Iš Vokietijos kanclerio – pareiškimas dėl derybų su Rusija
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Europai nereikia su Rusija aptarinėti naujos saugumo tvarkos.
Jis taip pat pabrėžė, kad Berlynas dalyvaus kitame derybų dėl Ukrainos etape.
„Rusija nori kalbėti apie Europos saugumo architektūros klausimus. Mums nereikia to aptarinėti, ji jau egzistuoja“, – sakė F. Merzas ir pridūrė, jog jo šalies dalyvavimas bet kokioje Europos delegacijoje yra savaime suprantamas dalykas.
Sujudimas Vokietijoje – Prieš Ukrainai dronus tiekiančią surengta kibernetinė ataka
Vokietijos gynybos grupė „Quantum Systems“ praėjusį mėnesį patyrė kibernetinę ataką, penktadienį pranešė šaltiniai.
Dėl šio incidento, dėl kurio įtariama Rusija, Vokietijos kariuomenė kurį laiką nenaudojo šios bendrovės dronų.
Užpuolikai vis dažniau taikosi į Europos gynybos įmones, tiekiančias ginkluotę Ukrainai.
Be dažnų kibernetinių atakų, gamyklose griaudėjo sprogimai, įmonių biurai buvo atakuojami Molotovo kokteiliais, o vadovų atžvilgiu buvo rezgami Rusijai priskiriami sąmokslai nužudyti.
Netoli Miuncheno įsikūrusi žvalgybos dronų ir kitų bepiločių sistemų gamintoja „Quantum Systems“ pranešė, kad „priešiški veikėjai“ kibernetinę ataką surengė spalio pabaigoje.
„Grėsmė buvo suvaldyta dėl greitos mūsų IT ir saugumo komandų reakcijos, glaudžiai bei skaidriai bendradarbiaujant su institucijomis“, – teigiama jos pranešime.
Bendrovė nurodė, kad jokios rizikos jos sistemų veiklai nekilo.
Išsamiau komentuoti įmonė atsisakė.
Tačiau šaltinis, susipažinęs su situacija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad per serverius, kuriais siunčiami antžeminio valdymo ir planavimo sistemų atnaujinimai, buvo išsiųstas kenkėjiškas failas.
Gavusi informaciją apie šį incidentą, Vokietijos kariuomenė atsargumo sumetimais trumpam nutupdė bendrovės „Quantum Systems“ dronus, nurodė šaltinis.
Pasak šaltinio, pirminiai požymiai rodo, kad už šios atakos stovi Rusija. Žvalgybos tarnybos atlieka tyrimą.
Gynybos ministerija į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Vokietija, viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų, kaltina Rusiją jos teritorijoje vykdant kibernetinių atakų, šnipinėjimo ir diversijų kampaniją.
Rusija nuolat neigia, kad yra susijusi su tokiais incidentais.
„Quantum Systems“ minimą kibernetinę ataką sieja su savo veikla tiekiant įrangą Ukrainai.
Grupės žvalgybos dronai naudojami Ukrainoje, be to, bendrovė yra įsteigusi bendrą įmonę su Ukrainos startuoliu, gaminančiu atakos ir šnipinėjimo dronus šalies kariuomenei.
„Įmonės, esančios paramos Ukrainai priešakyje, tampa taikiniais būtent todėl, kad mūsų darbas yra itin svarbus klientų saugumui“, – teigė kompanija.
Ukrainos prašymu Paryžiuje areštuotas verslininko Ževaho, kuriam taikomos sankcijos, dvaras
Ukrainos generalinės prokuratūros prašymu Paryžiuje areštuotas sankcijų sulaukusiam Ukrainos verslininkui Kostiantynui Ževaho priklausantis 40 mln. JAV dolerių vertės dvaras.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė laikinai Ukrainos generalinio prokuroro pareigas einantis Antonas Kovalskis.
„Ukrainos generalinės prokuratūros prašymu areštuotas Kostiantynui Ževaho priklausantis 40 mln. JAV dolerių vertės dvaras Paryžiuje. Tai apčiuopiamas bendrų Ukrainos prokurorų, Valstybinio tyrimų biuro tyrėjų ir Prancūzijos teisėsaugos institucijų pastangų rezultatas“, – teigiama pranešime.
Pasak A. Kovalskio, turtas areštuotas atliekant tyrimą dėl 113 mln. JAV dolerių pasisavinimo iš banko „Finance and Credit“.
„Dėkoju kolegoms prancūzams už bendradarbiavimą ir operatyvius sprendimus. Tai dar vienas svarbus įrodymas, kad užsienyje esantis turtas nėra apsaugotas nuo Ukrainos teisingumo sistemos. Kartu su tarptautiniais partneriais ir toliau sieksime šio tikslo“, – pabrėžė A. Kovalskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Turto paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) perdavė administruoti Kyjivo centre esantį areštuotą K. Ževaho turtą.
Ukrainai dronus tiekianti „Quantum Systems“ patyrė kibernetinę ataką: įtariama Rusija
Vokietijos gynybos pramonės bendrovė „Quantum Systems“ praėjusį mėnesį patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios Vokietijos kariuomenė trumpam sustabdė šios bendrovės dronų skrydžius. Įtarimai dėl išpuolio krypsta į Rusiją, penktadienį pranešė šaltiniai.
Kibernetiniai užpuolikai vis dažniau taikosi į Europos gynybos pramonės bendroves, tiekiančias Ukrainai įrangą kovai su Rusija.
Be dažnų kibernetinių atakų, gynybos pramonės įmonėse taip pat griaudėjo sprogimai, į bendrovių biurus buvo mėtomi Molotovo kokteiliai, o prieš jų vadovus rengti su Rusija siejami pasikėsinimai nužudyti.
Netoli Miuncheno įsikūrusi žvalgybinių dronų ir kitų bepiločių sistemų gamintoja „Quantum Systems“ pranešė, kad spalio pabaigoje kibernetinę ataką surengė „priešiški veikėjai“.
