Karas

Rusija kare Ukrainoje pastarąją parą prarado dar 970 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 107 400 kareivių.

„Financial Times“ skelbia, kad buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas siekia vadovauti laikinajai tarptautinei Gazos Ruožo administracijai, nors tokiam planui griežtai priešinasi Europos ir arabų valstybės. T. Blairas siekia aktyviai dalyvauti kuriant Palestinos valstybę, ypač prisiimdamas laikinosios tarptautinės Gazos Ruožo administracijos vadovo vaidmenį. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Kremliaus statytinis Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę, rašo „Moscow Times“. Anot jo, šiuo metu fronte pažanga pasiekiama tik „didžiulėmis pastangomis ir milžiniška kaina“. Kaip rašo leidinys, D. Rogozinas esą pareiškė, jog technika sudega nepasiekusi fronto linijos. Jis taip pat pripažino, kad jėgų santykis dronų srityje yra nepalankus Rusijai. Jis guodėsi, kad atsirado „aukštųjų technologijų šalių“, kurios stojo į Kyjivo pusę.

Kremlius atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo dukra Elizaveta 2022 m. vasario 23 d. išvyko į Paryžių dieniniu „Aeroflot“ skrydžiu iš Šeremetjevo oro uosto, pranešė „Glavkom“, remdamasis Rusijos žiniasklaida. Būdama Prancūzijoje, ji esą paskelbė „Instagram“ įrašą, kuris netrukus buvo ištrintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad reikia Rusiją ir Vladimirą Putiną sustabdyti dabar – kitu atveju teks kentėti. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, rašo „Sky news“. „Putinas toliau stums karą į priekį, jį plės ir gilins. <...> Ukraina yra tik pirmoji. Rusijos dronai jau skraido virš Europos“, – pastebi jis. Todėl V. Zelenskis ragina lyderius veikti dabar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje perspėjo, kad rusų dronų ataka Lenkijoje galėjo būti siaubinga, rašo „Sky news“. Savo kalboje V. Zelenskis priminė, kad „Rusijos karas prieš mano šalį tęsiasi, žmonės vis dar miršta kiekvieną savaitę“. „Tačiau nėra paliaubų, nes Rusija atsisako“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir pareiškė, kad „tik mes patys galime užtikrinti savo saugumą“, rašo „Sky news“. Jis perspėjo Generalinę Asamblėją, kad tik jėga gali užtikrinti taiką. „Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“, – sako V. Zelenskis. „Ginklai nusprendžia, kas išgyvens.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau. Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje. „Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Pirmadienį vakare virš Maskvos nugriaudėjo mažiausiai 10 sprogimų. Socialiniuose tinkluose taip pat viešinami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip orlaivis skrenda žemai daugiabučių. UNIAN rašo, kad dronų atakų metu Maskvoje rusų krovininis orlaivis skrido labai žemai virš daugiabučių.  Manoma, kad tokiu būdu lėktuvas bandė išvengti smūgių.  Primenama, kad po nugriaudėjusių sprogimų Maskvoje, pirmadienį taip pat buvo sustabdyti skrydžiai virš Rusijos sostinės.

Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė neįprastą susitikimą su Rusijos Federacijos saugumo tarnybos atstovais. Kaip rašoma viename iš „Telegram“ kanalų, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“. V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Didžioji Britanija, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Tai trys šalys paskelbė sekmadienį. Kanada tapo pirmąja iš didžiųjų Vakarų ekonominių valstybių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Tai pranešė ministras pirmininkas Markas Carney. Tuo pat metu apie tokį pat sprendimą paskelbė britų premjeras Keiras Starmeris.

Per Ukrainos atakas Rusijos Belgorodo pasienio srityje, rusų institucijų duomenimis, žuvo du žmonės. Rakitnojės vietovėje per drono smūgį žuvo vyras, o Šebekine apšaudžius namą – moteris, sekmadienį tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Penki asmenys, jo duomenimis, per įvairias atakas buvo sužeisti.

