, prieš pat redakcijos susirinkimą, kuriam jis turėjo pirmininkauti.
Leidinys nurodė žinantis, kad pareigūnai atliko kratą S. Sokolovo namuose, o pas jį jau vyksta advokatas.
S. Sokolovas yra ilgametis laikraščio redaktorius. Nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, laikraščio redakcija smarkiai sumažėjo.
Nuo tada, kai Rusija pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, šalyje priimti griežti cenzūros įstatymai, o daugelis nepriklausomų žurnalistų pasitraukė į užsienį.
Tajani: ES turi paskirti atstovą deryboms dėl taikos Ukrainoje
Europos Sąjunga (ES) turi paskirti savo atstovą deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ketvirtadienį pareiškė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani. Pasak jo, šias pareigas galėtų eiti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Svarbu, kad Europa turėtų atstovą, įgaliotą derėtis visos Europos Sąjungos vardu dėl Ukrainos“, – žurnalistams sakė A. Tajani per Europos liaudies partijos (ELP) susitikimą prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.
„Europai reikia bendro atstovo, kad jos balsas būtų svaresnis. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas greitai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa yra autoritetingas politikas. Tai galėtų būti jis, bet galėtų būti ir kas nors kitas. Svarbiausia pasiekti bendrą sutarimą, o tas, kuris kalbės, turi kalbėti visų vardu. Priimkime sprendimą“, – paragino A. Tajani.
Italijos ministras taip pat pareiškė viltį, kad bus patenkintas šalies prašymas lanksčiau taikyti ES biudžeto taisykles, atsižvelgiant į infliaciją, smarkiai padidėjusią dėl karo su Iranu.
„Mes ir toliau prašome lankstumo saugumo ir energetikos klausimais. Manome, kad didėjant infliacijai dėl išorės veiksnių mūsų šaliai turi būti suteikta daugiau lankstumo. Tai nereiškia neatsakingo valstybės finansų tvarkymo, tačiau suteikia galimybę imtis ryžtingesnių veiksmų atsižvelgiant į susidariusią padėtį“, – sakė A. Tajani.
„Valdžio Dombrovskio ir Antonio Costos pareiškimai šiuo klausimu atrodo palankūs. Pažiūrėsime, koks bus sprendimas. Esu nusiteikęs optimistiškai“, – pridūrė jis.
Po Trumpo ir Putino susitarimo – naujas Kremliaus pareiškimas
Rusijos dyzelinis kuras jau pradėjo patekti į pasaulio rinkas, tačiau jo poveikis bendrai situacijai bus ribotas. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBK-Ukraina“.
Kyjive nukritus rusų drono nuolaužoms sužeisti 5 žmonės
Kyjivo Pečersko rajone netoli gyvenamojo namo nukrito Rusijos drono nuolaužos. Buvo sužeisti penki žmonės, padaryta žalos, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Pasak jo, bepilotis orlaivis nukrito atviroje vietoje netoli penkių aukštų gyvenamojo namo Pečersko rajone. Buvo apgadintas pastato fasadas, dalis stogo ir langai, taip pat dviejų netoliese esančių trijų aukštų gyvenamųjų namų fasadai.
Kieme dega automobilis. Įvykio vietoje dirba pagalbos tarnybos.
Vėliau V. Klyčko pranešė, kad per Rusijos ataką buvo sužeisti penki žmonės.
„Pečersko rajone, kur gyvenamųjų namų kieme nukrito priešo bepilotis orlaivis, buvo sužeisti penki žmonės. Du sužeistuosius medikai išvežė į ligoninę“, – rašė V. Klyčko.
Ukraina atnaujino smūgius Rusijai: Kremlius pratrūko kaltinimais
Kremlius sureagavo į naujausius Ukrainos smūgius Rusijos energetikos objektams ir pareiškė, kad tokie veiksmai prieštarauja JAV pastangoms siekti taikos, rašo „Sky News“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas per eilinę spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusija nemano, jog Ukraina kada nors laikėsi praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų vadinamųjų „energetinių paliaubų“.
