Apie vaisingumą, pirmuosius tyrimus ir gyvenimo būdo įtaką kalbėta naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Laidos svečias – Baltijos Amerikos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas.
Vaisingumo tyrimai atliekami abiem partneriams
R. Žiobako pažymėta, kad poros ištyrimą svarbu pradėti nuo bazinių nevaisingumo priežasčių paieškos. Jis pabrėžė, kad tyrimai neturėtų apsiriboti moterimi – vyrų nevaisingumas taip pat yra svarbi problemos dalis.
„Mums iš tikrųjų svarbiausia ir bet kuriai pora sakome, kad svarbiausia išsiaiškinti, ar nėra esminių nevaisingumo priežasčių. Tiriame abu žmones. Tikrai nėra taip, kad atliekami tyrimai tik moteriai, o vyrui – kada nors vėliau. Iš tiesų dabar vis dažniau pradedame nuo vyro, nes vyrų nevaisingumas yra viena labiausiai plintančių problemų pasaulyje ir Lietuvoje“, – nurodė jis.
Gydytojas pridėjo, kad pradėti galima nuo spermos tyrimo, o moteriai vertinama, ar vyksta ovuliacija ir ar kiaušintakiai yra pratekami. Kreipimosi laikas, pasak jo, priklausomas nuo moters amžiaus ir kitų galimų sveikatos pokyčių.
„Bendroji rekomendacija tokia: jeigu partneriai yra iki 35 metų ir reguliariai santykiauja, kreiptis reikėtų praėjus maždaug metams. Jeigu pora vyresnė arba pastebimi kiti aiškūs sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, ryškūs spermos pokyčiai ar sutrikusi ovuliacija), metų laukti nereikia – gydymą būtina pradėti anksčiau. Taigi, iki 35 metų laukiama apie metus, o viršijus šį amžių – užtenka ir pusmečio“, – nurodė R. Žiobakas.
Oksidacinio streso balansui svarbūs kasdieniai įpročiai
R. Žiobakas laidoje aiškino, kad nedidelis oksidacinio streso kiekis reikalingas organizmo procesams, o problema kyla tuomet, kai sutrinka pusiausvyra. Pasak gydytojo, tai gali būti susiję ir su spermatozoidų judrumu.
„Kalbant apie lytines ląsteles, nedidelis oksidacinis stresas reikalingas spermatozoidų judrumui skatinti ir jų funkcijai. Problema kyla tada, kai oksidacinio streso per daug ir sutrinka pusiausvyra. Tuomet organizmo antioksidacinė sistema nebespėja pašalinti laisvųjų radikalų“, – pridėjo jis.
Gydytojas nurodė, kad oksidacinį stresą gali skatinti rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, kūno svoris ir miego stoka. Jis ragino ieškoti galimų priežasčių ir keisti įpročius, o ne tikėtis, kad problemą išspręs vien papildai.
„Pakeisti įpročius – gana sudėtinga. Kur kas lengviau nueiti į vaistinę ir nusipirkti maisto papildų. Tačiau padidėjęs oksidacinis stresas pirmiausia yra rodiklis, signalizuojantis, kas organizme vyksta ne taip ir ką būtina keisti“, – akcentavo R. Žiobakas.
Laidoje taip pat aptarta, kaip vaisingumą veikia amžius ir aplinkoje esančios cheminės medžiagos. Kaip šie veiksniai gali paveikti galimybes susilaukti vaikų, žiūrėkite laidoje „Sveikatos DNR“.
Apie ką kalbėjome:
00:53 Kokia vaisingumo situacija Lietuvoje
03:13 Kiek pagalbinio apvaisinimo procedūrų rekomenduojama atlikti
06:05 Ar reprodukciją reikia „grąžinti į lovą“
09:39 Nuo kokių tyrimų porai pradėti
12:33 Kada porai kreiptis į vaisingumo specialistą
13:35 Kaip dažnai porai reikėtų turėti lytinių santykių
14:22 Kas yra oksidacinis stresas
23:22 Kodėl prasti spermos rodikliai nustatomi ir sveikiems vyrams
24:09 Kaip cheminė tarša gali veikti vaisingumą
28:39 Kodėl vyrų nevaisingumas pasaulyje didėja
29:07 Kada porai kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. Rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
R. Žiobakas skaitytojams taip pat akcentuoja, kad antioksidantai gali būti svarstomi kaip papildoma priemonė, kai vyrui nustatomi pakitę spermos rodikliai, didesnė spermatozoidų DNR fragmentacija arba yra oksidacinį stresą skatinančių rizikos veiksnių. Tačiau jų vartojimas nėra pagrindinis nevaisingumo gydymas ir savaime negarantuoja, kad porai pavyks susilaukti vaikų.