Rytų Ukrainos ligoninėje guli karys su kruvinu raiščiu ant galvos, rankoje laikantis užrašų knygelę. Tai – Vladyslavas, kuris šiandien priverstas mintis dėstyti rašikliu. Rugpjūčio 17-ąją jis atsidūrė medikų rankose ir dabar gydosi nuo gyvybei pavojingų sužalojimų, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Negalėdamas kalbėti, Vladyslavas užrašais pasakoja savo istoriją. „Jo būklė buvo sunki. Jei būtumėte matę jo gerklę, suprastumėte“, – sakė ligoninės direktorius Serhijus.

Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. „Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas. Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.

Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori derėtis dėl taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas. Slaptosios žvalgybos tarnybos MI6, kaip ji dažniau vadinama, vadovas seras Richardas Moore'as pareiškė, kad Putinas „mus mulkina“. „Jis siekia visomis įmanomomis priemonėmis primesti savo imperinę valią. Tačiau jam nepavyks“, – sakė R. Moore'as.

Ukraina turės susitaikyti su realybe, kad Rusija jau okupavo didžiąją dalį Donbaso, bet tai nereiškia, kad Rusijos Federacijos suverenumas šių teritorijų atžvilgiu yra teisiškai pripažintas. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina diplomatines pastangas siekdamas nutraukti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau Kremlius paskelbė, kad taikos derybose su Kyjivu daroma pertrauka. Nepaisant Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu Aliaskoje, Rusija toliau tęsia puolimą, o Maskvos pareigūnai abejoja greitais rezultatais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ketvirtadienį perspėjo, kad dėl Izraelio puolimo šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje jau ir taip perpildytos ligoninės atsidūrė ties žlugimo riba, ir pareikalavo „sustabdyti šias nežmoniškas sąlygas“. „Karinis įsiveržimas ir įsakymai evakuotis šiaurinėje Gazos dalyje kelia naujas gyventojų perkėlimo bangas, verčia traumuotas šeimas gyventi vis mažesnėje teritorijoje, netinkamoje žmogiškam orumui“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jėgų rengti naujų didelio masto puolimų, paminėdamas didelius karių nuostolius daugiau nei trejus su puse metų trunkančiame kare. „Manau, kad šiuo metu trūksta jėgų didelio masto puolimui“, – socialinių tinklų platformoje „X“ rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Rusija patyrė tokius didelius nuostolius, kad negali pradėti tolesnių didelio masto veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad jo pastangos greitai užbaigti karą Ukrainoje nedavė laukiamų rezultatų. Per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Kiro Starmeriu JAV lyderis pareiškė, kad Vladimiras Putinas „jį nuvylė“, praneša „The Telegraph“....

Būtų „didelė klaida“, jei Europos Sąjunga (ES) neįtrauktų Ukrainos į savo gynybos struktūrą, sako Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, rašo „Kyiv Independent“.  „Jei tikrai taip atsitiks, kad ateis vadinamoji X diena ir Putinas pradės agresiją prieš mus. Todėl turime suprasti, kad Putinas ateis su karo išbandyta armija, daug stipresne nei 2022 m., galinčia naudoti milijonus dronų“, – sako A. Kubilius.

Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį vėl smogė Ukrainai, skelbia UNIAN. Šį kartą smūgis suduotas Ukrainos geležinkeliams, skelbia geležinkelių valdybos pirmininkas Aleksandras Pertsovskis. „Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo bus vėluoja traukiniai Dniepro kryptimi (konkrečiai, Nr. 86/72 Lvivas–Zaporižia–Pavlohradas; Nr. 85/71 Zaporižia, Pavlohradas–Lvivas, Nr. 75 yjivas–Kryvyj Rihas, Nr. 80 Lvivas–Dniepras, gali prisidėti ir kiti“, – pranešė jis.

Mano planas „A“ – baigti karą šiais metais, planas „B“ – 120 mlrd. dolerių – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pareiškė V. Zelenskis.