„Grėsmę pavyko suvaldyti dėl greitos mūsų informacinių technologijų ir saugumo komandų reakcijos, glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis“, – teigiama bendrovės pareiškime.
Bendrovės teigimu, grėsmės jos sistemų veikimui nebuvo.
Pateikti daugiau informacijos „Quantum Systems“ atsisakė.
Tačiau su incidento aplinkybėmis susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad per bendrovės serverius, naudojamus antžeminio valdymo ir planavimo sistemų atnaujinimams perduoti, buvo išsiųstas kenkėjiškas failas.
Šaltinio teigimu, sužinojusi apie incidentą Vokietijos kariuomenė atsargumo sumetimais trumpam sustabdė „Quantum Systems“ dronų skrydžius.
Pasak šaltinio, pirminiai duomenys leidžia įtarti, kad už atakos stovi Rusija. Incidentą tiria žvalgybos tarnybos.
Vokietijos gynybos ministerija į prašymus pakomentuoti incidentą neatsakė.
Viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų Vokietija kaltina Rusiją jos teritorijoje vykdant kibernetinių atakų, šnipinėjimo ir diversijų kampaniją.Rusija nuolat neigia esanti susijusi su tokiais incidentais.
„Quantum Systems“ susiejo šį incidentą su savo vaidmeniu tiekiant įrangą Ukrainai.
Bendrovės žvalgybiniai dronai naudojami Ukrainoje. Be to, ji kartu su viena Ukrainos startuolių bendrove yra įsteigusi bendrą įmonę, gaminančią smogiamuosius ir žvalgybinius dronus Ukrainos kariuomenei.
„Aktyviausiai Ukrainą remiančios bendrovės tampa taikiniais būtent todėl, kad mūsų veikla yra itin svarbi klientų saugumui“, – pareiškė bendrovė.
Rusija smogė daugiabučiui Zaporižioje: sužeisti 4 žmonės, tarp jų vaikai
Rusijos pajėgos smogė penkių aukštų gyvenamajam namui Zaporižios Kosmičnyj rajone. Per ataką buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, tarp jų du vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas.
Pasak jo, per ataką buvo apgadinti trijuose aukštuose esantys butai. Antrame ir trečiame aukštuose esančiuose butuose kilo gaisrai, taip pat užsidegė kieme stovėję automobiliai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos jau buvo surengusios ataką prieš Zaporižią, per kurią vienas vyras atsidūrė po griuvėsiais.
Kremlius: Rusija dar nenusprendė dėl leidimo Europai dalyvauti derybose
Rusija penktadienį pranešė dar nesutikusi leisti europiečiams prisijungti prie JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Apie tai Maskva prakalbo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir JAV pasiuntiniui Jaredui Kushneriui pareiškus, kad Europa dalyvaus kitame derybų etape.
„Kai suprasime tikruosius jų ketinimus ir pasirengimą prisidėti prie taikos proceso, tada ir galėsime priimti sprendimą dėl derybų išplėstiniu formatu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kiek anksčiau šią savaitę Abu Dabyje vykusių derybų metu Europos šalių pasiuntiniai buvo atskirai susitikę su Ukrainos delegacija, tačiau JAV inicijuotuose Kyjivo ir Maskvos komandų susitikimuose nedalyvavo.
Pasitaręs su JAV pasiuntiniais, V. Zelenskis teigė, kad europiečiai dalyvaus kitose derybose. Tuo metu JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas J. Kushneris teigė, jog taikos susitarimas negali būti pasiektas, „prie stalo nesėdint europiečiams“.
„Jei europiečiai iš tiesų turi ką nors, kas bent tam tikru mastu yra įgaliotas kalbėtis, ir jei europiečiai iš tiesų to nori, tuomet, be abejo, būsime pasirengę kalbėtis su jais“, – sakė D. Peskovas.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas Abu Dabyje Vladimiras Medinskis po pastarojo trišalio susitikimo pareiškė, kad Maskva „iš Europos šalių negavo nė vienos taikos iniciatyvos, nė vieno konkretaus pasiūlymo“.
Jis pridūrė, kad kol kas „neaišku, ką būtų galima aptarti“ su Europa.
Kallas: Europa neturi pakliūti į Rusijos spąstus per derybas dėl Ukrainos
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį perspėjo, kad Europa, įsitraukdama į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, neturi pakliūti į Rusijos spąstus.
Ji pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas ir toliau yra paliaubos.
„Pirmiausia mums reikia paliaubų. Jei pradėsime kalbėti apie tai, ko Rusija reikalauja dėl saugumo tvarkos, iš tiesų pakliūsime į jos spendžiamus spąstus – nukreipsime dėmesį nuo to, kad paliaubų nėra“, – žurnalistams sakė į viršūnių susitikimą Dubline atvykusi K. Kallas.
Ji taip pat pabrėžė, kad ne Rusija turi spręsti, kas atstovaus Europai derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Rusai „nenori, kad kitoje pusėje būtų stiprus atstovas, nes siekia primesti savo maksimalius reikalavimus“, sakė K. Kallas.
Rusija penktadienį pareiškė dar nesutikusi įtraukti europiečių į JAV tarpininkaujamas derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris sakė, kad Europa dalyvaus kitame derybų etape.
„Kai suprasime tikruosius jų ketinimus ir norą prisidėti prie taikos proceso, galėsime nuspręsti, ar rengti platesnio formato derybas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Europa siekia gauti vietą prie derybų dėl taikos Ukrainoje stalo, tačiau jai trūksta vieningo balso
Europos valstybės ieško pasiuntinio, kuris atstovautų joms derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, nuogąstaudamos, kad JAV remiamame procese jos bus paliktos nuošalyje, o Kyjivas atsidurs pažeidžiamoje padėtyje, Maskvai ir Vašingtonui sprendžiant žemyną sukrėtusio konflikto likimą.