„Antioksidantai gali būti rekomenduojami kaip papildoma priemonė, ypač vyrams, kuriems nustatomi pakitę spermos rodikliai, didesnė spermatozoidų DNR fragmentacija arba yra veiksnių, galinčių skatinti oksidacinį stresą – rūkymas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, didelis alkoholio vartojimas, aplinkos teršalai ar kiti rizikos veiksniai. Antioksidantai gali sudaryti palankesnes sąlygas pagerinti spermos kokybę, tačiau besigydančiai porai negalime pažadėti, kad jų vartojimas savaime padidins nėštumo ar vaiko gimimo tikimybę“, – aiškino R. Žiobakas.
Gydytojas pabrėžia, kad papildai neveikia visų nevaisingumo priežasčių, todėl pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas trukdo pastoti. Antioksidantų vaidmuo moterų vaisingumui, pasak jo, kol kas nėra aiškus, o patikimų duomenų, leidžiančių juos rekomenduoti kaip įprastą gydymo priemonę, nepakanka.
„Antioksidantai nėra universalūs „vaisingumą gerinantys vaistai“. Jie tikrai nepašalins kiaušintakių nepraeinamumo problemos, endometriozės sukeltų simptomų, ovuliacijos sutrikimų, varikocelės ar įgimtos spermatozoidų gamybos problemos. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš galimų sutrikimų yra oksidacinis stresas, antioksidantai teoriškai gali apsaugoti spermatozoidus nuo oksidacinio pažeidimo ir sudaryti geresnes sąlygas jų brendimui“, – nurodė gydytojas.
Renkantis preparatą, anot R. Žiobako, svarbu vertinti jo sudėtį ir konkrečių medžiagų dozes, o ne vien ilgą ingredientų sąrašą ar reklaminius pažadus. Etiketėje turėtų būti aiškiai nurodyta kiekvienos medžiagos paros dozė, taip pat verta atkreipti dėmesį į gamintoją ir jo taikomą kokybės kontrolę.
„Antra – dozės. Etiketėje turi būti aiškiai nurodyta, kiek kiekvienos medžiagos yra paros dozėje. „Antioksidantų kompleksas“, nenurodant atskirų kiekių, nėra privalumas. Trečia – pagrįstas derinys. Daugiau ingredientų nebūtinai reiškia geresnį preparatą. Šiuo metu dar nėra moksliškai nustatyto vienos „idealaus“ antioksidantų kokteilio“, – patarė R. Žiobakas.
Kaip teisingai vartoti antioksidantus?
R. Žiobakas įspėja ir dėl kelių papildų vartojimo vienu metu: skirtinguose preparatuose gali kartotis tos pačios medžiagos, todėl bendra dozė gali tapti per didelė. Tai gali kelti pavojų sveikatai, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais.
„Viena dažniausių klaidų – principas „kuo daugiau, tuo geriau“. Antioksidantų atveju taip nėra. Organizmui reikalinga oksidacinė–antioksidacinė pusiausvyra. Per didelis antioksidantų kiekis teoriškai gali sukelti priešingą reiškinį – vadinamąjį redukcinį stresą, kuris taip pat gali sutrikdyti normalią spermatozoidų funkciją“, – perspėjo gydytojas.
Jeigu vyrui antioksidantai skiriami spermos kokybei gerinti, pokyčių nereikėtų tikėtis po kelių dienų ar savaičių. Spermatozoidų brendimas trunka kelis mėnesius, todėl gydytojas siūlo po kurio laiko iš naujo įvertinti spermos rodiklius ir tai, ar papildus apskritai verta vartoti toliau.
„Naujų spermatozoidų brendimas ir patekimas į ejakuliatą užtrunka maždaug 2,5–3 mėnesius. Todėl praktikoje, jeigu pasirenkamas antioksidantų kursas, dažniausiai logiška jį vertinti maždaug po 3 mėnesių“, – aiškino R. Žiobakas.
Papildai, anot pašnekovo, neturėtų pakeisti gyvenimo būdo pokyčių. Rūkymo atsisakymas, fizinis aktyvumas, tinkamas kūno svoris, miegas ir mityba gali būti svarbi viso plano dalis.
„Oksidacinio streso gydymas neprasideda nuo maisto papildų dėžutės. Antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas siejami su blogesne spermos kokybe, todėl šių veiksnių koregavimas rekomenduojamas kaip pirminė priemonė vyrams, tiriamiems ir gydomiems dėl nevaisingumo“, – pabrėžė R. Žiobakas.