Izraelio sausumos operacija Gazos mieste, kariuomenės duomenimis, gali trukti daug mėnesių. Kariuomenė, anot atstovo, mano, kad pradžioje prireiks kelių mėnesių, kol čia bus užimtos svarbiausios teritorijos. Be to, tada dar kelių mėnesių reikės teroristinių organizacijų infrastruktūrai Gazos Ruožo šiaurėje esančiame mieste pašalinti, sakė Effie Defrinas.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. ukrainiečių yra pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės. 76 proc. mano, kad Ukraina gali laimėti karą, jei gaus tinkamą paramą ginklais, pinigais ir sankcijomis Rusijai. Tik 18 proc. ukrainiečių tikisi, kad karas baigsis iki 2025 m. pabaigos. 27 proc. mano, kad jis baigsis 2026 m., 32 proc. nesitiki karo pabaigos anksčiau kaip 2027 m. ar dar vėliau. 23 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.  4 proc.

Praėjusią naktį Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos, koordinuodamos veiksmus su kitais gynybos pajėgų padaliniais, smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu „Telegrame“. Pranešta apie sprogimus ir gaisrą objekto teritorijoje. „Smūgio rezultatai tikslinami“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Per Rusijos smūgį Zaporižioje vienas žmogus žuvo, o dar 13, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.  „Trylika sužeistųjų, tarp jų du vaikai: nukentėjusieji per naktinį priešo puolimą Zaporižioje toliau kreipiasi medicininės pagalbos“, – rašė jis. Sužeistus vaikus – 4 ir 17 metų – prižiūri medikai, pridūrė gubernatorius.  Vienas žmogus – 41 metų vyras – žuvo.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija netaikys papildomų muitų Kinijos prekėms, nebent Europos šalys pačios įvestų didelius muitus Kinijai ir Indijai, rašo „Reuters“. S. Bessentas pareiškė, kad Europos šalys turi imtis aktyvesnio vaidmens siekdamos sumažinti Rusijos pajamas iš naftos ir užbaigti karą Ukrainoje. „Tikimės, kad europiečiai dabar atliks savo dalį darbo, ir be jų mes neketiname judėti į priekį“, – sako jis.

Po to, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido keletas rusų bepiločių orlaivių, šalies prezidentas Karolis Nawrockis paragino NATO stiprinti atgrasymo priemones. Pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“ K. Nawrockis sakė: „Turime padaryti viską, kad būtume pasirengę karui, nes tik tai užtikrina taiką“. Jis pridūrė tikintis, kad „tokie išpuoliai NATO teritorijoje“ daugiau nepasikartos ir kad aljansas bus dar geriau pasirengęs.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“. Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams. „Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis. „Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės ir mažiausiai devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai, Maskvai tęsiant daugiau nei trejus metus trunkantį karą, nepaisant Vakarų šalių pasmerkimo. Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nacionalinės gvardijos daliniai koordinuotų operacijų metu Donecko srityje išlaisvino Pankivkos gyvenvietę ir aplinkines teritorijas, platformoje „Telegram“ pranešė nacionalinės gvardijos 1-ojo „Azovo“ korpuso spaudos tarnyba. Kaip teigiama, „Azovo“ operatyvinėje zonoje veikiančios Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau vaduoja teritorijas Dobropilios sektoriuje.

Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO šiuo metu neva kariauja prieš Rusiją, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. „NATO de facto kariauja su Rusija, tai akivaizdu“, – jį cituoja agentūra. D. Peskovas taip pat pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje yra sustojusios. Nėra proveržio ir dėl Rusijos, Ukrainos ir JAV lyderių susitikimo. „Kol kas jokių pokyčių nėra“, – pareiškė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“. Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje. „Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis. Trumpas grasina sankcijomis, bet nori Europos veiksmų Anksčiau D. Trumpas vengė taip atvirai įvardyti Rusiją.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 095 520 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukraina praneša, kad po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų sustabdė Rusijos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose. „Šiandien galime teigti, kad mūsų pajėgos visiškai sužlugdė Rusijos puolamąją operaciją (Sumų srityje)“, – platformoje „Telegram“ po konsultacijų su kariuomenės vadovybe, įskaitant kariuomenės vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kovos pasienio ruožuose tęsiasi, tačiau Rusijos pajėgos nebegali pulti, pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos gynėjai sugebėjo visiškai sustabdyti Rusijos puolimo operaciją Sumų srityje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, šią informaciją nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. „Esu dėkingas visiems mūsų kariams, seržantams ir karininkams, kurie vykdo kovines užduotis atitinkamuose rajonuose ir daro ženklius nuostolius rusams“, – penktadienį pranešė V. Zelenskis.