Penktadienį Dubline vykstančiame 27 Europos Sąjungos (ES) šalių narių lyderių susitikime diskutuojama, ar tai turėtų būti vienas, ar keli asmenys ir kas jie galėtų būti. Tarp galimų kandidatų minimi aukšto rango ES pareigūnai ir politikai, tačiau bendro sutarimo kol kas nėra.
Neaiškumų ir ginčų kyla ir dėl to, kokios tiksliai būtų šio pasiuntinio pareigos. Tačiau vyriausybės nuo Jungtinės Karalystės (JK) iki Ukrainos iš esmės sutaria, kad Europa turi dalyvauti tebevykstančiose Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybose.
Ukraina siekia savo sąjungininkių Europoje paramos, nes nenori palikti derybų vien JAV administracijos, kuri neretai atrodė linkstanti prie Maskvos pozicijos, rankose. Rusija savo ruožtu nenori, kad Europos šalys dalyvautų tiesioginėse derybose, ir skundžiasi, kad jos finansuoja Ukrainos karo veiksmus ir tiekia jai ginkluotę.
Europiečiai taip pat nepasitiki JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad šis derėtųsi jų vardu, nes būta virtinės įtemptų ginčų dėl prekybos, Grenlandijos ir karų Irane bei Ukrainoje.
„Be europiečių nebūtų paramos Ukrainai“, – ketvirtadienį Europos politinės bendrijos susitikime Dubline sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„JAV paramos nebėra“, – nurodė E. Macronas.
„Galiausiai mes, europiečiai, patys nustatysime ir spręsime, kaip užtikrinti savo saugumą ateityje“, – pridūrė jis.
Europa iš esmės laikosi panašios pozicijos, tačiau nėra vieninga
Europos lyderiai baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaus D. Trumpą pritarti taikos susitarimui, kuris susilpnintų ne tik Ukrainą, bet ir visos Europos saugumą. V. Putinas yra pareikalavęs atitraukti NATO karius nuo Rusijos sienų ir neleisti dislokuoti Europos pajėgų Ukrainoje.
JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas atmetė mintį, kad Europa paliekama nuošalyje taikos derybose, ir pareiškė, jog „derybų salėje girdimi Europos balsai“.
„Visi lyderiai, su kuriais šiandien kalbėjausi, yra pasiryžę tvirtai apginti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir visapusiškai jį paremti. Būtent tai ir darysime“, – sakė jis.
Tuo metu, kai Vašingtono, Maskvos ir Kyjivo pasiuntiniai susitiko Abu Dabyje, netoliese vykusiose diskusijose dalyvavo kelių Europos šalių, įskaitant JK, Prancūziją ir Vokietiją, atstovai.
Vieno pasiuntinio idėjos šalininkai, tarp jų – Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, teigia, kad dėl jų nebuvimo atskiros šalys ar nedidelės jų grupės ėmėsi savarankiškų diplomatinių iniciatyvų.
„Šį klausimą aptaria pernelyg daug skirtingų grupių“, – sakė ji.
G. Meloni kritikavo virtinę, regis, nesuderintų iniciatyvų, įskaitant Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Støre skambutį V. Putinui. Pasak jos, tokie veiksmai gali pakenkti Europos interesams.
Ji vis aktyviau ragina paskirti bendrą ES atstovą, kad Europa galėtų kalbėti „vienu autoritetingu balsu“, ir paprašė iki penktadienio Dubline priimti sprendimą, kuris gruodį būtų oficialiai įformintas, veiksmus derinant su ES nepriklausančiomis Europos partnerėmis, tokiomis kaip JK ir Norvegija.
Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas pareiškė, kad „Europa turi užsitikrinti aiškią ir nuoseklią vietą prie derybų stalo, tačiau kalbama ne vien apie Europos Sąjungą“. Jis paragino laikytis „platesnio Europos žemyno požiūrio“, apimančio JK, Norvegiją, Kanadą ir kitas šalis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad norėdama prisijungti prie taikos derybų Europa pirmiausia turi paskirti savo atstovą.
„Europiečiai pešasi kaip vorai stiklainyje. Jei kas nors imasi iniciatyvos užmegzti ryšį su Rusijos puse, tokie žmonės tampa atstumtaisiais“, – sakė jis.
Senas klausimas, į kurį vis dar nėra aiškaus atsakymo
Klausimas, kas atstovauja Europai, keliamas jau seniai. Pati Europos sąvoka taip pat nėra aiškiai apibrėžta. Ar tai 27 valstybes vienijanti ES, 32 valstybių karinis aljansas NATO, kurį daugiausia sudaro Europos šalys, 29 valstybių Šengeno erdvė, ar 47 valstybes vienijanti Europos politinė bendrija?
Šis neapibrėžtumas kėlė nepasitenkinimą Vašingtone tiek anksčiau, tiek dabar.
Po šią savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusių JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų pasiuntinys Jaredas Kushneris pareiškė, kad „jei Europa sugebėtų išsirinkti vieną žmogų, kuris kalbėtų jos vardu, tai būtų didesnis pasiekimas nei įtikinti rusus įtraukti juos į derybas“.
Tai primena garsiąją citatą, klaidingai priskiriamą buvusiam JAV valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui: „Kam turėčiau skambinti, jei norėčiau paskambinti Europai?“
Po susitikimo su V. Putinu Maskvoje J. Kushneris ir kitas pasiuntinys Steve‘as Witkoffas išskrido į Dubliną informuoti V. Zelenskio. J. Kushneris socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime nurodė, kad Maskva sutiko į kitą derybų etapą „įtraukti mūsų partnerius europiečius“, kad kartu su Ukrainos ir Rusijos teritoriniais klausimais būtų aptarti platesni Europos saugumo susitarimai po karo.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad europiečiai nebus palikti nuošalyje.
„Dar aktyviau įtraukiame Europos atstovus į diplomatiją, kad jie galėtų užimti lygiavertę vietą prie derybų stalo. Ukraina visada gina visos Europos interesus“, – „X“ paskyroje parašė jis.
