Laidoje „Sveikatos DNR“ Edmundas prisiminė lemtingą 2014 metų dieną, kuomet jį pakirto insultas. Kodėl jaunam ir aktyviam vyrui smogė ši būklė – iki šiol nėra aišku.
Užklupo netikėtai
Prisimindamas savo gyvenimą iki insulto Edmundas pasakojo, kad jis visuomet buvo visur skubantis, lekiantis ir labai aktyvus. Tiek darbo metu, tiek po jo užsiimdavo aktyviomis fizinėmis veiklomis ir gyvenime nematė reikalo atsikvėpti – toks tempas jam tiko ir patiko.
Vis tik 2014 metų kovo pabaigoje nutiko įvykis, kurio nesitikėjo niekas. Po eilinės darbo dienos pašnekovas grįžo iš darbo anksčiau ir sumąstė nuvykti į mišką pamedžioti. Susiruošus eiti iki automobilio jis pajuto, kad ima tirpti dešinė koja – tai buvo pirmas signalas apie tai, kad reaguoti reikia nedelsiant.
„Jeigu būčiau sėdėjęs bokštelyje, ant kėdutės ir panašiai, tai būčiau pagalvojęs, kad gal tiesiog nutirpo koja, bet aš visą laiką stovėjau. Man iš karto pasirodė keista. Nežinau kodėl, bet iš karto buvo tokia mintis – „Man prasidėjo insultas“.
Automobilis stovėjo visai netoli, maždaug už 100–150 m. Tik paskui skaitydamas literatūrą sužinojau, kad padariau klaidą – nubėgau iki automobilio. Reikėjo elgtis kuo ramiau“, – sakė jis.
Edmundas prarado kalbos dovaną
Insultas veikė žaibiškai – vos po 10 minučių vyras nebegalėjo kalbėti, taip pat nebejautė ir nebegalėjo pajudinti dešinės kūno pusės.
Iš pradžių pašnekovas buvo nuvežtas į Kėdainių ligoninę, tačiau visai netrukus buvo peržvežtas į Kauno klinikas. To vakaro, praleisto ligoninėje, pašnekovas jau nebeatsiminė. Sąmonė sugrįžo tik kitos dienos rytą.
„Kaip atrodė ta visa kita diena – guliu lovoje, negaliu pasakyti nė žodžio ir tiek. Mane ištiko hemoraginis insultas, kai plyšta kraujagyslė ir į smegenis prikraujavo, kaip medikai sakė, tikrai didelis plotas buvo pažeistas. Kiek aš atsimenu, 5 cm ant 5,5 cm ir 3,5 cm į gylį“, – sakė jis.
Apie dvi savaites jaunas vyras praleido ligoninėje, kur jam prasidėjo labai stiprūs galvos skausmai. Edmundas pasakojo, kad šis skausmas jį prirakindavo prie lovos, tačiau jį pervežus į Palangos reabilitacinę ligoninę skausmai pradingo.
Reabilitacija ir mokymasis gyventi iš naujo
Anot Edmundo, reabilitacija jam tęsiasi iki šiol. Po patirto insulto jis turėjo iš naujo išmokti vaikščioti ir kalbėti. Būdamas reabilitacijoje Palangoje, jis tris su puse mėnesio mokėsi atsistoti ant kojų.
„Išėjau iš ligoninės savo kojomis. Aišku, nereikia įsivaizduoti, kad jau puikiai vaikščiojau. Ėjau labai sunkiai, galėdavau nueiti gal 100 ar 200 metrų, ir viskas. Be to, buvau visas susikūprinęs. Bet nepasidaviau. Namuose nuolat vaikščiodavau aplink namus, sukdavau ratus ir taip treniravausi“, – pasakojo vyras.
Tik didelio ryžto dėka Edmundas grįžo į normalų gyvenimą. Reabilitacijų metu jis daug dirbo su logopede, mokėsi kalbėti. Tačiau kol gebėjo suregzti gražų, ilgesnį sakinį jam užtruko net porą metų. Pagrindinis būdas, kaip jis mokėsi iš naujo kalbėti, buvo knygų skaitymas.
„Balsu skaitydavau knygas. Tai buvo gana sunku. Per vieną prisėdimą galėdavau perskaityti vieną puslapį, paskui – du. Skaitymas balsu, nesvarbu, knygos, žurnalo ar bet ko kito, man tikrai padėjo“, – sakė pašnekovas.
Kaip Edmundui pavyko atsistatyti? Kuo Edmundas užsiima dabar? Kaip jam kilo mintis keliauti vienam į 4000 kilometrų žygį? Visa tai sužinosite laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. Rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome laidoje:
00:00 Laidos ir pašnekovo pristatymas
01:50 Gyvenimas iki insulto
04:40 Insultą išdavė 1 simptomas
09:20 Dešinės kūno pusės paralyžius
13:10 Insulto poveikis smegenims
14:50 Reabilitacija po insulto
18:00 Kalbos atstatymas po insulto
19:50 4000 kilometrų žygis
24:00 Gyvensena po insulto
26:00 Ar insultas gali pasikartoti?