Ukraina neplanuoja atiduoti Rusijai savo teritorijos mainais į tuščius pažadus baigti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Atiduoti Putinui vieną ar kitą Ukrainos žemę, kad jis sustabdytų karą – to nebus. Ir tai nėra sprendimas. Tai pauzė. Kaip po 2008 m. ir Gruzijos. Kaip po 2014 m. ir Krymo bei Donecko“, – sako jis. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai reikia garantuotos karo pabaigos. „Mums, Ukrainai, Ukrainos vaikams reikia garantuoto saugumo.

Vidiškiuose gyvenanti Monika Adomėnienė rugsėjo 5 d. atšventė 100-o metų sukaktį. Savo gyvenime moteris patyrė didžiulių išbandymų ir kančių. Dar ir šiandien aiškiai prisimena NKVD kankinimus, o pirštus gelia ne tik nuo senatvės, bet ir nuo tardymų metu patirtų daužymų lazda. M. Adomėnienė senatvę leidžia rūpestingai globojama vienturtės dukros, tačiau skausmo būta tiek daug, kad prisiminimuose daugiausia iškyla ne šviesūs laikai, o patys sunkiausi praeities metai.

Rusija paleido 25 dronus iš Baltarusijos teritorijos, iš kurių keturi buvo numušti Lenkijoje – tai kelia klausimų dėl NATO vienybės ir tolimesnių Kremliaus provokacijų. Ar šis incidentas – tik provokacija, ar žingsnis link karo su NATO? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir Ukrainoje esantis politologas Alvydas Medalinskas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, kaltindamas ją siekiu „įtraukti į karą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas apie Ursulos von der Leyen žodžius dėl Europos Sąjungos padėties, V. Orbanas pareiškė, kad „jau trejus su puse metų kenčiame nuo neigiamų karo pasekmių, nors su juo neturime nieko bendra“. Pasak jo, šie „Vakarų džentelmenai ir ponios“ „nori įtraukti mus į šį karą“, todėl reikia tam priešintis.

Princas Harry vėl nustebino pasaulį. Po keturių dienų vizito Jungtinėje Karalystėje, kur jis susitiko su savo tėvu karaliumi Karoliu III, Sasekso hercogas užuot grįžęs į Los Andželą, naktiniu traukiniu išvyko į Kyjivą. Netikėtas jo apsilankymas karo niokojamoje šalyje sulaukė plataus dėmesio, nes karališkosios šeimos narys pažadėjo paramą tūkstančiams sužeistųjų.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje ir Lenkijoje gyventojams priminė būtinybę pasiruošti ekstremalioms situacijoms, kurios gali smogti bet kurią akimirką. Lektorė ir konsultantė, civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė sako, kad nors žmonių supratimas dėl civilinės saugos auga, vis dar egzistuoja neįvertintų aspektų, kurie gali tapti kritiniais pavojaus akimirką. Ji taip pat priminė ir kokių pagrindinių priemonių ir veiksmų reikėtų imtis, jei kiltų pavojus.

Slaptosios tarnybos Vidurio Europoje atskleidė pavojingą Baltarusijos šnipų tinklą. Tarp įtariamųjų – buvęs aukšto rango Moldovos žvalgybos pareigūnas, kuris, kaip teigiama, perdavinėjo valstybės paslaptis užsienio agentams, praneša „The Guardian“. Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys Eurojust pranešė, kad bendradarbiavo su Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos institucijomis, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą valstybės paslapčių perdavimu ir išdavyste.