Galimi kandidatai iš ES
Prancūzija, Vokietija ir JK – trys didžiausios regiono ekonomikos, kartu vadinamos Europos trejetu arba E3, – iki šiol buvo aktyviausiai derybose dalyvaujanti Europos šalių grupė. Tačiau nors Londonas aktyviai dalyvauja sprendžiant Ukrainos klausimus, 2020 m. JK išstojo iš ES.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį nurodė, kad E3 yra „pasiteisinęs (diplomatijos) formatas“.
Tačiau E3 pasiuntinys paliktų nuošalyje kitas 25 ES valstybes ir galėtų sukelti mažesnių šalių, pavyzdžiui, su Rusija ir Baltarusija besiribojančių bloko rytinio flango valstybių, nepasitenkinimą. Šios šalys nuolat susiduria su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant įtakos kampanijas ir trikdančius dronų skrydžius.
Kai kurie politikai pasisako už tai, kad pasiuntiniu būtų paskirtas aukšto rango ES pareigūnas. Tačiau net pačiame Briuselyje yra du pagrindiniai pretendentai – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
A. Costa šiuo metu atstovauja valstybių narių lyderiams. Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas didžiąją praėjusių metų dalį praleido lankydamasis įvairių bloko šalių sostinėse.
„Europos saugumas negali būti aptariamas be Europos balso prie derybų stalo“, – ketvirtadienį Dubline sakė A. Costa.
„Tas Europos balsas turi būti bendrų Europos valstybių, Europos Sąjungos ir NATO pastangų rezultatas“, – pridūrė jis.
Tačiau anksčiau šiais metais A. Costa sulaukė kritikos ES viduje, kai jo biuras užmezgė slaptą neoficialų ryšių kanalą su Maskva.
Į pasiuntinio postą taip pat galėtų pretenduoti buvusi Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas.
Dubline ji pareiškė, kad E3 atstovauja „didelėms šalims“, tačiau paklausė: „O kas atstovauja Europos Sąjungai?“
„Amerikiečiai atstovauja Amerikos interesams. Europiečiai atstovauja Europos interesams“, – sakė K. Kallas.
Ji pridūrė, kad ES steigimo sutartyse „labai aiškiai“ nurodyta, jog ji ir A. Costa 2024 m. buvo paskirti atstovauti Bendrijai „saugumo klausimais“.
Vis dėlto K. Kallas santykiai su JAV diplomatais ne visada buvo sklandūs, Vašingtonui ir Briuseliui nesutariant dėl prekybos ir Ukrainos. Ji taip pat pripažino esant problemų tarp jos biuro, ES išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos.
Dar vienas minimas kandidatas – Suomijos prezidentas A. Stubbas. Jis palaiko šiltus santykius su D. Trumpu ir spalio mėnesį Osle susitiko su JAV pasiuntiniais S. Witkoffu ir J. Kushneriu.
Po savaitės A. Stubbas kartu su Norvegijos ministru pirmininku J. G. Støre telefonu paskambino V. Putinui. A. Stubbas antradienį telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pabrėžė, kad Europa turi veikti skubiai, atkreipdamas dėmesį į pastarojo meto kibernetines atakas, padegimus ir drono išpuolį Leipcige, Vokietijoje.
„Grėsmės yra realios“, – sakė jis.
„Jų matysime vis daugiau ir daugiau, nes būtent taip jie gali sustabdyti paramą Ukrainai. Būtent to jie ir siekia“, – pridūrė A. Kulbergas.
Ursula von der Leyen: derybose su Rusija Europa gins savo interesus ir rems Ukrainą
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad derybose dėl Rusijos karo užbaigimo Europos Sąjunga (ES) gins savo interesus ir rems Ukrainą.
Tai ji sakė JAV pasiuntiniams pareiškus, jog Europa dalyvaus būsimose derybose.
„Manau, savaime suprantama, kad Europa dalyvauja taikos derybose siekdama apginti mūsų interesus, bet kartu ir paremti Ukrainą“, – ES viršūnių susitikime Dubline penktadienį sakė U. von der Leyen.
Nutekėjo dalis Rusijos norų: reikalauja išmesti Suomiją iš NATO, atsisakyti bazių Baltijos šalyse
Per rusų dronų smūgį Odesai žuvo du žmonės, dar penki sužeisti
Rusams penktadienio rytą dronais atakavus Odesą, žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti.
Apie tai remdamasis Odesos karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku rašo portalas „Ukrainska pravda“.
S. Lysakas nurodė, kad Rusijos smūgių padariniai užfiksuoti mažiausiai dviejuose miesto rajonuose. Viename iš jų apgadintas namas, kitame – automobiliai ir žuvo du civiliai gyventojai.
„Per priešo ataką Odesoje buvo sužeisti penki žmonės. Dviejų būklė yra sunki“, – pridūrė jis.
Praėjusią naktį kiti du žmonės žuvo Rusijos FPV dronui smogus Seredyna Budos bendruomenei Šostkos rajone, Sumų srityje, socialiniuose tinkluose paskelbė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Deja, rusai šiandien per drono smūgį Sumų srityje pražudė du civilius. Žuvo du 57-erių ir 47-erių vyrai“, – sakė jis.
Tuo metu Zaporižios srities karinės administracijos laikinasis vadovas Mychaila Semikinas penktadienį pranešė, kad 17 metų paauglys žuvo, o dar keturi žmonės buvo sužeisti Rusijai smogus gyvenamajam rajonui Zaporižioje.
Kyjive naktį į penktadienį po rusų atakos Ševčenkos rajone esančioje medicinos įstaigoje kilo gaisras. Vienas žmogus buvo sužeistas, gelbėtojai išgelbėjo septynis žmones, o dar 30 pacientų ir darbuotojų buvo saugiai evakuoti, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba Kyjive.
Naktį į penktadienį rusų dronui pataikius į daugiabutį Rivnėje, buvo sužeisti šeši žmonės, socialiniuose tinkluose pranešė Rivnės srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Kovalis.
