Pirmasis žlugęs planas buvo viltis, kad Ukrainos kariuomenė palūš.
Antrasis – viltis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „privers“ Kyjivą pasiduoti.
Kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, pažadėjęs užbaigti karą per vieną dieną, Kremlius tikėjosi, kad jis privers Ukrainą sutikti su teritorinėmis ir kitomis nuolaidomis. D. Trumpas tiesiai sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui: „Šiuo metu tu neturi jokių kozirių“.
Tačiau nepaisant JAV spaudimo, Kyjivas atmetė V. Putino reikalavimus perduoti jam tas teritorijas, kurių Rusijos kariuomenė taip ir nesugebėjo užimti. O ankstesni D. Trumpo veiksmai, kuriais jis beveik visiškai sustabdė JAV karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai, tik sumažino Baltųjų rūmų įtaką.
Tačiau JAV vis dar gali daryti spaudimą Ukrainai, rašo žiniasklaida. Neseniai V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė vėl susidūrė su sutrikimais veikiant kariniam „Starlink“ tinklui, kurį valdo Elono Musko „SpaceX“. Jau spalio mėnesį E. Muskas apribojo Ukrainos kariuomenei skirtą „Starlink“ tinklą – tai vyko esant įtampai tarp D. Trumpo ir V. Zelensko.
Maskva bando įtikinti Baltuosius rūmus panaikinti sankcijas – net ir nesudarius paliaubų Ukrainoje. Tačiau po to, kai neseniai įvykusiuose vidurio kadencijos rinkimuose daugumą perėmė demokratai, D. Trumpo administracijai bus dar sudėtingiau toliau švelninti sankcijas.
Nepaisant D. Trumpo draugiškų gestų V. Putino atžvilgiu, Kremlius tikėjosi daugiau, teigiama straipsnyje. Rusijos pareigūnai neslepia savo nusivylimo tuo, kad Ukraina toliau priešinasi.
Planas atakuoti Ukrainos miestus
Tačiau V. Putinas vis dar turi planą masiškai atakuoti Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Kremlius tikisi visiškai paralyžiuoti Ukrainos ekonomiką ir prieš žiemą įstumti šalį į humanitarinę krizę, kad ji taptų dar labiau priklausoma nuo Europos finansavimo.
Kol kas Ukrainos kariuomenė laikosi, nepaisant nuolatinio karių trūkumo.
Rusija pertvarkė karinę vadovybę Ukrainoje. Tačiau rusų puolimas ir toliau sunkiai juda.
„ Žiema paprastai yra geriausias laikas Rusijos puolimui, tačiau Ukrainos dronų gausa fronto linijoje šiuo metu yra tokia didžiulė, kad tik blogų oro sąlygų laikotarpiai, ribojantys dronų veiklą, leidžia rusams judėti į priekį“, – sako Lenkijoje įsikūrusios karinės analizės bendrovės „Rochan Consulting“ įkūrėjas Konradas Muzyka.
Kadangi situacija mūšio lauke beveik sustingo, Maskva sustiprino raketų ir dronų smūgių kampaniją prieš Ukrainos miestus ir kritinę infrastruktūrą – nuo elektrinių ir sandėlių iki Juodosios jūros grūdų uostų ir tiltų per Dnieprą.
Tai kelia grėsmę, kad prieš pat žiemą Ukrainos miestai liks beveik be elektros, šildymo ir vandens tiekimo.
Planas palaužti Europą
Ketvirtasis planas – sukelti susiskaldymą Europoje.
Kremlius puikiai supranta, kad Europa šiuo metu yra pagrindinė Ukrainos sąjungininkė, tačiau kartu ir jos potenciali silpnoji vieta.
Lėtas ekonomikos augimas Europoje, įtemptos socialinės programos ir aukštos energijos kainos jau daro neigiamą poveikį dabartinių vyriausybių reitingams, kurių dauguma remia Ukrainą. Tuo tarpu populiarumą įgyja kairieji ir dešinieji populistai, dažnai rodantys didelę simpatiją Rusijai.
V. Putinas laukia 2027 m. pavasario ir prezidento rinkimų Prancūzijoje, kur ryškėja Marine Le Pen, žadanti sumažinti pagalbą Ukrainai. Svarbūs rinkimai laukia ir kitose šalyse.
Tačiau kol kas Europos vyriausybės išlaiko pozicijas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