Rusija ruošiasi puolimams: prie Ukrainos sienos iškils 126 futbolo aikščių dydžio dronų bazė
Gynybos ekspertų vertinimai ir naujienų agentūros „Reuters“ atlikta palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad Rusija vos per šešias savaites beveik baigė statyti didelę naują reaktyvinių dronų paleidimo bazę, dar labiau sustiprindama savo puolamuosius pajėgumus netoli Ukrainos.
Zelenskis griežtai kirto Trumpui: „Nevelkite mūsų į jokius susitarimus“
Ukraina jokiu būdu nedalyvaus susitarime dėl dyzelinio kuro, kurį neseniai sudarė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Financial Times“.
„Tai prezidento Trumpo pasirinkimas (susitarimas su Rusija – red.). Nevelkite mūsų į jokius susitarimus dėl dyzelinio kuro. Nenoriu dalyvauti jokiuose panašiuose „sandoriuose“. Jei jie mus puls, mes atsakysime. Tokia mūsų taisyklė. Neįtraukite mūsų į jokius susitarimus dėl dyzelinio kuro“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos vadovo, jei JAV paprašytų Ukrainos pagalbos susiklosčiusioje situacijoje, Kyjivas neatsisakytų padėti, nes Vašingtonas yra jo sąjungininkas.
„Mes, žinoma, padėsime jums kaip partneriai. Tačiau prašome jūsų paliaubų energetikos sektoriuje. Jei tokių paliaubų nebus, tai jau nepriklausys nuo jūsų, gerai?“ – pridūrė V. Zelenskis.
Jis taip pat papasakojo, kad prašė JAV suteikti raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, kad galėtų apsaugoti civilius gyventojus nuo Rusijos smūgių. Tačiau vietoj to sulaukė to, ko visiškai nesitikėjo.
„Būtų teisinga, jei suteiktumėte man priemonių apsiginti. Tai mažiausia, ko prašau. Argi ne? Manau, kad taip. O kai to prašau, jūsų atsakas – „Starlink“ veiklos blokavimas“, – piktinosi V. Zelenskis.
Anksčiau skelbta, kad D. Trumpas artėja prie sprendimo nutraukti dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina.
Be to, paaiškėjo, kas ir kokiomis aplinkybėmis sužlugdė susitarimą dėl išplėstinių saugumo garantijų Ukrainai.
Po Ukrainos kariuomenę sukrėtusių „Starlink“ ryšio apribojimų – svarbi žinia: ryšys atkurtas
Padėtis dėl „Starlink“ veiklos apribojimų Ukrainoje pagerėjo – „Starshield“ ryšio veikimas judant buvo atkurtas ir toliau užtikrinamas. Apie tai rašo UNIAN, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje.
Pažymima, kad kariniai daliniai patvirtino, jog ryšys vėl veikia.
Rusija skelbia apie Ukrainos ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje
Rusija pranešė, kad ketvirtadienio paryčiais Ukraina taikėsi į naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, esančioje maždaug už 180 km į pietus nuo Maskvos, ir sukėlė gaisrą.
„Kyjivo režimas bandė surengti didelio masto ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad „drono nuolaužoms nukritus naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, kilo gaisras“.
Galingas Ukrainos smūgis Rusijai: sunaikino net 6 bombonešius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos, panaudojusios raketų kompleksą „Neptun“, sunaikino šešis bombonešius Su-34M Rusijos Voronežo srityje esančiame Borisoglebsko kariniame aerodrome.
Ukrainai naudingas „silpnas Trumpas“: ekspertas paaiškino, kodėl
Ukraina suinteresuota Donaldo Trumpo pozicijų silpnėjimu ir nesutarimais jo aplinkoje, nes tai mažina destruktyvių sprendimų riziką. Tuo pat metu Kyjivas turi atsakyti į priešo apšaudymus ir nuosekliai naikinti Rusijos naftos infrastruktūrą, atmesdamas abejotinus kompromisus.