Praėjusią naktį rusų pajėgos paleido į Ukrainą 117 dronų. Ukrainiečių oro pajėgos teigė, kad 80 dronų buvo numušti ar nuslopinti, smūgiai užfiksuoti 24 vietose.
Rusai apgriovė Kyjivo ligoninę: yra nukentėjusių pacientų
Per naktinę Rusijos ataką Kyjive apgriauta Nacionalinei medicinos mokslų akademijai priklausanti gydymo įstaiga, sužeisti trys pacientai.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.
„Pastate kilo gaisras, antrasis aukštas iš dalies sunaikintas. Gydymo įstaigoje buvo sužeisti trys pacientai. Jiems medicinos pagalba suteikta įvykio vietoje“, – pranešė ministerija.
Kyjivo Ševčenkos rajone esančiame gydymo įstaigos pastate kilo gaisras, kai ant jo nukrito priešo drono nuolaužos.
Apgadintuose skyriuose gydyti pacientai buvo perkelti į kitas ligoninės palatas.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 80 iš 117 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 80 dronų, Rusijos pajėgų paleistų į Ukrainą naktį į penktadienį. Smūgiai suduoti 24 vietose, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Kariuomenės duomenimis, nuo ketvirtadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 117 kovinių bepiločių orlaivių, 63 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais.
Rusija paleido dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir imitacinius „Parodija“ tipo bepiločius orlaivius iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Šatalovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki 7.30 val. oro gynyba numušė arba neutralizavo 80 priešo bepiločių orlaivių, tarp jų – 39 reaktyvinius dronus „Shahed“, taip pat „Gerbera“ ir kitų tipų dronus.
Priešas sudavė smūgius 24 vietose, numuštų dronų nuolaužos nukrito dešimtyje vietų.
„Axios“: „Starshield“ trikdžiai paveikia 100 proc. misijų
Ukrainos vyriausybė paprašė Pentagono ir „SpaceX“ pasiaiškinti dėl „Starshield“ sistemos trikdžių, skelbia „Axios“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad Ukraina keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos sutrikimus.
„Deja, mūsų padaliniai jau keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos veikimo sutrikimus virš Ukrainos teritorijos: palei visą fronto liniją ir laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – pranešė jis.
„SpaceX“ minėtam leidiniui nurodė, kad tai yra „netiesa. Jokių pokyčių nebuvo.“
„Ukrainos kariai jau patikrino šias aplinkybes, ir tai nėra atsitiktinės klaidos, o sisteminis greičio apribojimas. Mums tai pirmiausia reiškia, kad žymiai sudėtingiau perimti rusų reaktyvinius dronus.
Deja, jau yra atvejų, kai dronai pataiko į tikslą, nes perėmėjai nepasiekia pakankamo greičio ir nespėja jų perimti. Deja, tai padeda rusams nužudyti daugiau ukrainiečių ir suduoti daugiau tikslių smūgių Ukrainai. Stengiamės išsiaiškinti visas aplinkybes su JAV puse“, – sakė V. Zelenskis.
Leidiniui komentavęs Ukrainos pareigūnas sako, kad apribojimai taikomi jau tris dienas.
„Pirmą dieną apribojimai siekė 10 proc., antrą dieną – 50 proc., o šiandien dėl apribojimų žlunga 100 proc. misijų“, – cituojamas jis.
„Starshield“ yra Elono Musko bendrovei „SpaceX“ priklausanti palydovinio interneto sistemos „Starlink“ karinė versija.
JAV buvo kaltinama tyčia apribojus sistemos veikimo greitį.
Donaldas Trumpas neigė prisidėjęs prie trumpalaikio „Starshield“ ryšio sulėtinimo, tačiau šios sistemos, kuri yra Ukrainos dronų operacijų ir ryšio mūšio lauke pagrindas, veikimo apribojimai buvo plačiai vertinami kaip Vašingtono pastangų daryti spaudimą Kyjivui dalis.
Ukraina naudoja „Starshield“ – kariniams poreikiams pritaikytą palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versiją – ryšiui mūšio lauke palaikyti, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose vykdyti ir perėmimo dronams valdyti. Ji taip pat naudojasi lygiagrečiai veikiančia „SpaceX“ civilinio palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Patikimas ir spartus ryšys yra būtinas Ukrainos kariuomenės operacijoms, kuriose naudojami dronai ir dalyvauja greitai sausumoje bei ore judantys daliniai. Pasak jos, operatoriams būtina realiuoju laiku gauti aiškų vaizdą, kad jie galėtų įvertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Ukrainos kariškiai anksčiau pranešė, kad apribojimai paveikė terminalus, perduodančius duomenis judant dideliu greičiu, todėl sutriko kai kurios dronų operacijos ir buvo prarasta dronų, kai operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su skrendančiais orlaiviais.
Norvegija prisijungė prie Suomijos blokuojant vizas Rusijos sportininkams
Norvegija ketvirtadienį pranešė neleisianti profesionaliems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis jos teritorijoje.
Kiek anksčiau tokį draudimą paskelbė ir suomiai.
Norvegijos vyriausybė savo pranešime pažymėjo, kad šalyje jau galioja griežtos vizų taisyklės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Tačiau neseniai „tarptautinių sporto federacijų įvesti sušvelninimai“ reiškė, kad varžytis čia galėtų atvykti daugiau sportininkų ir aptarnaujančio personalo iš šių dviejų šalių.
Norvegija ruošiasi gruodį Trondheimo mieste surengti slidinėjimo kroso pasaulio taurės varžybas.
Vis dėlto Oslo sprendimas reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams gali būti neleista varžytis, nors jiems ir uždegta žalia šviesa Tarptautinėje slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijoje (FIS).
Tuo metu Suomija rengiasi 2027 metų kovą Tamperės mieste priimti Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą, o Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) pareiškime nurodė, kad analizuoja jos sprendimo pasekmes.
Suomijos vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo sugriežtino apribojimus rusams, besikreipiantiems dėl trumpalaikių darbo vizų, įskaitant profesionalųjį sportą.
