V. Putinas pareiškė, kad nešvelnins savo reikalavimų kontroliuoti tas Ukrainos dalis, kurias Rusija teigia aneksavusi, ir atmetė galimybę pritarti užsienio taikdarių dislokavimui Ukrainoje – tokį dislokavimą jis pavadino „karo tęsimu“.
Vašingtono pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas lankėsi Maskvoje po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl didžiausio po Antrojo pasaulinio karo konflikto Europoje nutraukimo.
V. Putino pasisakymai, regis, aptemdė viltis, kad taikos susitarimas gali būti pasiekiamas, nors V. Zelenskis anksčiau teigė, jog yra galimybių langas pasiekti rezultatą dar iki 2027 metų.
Tuo tarpu amerikiečiai ragino V. Putiną leisti Europos atstovams dalyvauti kito etapo derybose.
Maskva siekė derybas dėl karo pateikti kaip platesnių diskusijų apie Europos saugumą dalį.
Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai ragino neleisti pasikartoti naujai „Jaltai“ – užuominai į Antrojo pasaulinio karo laikų susitarimą padalyti žemyną į įtakos sferas po karo – ir pabrėžė, kad Rusija pirmiausia turi nutraukti karo veiksmus.
S. Witkoffas ir J. Kushneris išvyko iš Kremliaus ketvirtadienio popietę ir patraukė į Dubliną tolesnėms deryboms su V. Zelenskiu, dalyvavusiu ten vykusiame Europos viršūnių susitikime.
Airijos sostinėje V. Zelenskis pranešė, kad pritaikyti nauji apribojimai „Starshield“ palydovinio interneto ryšiui, itin svarbiam Ukrainos pajėgų komunikacijai fronto linijoje.
Apribojimai trukdo Kyjivui perimti Rusijos reaktyvinius dronus, o tai reiškia, kad „žūsta daugiau mūsų žmonių“, sakė V. Zelenskis.
„Karo tęsimas“
Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą įvadinį V. Putino ir JAV pasiuntinių pokalbį, nors tokie susitikimai paprastai vyksta už uždarų durų.
Rusijos lyderis atmetė kalbas apie galimą teritorinį sureguliavimą, sukuriant „pilkąsias“ – arba demilitarizuotas – zonas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų.
„Mums tėra viena demarkacinė linija: valstybės siena. Nes tuomet bus aišku ir suprantama: čia esame mes, o čia – jūs“, – sakė jis.
Rusija yra užgrobusi dideles rytų ir pietų Ukrainos teritorijas nuo plataus masto puolimo pradžios 2022 metais, be to, ji yra aneksavusi Krymą 2014 metais bei teritoriją, kurią kontroliavo Rusijos remiami separatistai.
Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas atmeta kaip neteisėtas, jų nepripažįsta ir tarptautinė bendruomenė.
Rusijos kariuomenės veržimasis 2026-aisiais sulėtėjo, o konflikte žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas pasiūlė surengti tai, ką pavadino humanitarine misija į Kostiantynivkos miestą, kur, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių.
Vasarą Rusija skelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad mūšiai ten tebevyksta.
Ši idėja remtųsi trumpalaikėmis paliaubomis, kurios praėjusį mėnesį leido šimtams įstrigusių vietos gyventojų pabėgti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto pietų Ukrainoje.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad „aišku, ko jie nori Kostiantynivkoje“.
„Oleškuose jie prisidengdami humanitarine operacija atsigabeno technikos ir atliko karių rotaciją“, – sakė jis.
V. Putinas taip pat pakartojo seniai reiškiamą prieštaravimą bet kokiam užsienio pajėgų dislokavimui Ukrainoje kaip pokario taikos palaikymo pajėgų – Kyjivo teigimu, tai itin svarbu siekiant užkirsti kelią kitam Rusijos puolimui.
Maskva bet kokį tokį dislokavimą laikytų „teisėtu taikiniu“, pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad tai reikštų „karo tęsimą“.
„Vieninga vizija“
Europos šalis sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, o JAV taip pat siūlo naują modelį.
Tai plačiai vertinama kaip užuomina į senus Maskvos reikalavimus nustumti NATO karinį aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Europos lyderiams ketvirtadienį susirinkus Airijos sostinėje, Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) pareiškė, kad „nėra reikalo iš naujo išradinėti dviračio“ dėl Europos saugumo sistemos, ir apkaltino Rusiją ją sugriovus užpuolus Ukrainą.
Prancūzijos remiamoje deklaracijoje Dubline 39 šalys pabrėžė, kad „bet koks klausimas, turintis įtakos Europos saugumui, turėtų būti sprendžiamas kartu su europiečiais“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tuo tarpu paragino Europą susitelkti ties „aiškia ir vieninga vizija“ dėl to, ko ji nori iš derybų su Ukraina.
Rusija ir Jungtinės Valstijos spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų bendrauti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