Tokią nuomonę RBC-Ukraine tinklalaidėje išsakė strateginės komunikacijos ekspertas Jurijus Bohdanovas.
Kodėl Ukrainai naudingas „silpnas Trumpas“?
J. Bohdanovas pažymėjo, kad Ukrainos politiniam elitui ir amerikiečių sąjungininkams naudingas dabartinio JAV prezidento pozicijų silpnėjimas. Net pačioje Respublikonų partijoje pastebimi rimti nesutarimai.
„Akivaizdu, kad visi neokonservatoriai, pradedant Mike'u Pence'u ir baigiant Kelloggu... Atkreipkite dėmesį, kad dar prieš pusmetį Trumpo specialiuoju pasiuntiniu buvęs pareigūnas dabar viešai kritikuoja Trumpą. Tai rodo didžiulius nesutarimus jo paties aplinkoje, ir mes turime į tai atsižvelgti bei laukti momento, kai jo pozicijos susilpnės“, – pabrėžė ekspertas.
Smūgiai Rusijos teritorijoje ir mitas apie „energetines paliaubas“
Komentuodamas saugumo situaciją, J. Bohdanovas pripažino, kad Ukrainai dar kurį laiką teks atlaikyti priešo atakas iš oro. Tačiau Rusijos raketų atsargos nėra beribės, todėl atsakas į šias atakas turi būti proporcingas ir griežtas.
Eksperto teigimu, Ukraina turi toliau naikinti objektus Rusijos teritorijoje ir sistemingai smogti Rusijos naftos infrastruktūrai.
Tuo tarpu siūlomi „energetinių paliaubų“ formatai, pagal kuriuos būtų ribojami smūgiai tik pavieniams objektams, pavyzdžiui, Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, tačiau Rusija neprisiimtų lygiaverčio įsipareigojimo nutraukti savo atakų, yra nepriimtini.
„Mes galime sutikti su energetinėmis paliaubomis, tačiau tai neturi būti Trumpo šalininkų siūlomos paliaubos, kai mes nesmogtume Rusijos naftos infrastruktūrai, o jie – jau ir taip smarkiai apgriautai Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai. Ne, tai ne paliaubos, o kažkokia nesąmonė. Todėl šioje situacijoje turime parodyti, kad esame pajėgūs atsakyti į eskalaciją savo veiksmais“, – apibendrino J. Bohdanovas.
Rusija sako dėl planuotų išpuolių ir neteisėto sienos kirtimo sulaikiusi Švedijos pilietį
Rusijos žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad šios šalies saugumo tarnybos dėl esą neteisėto sienos kirtimo ir įtariamo išpuolių prieš karinę infrastruktūrą planavimo sulaikė Švedijos pilietį, kuris, jų teigimu, kariavo už Ukrainą.
Valstybinių naujienų agentūrų cituojama Rusijos saugumo tarnyba FSB nurodė, kad neįvardytas švedas buvo sulaikytas šiaurės vakarinėje Pskovo srityje.
Ji pridūrė, kad, „prisidengdamas ketinimu stoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, jis atvyko į Rusiją vykdyti sabotažo ir teroro aktų prieš karinius objektus“.
Per Rusijos dronų ataką Kropyvnyckyje žuvo 3 žmonės, dar 6 sužeisti
Per Rusijos dronų ataką Kropyvnyckyje žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kirovohrado srities karinės administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius.
„Dar viena liūdna žinia – paaiškėjo, kad srities administraciniame centre žuvo trečias žmogus“, – rašė jis.
Pasak pareigūno, šeši žmonės buvo sužeisti. Penki sužeistieji gydomi medicinos įstaigose, o vienas atsisakė būti paguldytas į ligoninę.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kropyvnyckis patyrė didelio masto Rusijos dronų ataką. Iš pradžių buvo pranešta apie du žuvusiuosius.
Per Rusijos atakas Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės
Per Rusijos atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės. Sugriautas privatus gyvenamasis namas, dar keli namai užsidegė, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Anksti šį rytą rusai atakavo Dnipro ir Pavlohrado rajonus. Novooleksandrivkos bendruomenėje buvo sugriautas privatus namas. Žuvo du žmonės“, – rašė jis.