Pagal naujuosius apribojimus „Rusijos piliečiams su Šengeno viza bus leidžiama dirbti tik atliekant užduotis, kurios yra būtinos Suomijos nacionaliniams interesams“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Šengeno vizos leidžia keliauti po 29 Europos šalis, prisijungusias prie šios sistemos.
Rusijos sportininkams, įskaitant besivaržančius su neutralia vėliava, bus užkirstas kelias gauti vizas į šią Šiaurės šalį.
„Kol tęsiasi Rusijos agresijos karas, Rusijos sportininkams Suomijoje nėra ką veikti“, – pareiškime sakė užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Jų atvykimas į šalį keltų grėsmę Suomijos tarptautiniams santykiams“, – teigė ji.
„Propagandos įrankis“
Naujosios taisyklės Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio sieną su Rusija, turėtų įsigalioti lapkričio 16 dieną.
„Šio pakeitimo tikslas – užkirsti kelią atvykimams, kuriuos Rusija galėtų panaudoti skleisti savo karą palaikančias žinutes“, – žurnalistams sakė E. Valtonen.
Ji pridūrė, kad Rusija naudojasi „sportu kaip propagandos įrankiu“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino Suomijos žingsnį ir platformoje „X“ paragino kitas Europos šalis „panaikinti likusias spragas ir sustiprinti koordinuotą spaudimą Rusijai“.
Ledo ritulio sprendimas
ISU teigė mananti, „kad sportininkai neturėtų būti baudžiami už vyriausybių veiksmus pasaulyje, kuriame, deja, vyksta daugybė konfliktų“.
Ji pridūrė laukianti „tolesnių paaiškinimų“ iš Suomijos organizatorių.
Sporto arbitražo teismas (CAS) spalio 30 dieną priėmė nutartį, atvėrusią duris Rusijos ledo ritulio rinktinei kitais metais grįžti į pasaulio čempionatą.
Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF), nušalinusi Rusiją nuo varžybų 2022 metų vasarį prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą, nepritarė CAS sprendimui.
Kelios šalys, įskaitant Suomiją, Daniją, Norvegiją, Švediją ir Čekiją, pareiškė, kad atsisakys žaisti su Rusija pasaulio čempionate Vokietijoje.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijai nebus leista varžytis artėjančiame pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionate Albertoje.
Suomijos miestas Turku taip pat paskelbė atsisakysiantis rengti kitą turnyrą 2027–2028 metais, jei jame dalyvaus Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę gyrė Tarptautinį olimpinį komitetą ir CAS už „sprendimų, ginančių Olimpinę chartiją ir jos principus, priėmimą“.
V. Putinas kritikavo šalis, kurios priešinasi Rusijos sugrįžimui į tarptautinį sportą.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 2 590 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 13 d. pasiekė apie 1 618 920 karių, įskaitant 2 590 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 12 472 tankų (+1), 25 731 šarvuotosios kovos mašinos (+11), 52 322 artilerijos sistemų (+44), 2 271 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 1 756 oro gynybos sistemų, 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 136 antžeminių robotizuotų sistemų (+6), 607 083 dronų (+1 160), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 174 307 automobilių ir degalų cisternų (+469) bei 4 905 specialiosios technikos vienetų (+6).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija pranešė apie keturis žuvusiuosius ir beveik 1 200 per naktį numuštų Ukrainos dronų
Penktadienį Rusija pranešė per naktį numušusi beveik 1 200 Ukrainos dronų. Tai buvo viena didžiausių Kyjivo surengtų dronų atakų. Taip pat pranešta apie mažiausiai keturis žuvusiuosius.
Ataka surengta praėjus dienai po intensyvių diplomatinių pastangų per JAV vadovaujamas derybas, kuriomis siekiama užbaigti penktus metus trunkantį karą.
JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Maskvoje kelias valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau išskrido į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per Rusijos smūgius Kramatorske žuvo keturi žmonės, dar šeši sužeisti
Lapkričio 12 d. per Rusijos smūgius Kramatorske, Ukrainos Donecko srityje, žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kramatorsko miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka, informuoja „Ukrinform“.
„Lapkričio 12 d. įvairiose Kramatorsko vietose užfiksuoti keli priešo smūgiai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Apšaudyti privatūs namai, daugiabučiai gyvenamieji pastatai ir civilinis automobilis (...) Per vieną dieną Rusijos smūgiai Kramatorske nusinešė keturių žmonių gyvybes. Dar bent šeši žmonės buvo sužeisti“, – rašė miesto karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, miestas buvo atakuojamas FPV dronais, be to, į jį smogta keliomis 250 kilogramų aviacinėmis bombomis FAB-250. Apgadinti privatūs namai ir mažiausiai septyni daugiabučiai.
NATO vadovas pasisakė apie karo Ukrainoje pabaigos perspektyvas
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, kol kas neaišku, ar naujausios derybos su Rusija priartino taiką Ukrainoje. Jis tai sakė po JAV pasiuntinių susitikimo Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Labai sunku pasakyti. Žinau tik tai, kad visos susijusios šalys – pirmiausia Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, taip pat europiečiai ir Ukraina – kasdien deda pastangas, kad šis karas būtų užbaigtas“, – per Europos lyderių susitikimą Dubline sakė M. Rutte.
Vakarų karinio aljanso vadovas ne kartą atsisakė komentuoti derybų turinį, tik pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų, Europos ir Ukrainos pozicijos sutampa.
Tačiau jis, regis, atmetė mintį, kad Rusijai galėtų būti suteikta teisė daryti įtaką NATO sprendimams. Vašingtonas ir Maskva per derybas siūlė iš naujo svarstyti Europos saugumo susitarimus.
„Tai nėra svarstytinas klausimas“, – sakė NATO vadovas.
M. Rutte sakė, kad Aljansas dar prieš 2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą ryžtingai atmetė nepriimtinus Rusijos reikalavimus išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos ir nebepriimti naujų narių.
„Tokia visada buvo nuosekli Aljanso pozicija“, – sakė jis.
Tačiau NATO vadovas užsiminė, kad diskusijos su Rusija platesniais saugumo klausimais „nebūtų keistos“. Jis priminė Šaltojo karo metais vykusias derybas su Sovietų Sąjunga.
„Tačiau kokie konkrečiai klausimai bus aptariami, šiuo metu dar svarstoma“, – sakė jis.
„Manau, labai svarbu, kad europiečiai, Ukraina ir JAV susitartų, kas yra priimtina, o kas – ne“, – pridūrė M. Rutte.
Liepsnos Rusijoje: po didelės atakos dega Volgogrado naftos perdirbimo gamykla ir gamybos objektas Rostove
Naktį į penktadienį Ukrainos pajėgos dronais puolė didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Volgogrado mieste ir gamybos objektą Rostove prie Dono, pranešė „Kyiv Independent“.
Ataka surengta praėjus dienai po trišalių taikos derybų Abu Dabyje. Ukraina toliau siekia trikdyti Rusijos kariuomenę aprūpinančios infrastruktūros veiklą ir mažinti Maskvos pajamas iš energetikos.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“ pranešė apie gaisrą ir sprogimus naftos perdirbimo gamykloje „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“. Tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, per metus galinti perdirbti 15 mln. tonų žalios naftos.
Įvykio vietoje nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš gamyklos kylanti liepsna nušviečia nakties dangų. Taip pat girdėti veikiančių Rusijos oro gynybos sistemų garsai.
Vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad po atakos nusidriekė Volgogrado gyventojų eilės prie degalinių. Rusijoje ribojamas degalų pardavimas dėl Ukrainos atakų prieš energetikos objektus.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas patvirtino, kad prieš miestą surengta didelio masto ataka ir pietinėje pramoninėje jo dalyje kilo gaisrai.
Volgogrado naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių bendrovei „Lukoil“, antrai pagal dydį Rusijos naftos gavybos įmonei, priklausančių gamyklų.
Ukrainos pajėgos ir anksčiau puolė šią gamyklą, esančią maždaug už 400 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Ataka buvo surengta spalio 2 dieną.
Į pietvakarius nuo Volgogrado esančios Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Ukraina puolė Rostovo prie Dono miestą.
Pasak J. Sliusaro, po Ukrainos smūgių kilo gaisrai gamybos objekte ir sandėlyje. Numuštų dronų nuolaužos taip pat apgadino gyvenamąjį pastatą.
Lapkričio 8 d. Ukrainos dronas smogė Rostovui prie Dono ir apgadino tiltą bei energetikos objektus. Dėl to mieste buvo uždarytos gatvės ir nutrūko elektros tiekimas.
Šios atakos surengtos netrukus po to, kai naktį į penktadienį dešimtys Ukrainos dronų puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Vladimirui Putinui atsisakant kompromisų, JAV pasiuntiniai susitiko su Volodymyru Zelenskiu
JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Dubline susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad informuotų jį apie derybas su Vladimiru Putinu, Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog Maskva nesileis į jokius kompromisus dėl griežtų savo reikalavimų nutraukti beveik penkerius metus trunkantį karą.
V. Putinas pareiškė, kad nešvelnins savo reikalavimų kontroliuoti tas Ukrainos dalis, kurias Rusija teigia aneksavusi, ir atmetė galimybę pritarti užsienio taikdarių dislokavimui Ukrainoje – tokį dislokavimą jis pavadino „karo tęsimu“.
Vašingtono pasiuntiniai Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) lankėsi Maskvoje po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl didžiausio po Antrojo pasaulinio karo konflikto Europoje nutraukimo.
V. Putino pasisakymai, regis, aptemdė viltis, kad taikos susitarimas gali būti pasiekiamas, nors V. Zelenskis anksčiau teigė, jog yra galimybių langas pasiekti rezultatą dar iki 2027 metų.
Tuo tarpu amerikiečiai ragino V. Putiną leisti Europos atstovams dalyvauti kito etapo derybose.
Maskva siekė derybas dėl karo pateikti kaip platesnių diskusijų apie Europos saugumą dalį.
Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai ragino neleisti pasikartoti naujai „Jaltai“ – užuominai į Antrojo pasaulinio karo laikų susitarimą padalyti žemyną į įtakos sferas po karo – ir pabrėžė, kad Rusija pirmiausia turi nutraukti karo veiksmus.
S. Witkoffas ir J. Kushneris išvyko iš Kremliaus ketvirtadienio popietę ir patraukė į Dubliną tolesnėms deryboms su V. Zelenskiu, dalyvavusiu ten vykusiame Europos viršūnių susitikime.
Airijos sostinėje V. Zelenskis pranešė, kad pritaikyti nauji apribojimai „Starshield“ palydovinio interneto ryšiui, itin svarbiam Ukrainos pajėgų komunikacijai fronto linijoje.
Apribojimai trukdo Kyjivui perimti Rusijos reaktyvinius dronus, o tai reiškia, kad „žūsta daugiau mūsų žmonių“, sakė V. Zelenskis.
„Karo tęsimas“
Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą įvadinį V. Putino ir JAV pasiuntinių pokalbį, nors tokie susitikimai paprastai vyksta už uždarų durų.
Rusijos lyderis atmetė kalbas apie galimą teritorinį sureguliavimą, sukuriant „pilkąsias“ – arba demilitarizuotas – zonas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų.
„Mums tėra viena demarkacinė linija: valstybės siena. Nes tuomet bus aišku ir suprantama: čia esame mes, o čia – jūs“, – sakė jis.
Rusija yra užgrobusi dideles rytų ir pietų Ukrainos teritorijas nuo plataus masto puolimo pradžios 2022 metais, be to, ji yra aneksavusi Krymą 2014 metais bei teritoriją, kurią kontroliavo Rusijos remiami separatistai.
Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas atmeta kaip neteisėtas, jų nepripažįsta ir tarptautinė bendruomenė.