Pasak pareigūno, Pavlohrade taip pat užsidegė keli privatūs gyvenamieji namai.
O. Hanžos teigimu, įvykio vietoje dirba gelbėtojai, o informacija apie galimus sužeistuosius dar tikslinama.
Rusijos pajėgos trečiadienį beveik 40 kartų atakavo keturis Dnipropetrovsko srities rajonus. Per šias atakas žuvo vienas žmogus.
Tokių skaičių dar nebuvo: Zelenskis atskleidė milžiniškus Rusijos nuostolius
Šiuo metu Rusija kare prieš Ukrainą per mėnesį netenka apie 43 tūkst. žmonių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai milžiniškas skaičius – didžiausias per visą karo laikotarpį.
Interviu britų žurnalistui Piersui Morganui jis pabrėžė, kad abiejų pusių patiriamų nuostolių santykis yra labai didelis.
„Šiuo metu mūsų nuostolių santykis yra nuo vieno iki septynių iki vieno iki dešimties“, – pridūrė V. Zelenskis.
Tačiau prezidentas negali atskleisti Ukrainos pusės patiriamų nuostolių.
„Vadinasi, kiekvienam žuvusiam ukrainiečiui tenka nuo septynių iki dešimties žuvusių rusų?“ – paklausė P. Morganas.
V. Zelenskis tai patvirtino.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad, Danijos žvalgybos duomenimis, Rusija kare prieš Ukrainą patiria didžiulių nuostolių, nors pasiekia tik nedidelių laimėjimų. Tuo pat metu Kremlius intensyvina sabotažo veiksmus ir kibernetines atakas prieš Vakarus.
Žvalgybos pareigūnų teigimu, Rusijos ekonomika atsidūrė ant „rimtos krizės“ slenksčio. Tai iš dalies lėmė išlaidos gynybai ir tarptautinės sankcijos.
Be to, anksčiau skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo Rusijos karo prieš Ukrainą aukų mastą. Jis pareiškė, kad praėjusį mėnesį šiame kare žuvo 25 tūkst. žmonių, o dar mėnesiu anksčiau – 32 tūkst. žmonių.
Ukrainoje – masinis Rusijos dronų antskrydis, 536 iš 580 skraidyklių numuštos
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 536 iš 580 dronų, kuriais Rusijos pajėgos nuo spalio 14 d. vakaro puolė Ukrainą.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, spalio 14 d., 18 val. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą dviem iš Juodosios jūros paleistomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59 ir 580 dronų, tarp jų – „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo koviniais dronais bei „Parodija“ tipo imitaciniais dronais.
Dronai buvo paleisti iš Rusijos Oriolo, Milerovo, Šatalovo, Briansko, Kursko ir Primorsko-Achtarsko rajonų, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės gyvenvietės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, spalio 15 d., 8 val. ryto oro gynybos pajėgos numušė arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavo 536 dronus.
Smūgiai užfiksuoti 31 vietoje, 11 vietų nukrito numuštų skraidyklių nuolaužos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusijos reaktyvinių dronų perėmimo rodiklis, praėjusį mėnesį siekęs maždaug 60 proc., dabar išaugo iki 76 proc.
JAV pagrasino Ukrainai: štai kas lauks, jei nesiliaus smūgiuoti Rusijai
Pirmadienį, spalio 12 d., Jungtinės Valstijos pagrasino Ukrainai nutraukti žvalgybos duomenų teikimą, jei Ukrainos kariuomenė surengs naujų smūgių Rusijos energetikos objektams.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1880 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 15 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 559 tūkst. 230 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 880 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 414 (+0) priešo tankų, 25 537 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 51 233 (+38) artilerijos sistemas, 2 216 (+4) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 707 (+3) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 955 (+4) antžemines robotizuotas sistemas, 564 897 (+ 1 308) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 130 (+4) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 163 324 (+535) automobilius ir degalų cisternas, 4 830 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Zelenskis paragino Muską atkurti „Starlink“ ryšį Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV technologijų verslininką Eloną Muską atkurti palydovinio ryšio „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Netrukus po to Ukrainos gynybos ministerija pranešė apie pagerėjusį ryšį.