Rusijos kariuomenės veržimasis 2026-aisiais sulėtėjo, o konflikte žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas pasiūlė surengti tai, ką pavadino humanitarine misija į Kostiantynivkos miestą, kur, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių.
Vasarą Rusija skelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad mūšiai ten tebevyksta.
Ši idėja remtųsi trumpalaikėmis paliaubomis, kurios praėjusį mėnesį leido šimtams įstrigusių vietos gyventojų pabėgti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto pietų Ukrainoje.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad „aišku, ko jie nori Kostiantynivkoje“.
„Oleškuose jie prisidengdami humanitarine operacija atsigabeno technikos ir atliko karių rotaciją“, – sakė jis.
V. Putinas taip pat pakartojo seniai reiškiamą prieštaravimą bet kokiam užsienio pajėgų dislokavimui Ukrainoje kaip pokario taikos palaikymo pajėgų – Kyjivo teigimu, tai itin svarbu siekiant užkirsti kelią kitam Rusijos puolimui.
Maskva bet kokį tokį dislokavimą laikytų „teisėtu taikiniu“, pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad tai reikštų „karo tęsimą“.
„Vieninga vizija“
Europos šalis sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, o JAV taip pat siūlo naują modelį.
Tai plačiai vertinama kaip užuomina į senus Maskvos reikalavimus nustumti NATO karinį aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Europos lyderiams ketvirtadienį susirinkus Airijos sostinėje, Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) pareiškė, kad „nėra reikalo iš naujo išradinėti dviračio“ dėl Europos saugumo sistemos, ir apkaltino Rusiją ją sugriovus užpuolus Ukrainą.
Prancūzijos remiamoje deklaracijoje Dubline 39 šalys pabrėžė, kad „bet koks klausimas, turintis įtakos Europos saugumui, turėtų būti sprendžiamas kartu su europiečiais“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tuo tarpu paragino Europą susitelkti ties „aiškia ir vieninga vizija“ dėl to, ko ji nori iš derybų su Ukraina.
Rusija ir Jungtinės Valstijos spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų bendrauti.
Dėl didelio masto dronų atakos Maskvoje sutriko oro uostų veikla
Naktį į penktadienį Ukrainos dronai puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad Rusijos oro gynybos daliniai nuo 21.34 iki 2.08 val. vietos laiku perėmė daugiau kaip 100 sostinės link skridusių dronų. S. Sobianinas teigė, kad buvo numušti 105 bepiločiai orlaiviai.
Rusijos pareigūnai praneša tik apie, jų teigimu, perimtus dronus, todėl tikslus naktį į Maskvą paleistų bepiločių orlaivių skaičius nežinomas.
S. Sobianinas sakė, kad į vietas, kur nukrito dronų nuolaužos, išsiųstos avarinės tarnybos. Konkretesnės informacijos apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones nepateikta.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ paskelbė apie skrydžių apribojimus Maskvos srities Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.
Agentūros teigimu, dėl laikinų oro erdvės apribojimų šie oro uostai „priima ir išleidžia skrydžius, suderinę tai su atitinkamomis institucijomis“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos dronų atakos ne kartą trikdė aviacijos veiklą Maskvos regione.
Per spalio 23 d. naktinę ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti ant Maskvos didžiausio Šeremetjevo oro uosto tako nukritusios numušto drono nuolaužos.
Naktį prieš tai Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš regioną ir spalio 22 d. smogė ginklų gamyklai Maskvos srityje. S. Sobianinas teigė, kad per naktį į regioną buvo paleista daugiau kaip 600 dronų.
Anksčiau tą mėnesį S. Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią per pastaruosius dvejus metus dronų ataką. Teigiama, kad spalio 6 d. Ukraina į regioną paleido 650 dronų, kilo gaisras svarbiame naftos objekte.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos dronų gamybai – smūgis iš Ukrainos: „Neptun“ raketos pasiekė Rostovą prie Dono
Lapkričio 13-osios naktį Ukrainos karinis jūrų laivynas raketų sistema „Neptun“ smogė rusų dronų gamyklai, sandėliui ir techninio aptarnavimo centrui Rostove prie Dono.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Kiekvieną naktį Rusijos dronai atakuoja Ukrainos miestus, kariuomenės pozicijas ir energetikos infrastruktūrą. Dalis šių dronų gaminami, sandėliuojami ir remontuojami Rostove prie Dono. Būtent šiems objektams ankstyvą lapkričio 13-osios rytą ir smogė Ukrainos raketos. Ukrainos karinio jūrų laivyno raketų sistema „Neptun“ per vieną operaciją pataikė į tris su dronais susijusius objektus“, – teigiama pranešime.
Tarp taikinių buvo bendrovės „Ionos“, gaminančios taktinius kovinius dronus, gamykla ir tai pačiai įmonei priklausantis nepilotuojamųjų skraidyklių sandėlis.
Dar vienas taikinys buvo bendrovės „Aero-Chit“ bepiločių orlaivių techninės priežiūros centras, kuriame remontuojami ir prižiūrimi Rusijos kariuomenės fronte naudojami dronai. „Aero-Chit“ yra Rusijos bendrovė, gaminanti kovinius ir žvalgybinius FPV dronus „Veles“. Chabarovske veikia jos gamykla, o Rostove prie Dono – techninio aptarnavimo centras.
„Smūgis gamybos, sandėliavimo ir techninės priežiūros objektams vienu metu sutrikdo visą tiekimo grandinę. Vieni dronai nebus pagaminti, kiti sunaikinti sandėlyje, o apgadinti bepiločiai orlaiviai dar ilgai negrįš į frontą. Mažiau Rusijos dronų reiškia mažiau atakų prieš mūsų karius ir civilius gyventojus“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Generalinis štabas pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos, naudodamosi JT Chartijos 51 straipsnyje įtvirtinta teise į savigyną, toliau sistemingai imsis priemonių priešo kariniam ir ekonominiam potencialui silpninti bei priversti Rusiją nutraukti ginkluotą agresiją prieš Ukrainą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, po dronų atakos kilo gaisras vienoje didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Volgograde.