„Jei atakos tęsis, o „Starlink“ neveiks, žinoma, žus žmonės“, – trečiadienį lankydamasis Jungtinėje Karalystėje interviu britų žurnalistui Piersui Morganui sakė V. Zelenskis.
„Labai tikiuosi, kad tai klaida, galbūt didesnė techninė problema. Nežinau, bet reikalaujame, kad paslaugos teikimas būtų atkurtas“, – sakė V. Zelenskis, paklaustas, ką norėtų perduoti E. Muskui. P. Morgano interviu su Ukrainos prezidentu ištraukos buvo paskelbtos internete.
Ministerijos duomenimis, ryšys pagerėjo terminaluose, kurie juda iki 160 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau „SpaceX“ ir toliau taiko 161 kilometro per valandą greičio apribojimą. Vyriausybė esą palaiko ryšį su „SpaceX“, kad užtikrintų stabilų sistemos veikimą.
Tuo tarpu E. Muskas atkreipė dėmesį į JAV vyriausybės atsakomybę už kariniams tikslams naudojamą palydovinio ryšio sistemą „Starshield“.
„Starshield“ sistemos priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojamos, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. – Visus greičio ar naudojimo apribojimus nustato JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą priima JAV prezidentas.“
E. Musko bendrovės „SpaceX“ valdomas palydovinio ryšio tinklas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ryšį fronte. Naktį į trečiadienį „Starlink“ veikimas buvo smarkiai apribotas, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas. Pasak jo, dėl to žlugo kai kurios Ukrainos atakos.
Vienas aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas, kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, apkaltino JAV sumažinus „Starlink“ ryšio spartą.
Technologijų milijardierius E. Muskas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį ne kartą keitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu.
Jungtinė Karalystė finansuos per Rusijos ataką apgadintos Černobylio elektrinės remontą
Jungtinė Karalystė finansuos būtiniausius Černobylio atominės elektrinės, nukentėjusios per Rusijos drono ataką, remonto darbus, ministrui pirmininkui Andy Burnhamui siekiant sustiprinti paramą karo niokojamai, „tamsias ir sunkias dienas“ išgyvenančiai Ukrainai.
Pernai per ataką apgadintam elektrinės apsauginiam gaubtui ir vėdinimo sistemai suremontuoti Jungtinė Karalystė skirs 17 mln. svarų sterlingų (kiek daugiau nei 22 mln. eurų). Nerimaujama, kad dėl korozijos ilgainiui gali kilti pavojus aplinkai ir saugumui.
Iždo kancleris Johnas Healey pareiškė, kad vyriausybės įsipareigojimas Ukrainos žmonėms yra „nepalaužiamas“, o užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas sakė, kad Jungtinė Karalystė „petys į petį stovės su Ukraina tol, kol ji pasieks pergalę“.
Jungtinės Karalystės įsipareigojimas skirti finansavimą yra platesnės tarptautinės programos, kurią Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas koordinuoja bendradarbiaudamas su Ukrainos vyriausybe ir Didžiojo septyneto (G7) šalimis donorėmis, dalis.
Apie finansavimą pranešta po to, kai trečiadienį ministras pirmininkas Dauningo gatvėje priėmė Volodymyrą Zelenskį ir patikino Ukrainos prezidentą, kad Jungtinė Karalystė „jus palaiko ir tai nepasikeis“.
Atvykusį į Dauningo gatvės 10-uoju numeriu pažymėtą pastatą V. Zelenskį pasitiko precedento neturinti Airijos gvardijos karių garbės sargyba.
Šis susitikimas įvyko tuo metu, kai, JAV pakilus degalų kainoms, grasinančioms tapti svarbiausiu lapkritį vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų klausimu, Donaldas Trumpas praėjusią savaitę sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui ir Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiuosi dėl to išaugo įtampa.
Reaguodama į žinią apie susitarimą, Jungtinė Karalystė pažadėjo „toliau daryti spaudimą Rusijai“.
Be to, pastarosiomis dienomis JAV prezidentas pareiškė, kad Ukrainai reikia naujo lyderio, ir tvirtino, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas labiau nei Kyjivo vyriausybė nori taikos susitarimo.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad buvo „užblokuota“ galimybė naudotis Elono Musko palydovinio ryšio sistema „Starlink“ ir dėl to „žus žmonių“. Ukrainos prezidentas pripažino pasijutęs išduotas D. Trumpo.
„Gaila, kad prarandame stiprų partnerį“, – sakė jis laidoje „Piers Morgan Uncensored“.
Ukraina naudoja „Starlink“ gindamasi nuo oro atakų ir valdydama ilgojo nuotolio dronus, kuriais atakuojami objektai Rusijoje.
Prieš susitikimą su V. Zelenskiu kalbėdamas Bendruomenių Rūmuose, ministras pirmininkas pareiškė pasistengsiantis, kad D. Trumpas vėl imtų remti Ukrainą.
Per ministro pirmininko klausimų ir atsakymų valandą A. Burnhamas sakė po D. Trumpo susitarimo su Rusija dėl dyzelino atsargiai renkantis žodžius, nes siekia „paruošti dirvą“ santykiams atkurti.
„Atidžiai išklausysiu prezidentą Zelenskį, tačiau šiandien jis iš Jungtinės Karalystės neišvyks tuščiomis rankomis“, – pridūrė jis.
Per susitikimą su V. Zelenskiu jis patvirtino, kad Jungtinė Karalystė paspartins itin svarbių oro gynybos raketų tiekimą Ukrainai, šiai patiriant „intensyvų Rusijos bombardavimą“.
Parama bus paspartinta greičiau pristatant Ukrainai britiškas lengvąsias daugiafunkces raketas, kurios pasirodė esančios veiksmingos kovojant su Rusijos reaktyviniais dronais.
Rusija ir toliau intensyviai atakuoja Ukrainos elektros tinklus bei naftos ir dujų objektus, nors D. Trumpas pareiškė, kad abi šalys susitarė dėl „energetinių paliaubų“.
„Tęsiantis Putino pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą, mūsų įsipareigojimas Ukrainos žmonėms yra nepalaužiamas“, – skelbdamas apie naują finansavimą Černobylio elektrinės remontui pareiškė J. Healey.
„Mažiname karo finansavimui skirtas lėšas, kurių Putinui taip desperatiškai reikia, ir remiame Ukrainos, nukentėjusios nuo jo barbariškų atakų, atstatymą“, – pridūrė jis.
„Mūsų žinia Putinui aiški – mes stovime petys į petį su Ukraina ir taip elgsimės tol, kol ji pasieks pergalę“, – savo ruožtu kalbėjo E. Milibandas.
„Bendradarbiaudami su sąjungininkais stipriname Ukrainos saugumą, didiname Rusijos agresijos kainą ir siekiame teisingos bei ilgalaikės taikos“, – teigė užsienio reikalų sekretorius.
Po „Starlink“ ryšio sutrikimų Ukrainoje – Baltųjų rūmų pareiškimas
Baltieji rūmai pareiškė neturintys nieko bendra su palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo apribojimais Ukrainoje ir pabrėžė, kad nekontroliuoja bendrovės „SpaceX“, rašo „Axios“.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės
Per rusų praėjusios nakties atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Dnipropetrovsko srities Dnipro rajone esančioje Novooleksandrivkoje žuvo du žmonės, kai per rusų ataką buvo sugriautas privatus namas.
Keli privatūs namai užsidegė ir šios pietrytinės srities Pavlohrado mieste, kur pareigūnai dar aiškinasi, ar nukentėjo žmonės.
Tuo metu centrinės Kirovohrado srities gubernatorius Andrijus Raikovyčius pranešė, kad praėjusią naktį rusai intensyviai atakavo šio regiono centrą Kropyvnyckį, taikydamiesi į logistikos, transporto infrastruktūrą, pramonės įmones.
Pasak gubernatoriaus, žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
„Mums jau gana“: Zelenskis atšaukė draudimą smogti Rusijos naftos gamykloms
Ukraina atnaujina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Draudimas rengti tokias atakas panaikintas kilus problemų dėl žvalgybos duomenų ir sutrikus „Starlink“ ryšiui per masines Rusijos atakas.
„Tai prilygsta branduoliniam smūgiui“: Ukrainos kariuomenėje – kritinė situacija
Ukrainos gynybos pajėgų greitaeigiai dronai neteko ryšio po netikėtai įvestų „Starlink“ apribojimų. Kaip leidiniui „Politico“ pasakojo kariškiai, sutrikimai paveikė daugelį karinių operacijų.
Zelenskis negailėjo karčių žodžių Trumpui: „Dabar Putinas juokiasi“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donaldo Trumpo susitarimas su Rusija dėl dyzelino yra Vladimiro Putino „pergalė“, dėl kurios Rusijos lyderis dabar „juokiasi“, o Jungtinės Valstijos atsidūrė ne toje istorijos pusėje.
Dalyvaudamas laidoje „Piers Morgan Uncensored“, Ukrainos prezidentas prisipažino pasijutęs „išduotas“ dėl JAV prezidento sprendimo sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui.
„Tai nėra teisingoji istorijos pusė“, – V. Zelenskis perspėjo D. Trumpą.
Šie komentarai nuskambėjo trečiadienį, Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Andy Burnhamui priimant V. Zelenskį Dauningo gatvėje Londone.
Atvykusį į Dauningo gatvės 10-uoju numeriu pažymėtą pastatą Ukrainos prezidentą pasitiko precedento neturinti garbės sargyba, sudaryta iš Airijos gvardijos karių. A. Burnhamas pažymėjo, kad Ukraina išgyvena „tamsias ir sunkias dienas“.
Pierso Morgano paklaustas, ar jaučiasi „išduotas“ dėl pastarųjų dienų įvykių, įskaitant D. Trumpo susitarimą dėl dyzelino ir teiginius, kad Rusija bei Ukraina susitarė dėl energetinių paliaubų, V. Zelenskis atsakė, kad, „tiesą sakant, tarp mūsų kalbant, taip“.
„Mūsų šalis turi išlikti, ir mes pasikliaujame savo tikraisiais partneriais, strateginiais partneriais – Jungtinėmis Valstijomis ir prezidentu Trumpu“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis sakė, kad nors energetinės paliaubos yra „geras dalykas“ ir „tam tikras žingsnis taikos link“, Rusija jų nesilaiko ir toliau iš oro bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Gaila, kad prarandame stiprų partnerį“, – sakė V. Zelenskis.
„Dabar Putinas juokiasi, nes, turiu omenyje, šis susitarimas dėl dyzelino jam yra tiesiog pergalė“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikia naujo lyderio, ir tvirtino, jog V. Putinas labiau nei Kyjivo vyriausybė nori taikos susitarimo.
Be to, iškilo susirūpinimas dėl JAV teikiamų žvalgybos duomenų ir Elono Musko palydovinio ryšio sistemos „Starlink“, kuri, V. Zelenskio teigimu, buvo „užblokuota“.
Ukraina naudoja „Starlink“ gindamasi nuo oro atakų ir valdydama ilgojo nuotolio dronus, kuriais atakuojami objektai Rusijoje.
V. Zelenskis pareiškė, kad technologijų milžinės sprendimas yra „neteisingas“, ir pavadino jį klaida, kainuosiančia žmonių gyvybių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
CNN: Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketų atsargos
Ukrainai baigėsi „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketos, skelbia CNN, remdamiesi „su situacija susipažinusiu“ šaltiniu. Dėl to Ukraina tapo pažeidžiamesnė Rusijos atakoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ne kartą buvo perspėjęs, kad Ukrainai senka šių braketų atsargos.