Prieš 12 metų, būdamas vos 35-erių, po medžioklės jis patyrė insultą. Pajutęs, kad kūnas silpsta, dar spėjo paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kolegoms.
„Pasakiau, kas esu, kur esu, kas įvyko, ir praktiškai po 10 minučių buvau kaip daržovė – negalėjau nei paeiti, nei pasakyti jokio žodžio“, – pasakojo kaišiadorietis E. Leonaitis.
Atsibudęs Kauno klinikose, jis nebevaldė dešinės kūno pusės. Tačiau jau tada kūrė planus, kaip vėl vaikščios.
„Labai ilgas kelias iki atsistatymo – turi mokytis visko iš naujo: vaikščioti, kalbėti. Taip, kaip dabar kalbu, man prireikė apie penkerių–šešerių metų“, – sakė vyras.
Po pusantrų metų gimė ambicinga svajonė.
„Žiūrėjome filmą „Laukinė“. Didžiąją dalį filmo žiūrėjau su ašaromis – pakerėjo vaizdai. Baigęs žiūrėti pasakiau žmonai: vieną dieną eisiu tuo taku“, – dalijosi E. Leonaitis.
Šiai svajonei įgyvendinti kaišiadorietis ryžosi būtent šiemet, nors sveikatos problemų, kaip pats sako, dar yra.
Stiprina kūną prižiūrimas kineziterapeutų
Vyras jau turi vizą, leidimus, įsigyja specialią, itin lengvą įrangą, kurią visos kelionės metu teks neštis ant pečių, ir skaičiuoja paskutines dienas iki gyvenimo žygio Amerikoje – Ramiojo vandenyno keteros taku (angl. „Pacific Crest Trail“).
„Daugiausia dėmesio reikia skirti širdies darbui, krūviui, kad organizmas prisitaikytų. Taip pat svarbi ištvermė – tai ilgas žygis, kojos turi atlaikyti didelį krūvį“, – kalbėjo kineziterapeutė Ieva Kulikauskienė.
E. Leonaitis yra miškininkas, todėl net ir po ligos sugrįžęs į darbą kasdien nueidavo ilgus maršrutus, tačiau pripažįsta, kad pasiruošimas tokiam žygiui – visai kitoks.
„Kaip miškininkas galvojau, kad mano kojos tikrai stiprios, bet pradėjęs treniruotis pamačiau, kad kai kurie pratimai reikalauja daug daugiau ištvermės“, – sakė jis.
„Edmundas turi didelį užsispyrimą, į viską žiūri gana ramiai – nestresuoja ir per daug nesijaudina. Ne kiekvienas žmogus sugebėtų pereiti Lietuvą, o čia – toks žygis“, – teigė I. Kulikauskienė.
Ramiojo vandenyno keteros takas driekiasi daugiau nei 4200 kilometrų – nuo Meksikos iki Kanados.
„Tai didelis iššūkis, bet kai yra stiprus tikėjimas, viskas įmanoma“, – pridūrė kineziterapeutė.
Tai vienas vaizdingiausių, bet kartu ir vienas ekstremaliausių pėsčiųjų maršrutų pasaulyje – nuo kepinančios dykumos saulės iki akmenuotų ir snieguotų kalnų. Žygį vyras pradeda gegužės 1 dieną.
„Pradžia – nuo Meksikos sienos, ten tikėtini dideli karščiai. Dykumoje bus labai karšta, o po jos iš karto laukia kalnai – Sierra Nevada, kur takas dažnai kyla aukščiau nei 3 kilometrų aukštis“, – pasakojo E. Leonaitis.
Jis skaičiuoja, kad per dieną vidutiniškai nueis apie 30 kilometrų, o visą sudėtingą maršrutą tikisi įveikti maždaug per penkis mėnesius. Savo kelionės akimirkomis vyras žada dalintis socialiniuose tinkluose.
Kasmet į Ramiojo vandenyno keteros taką leidžiasi apie 7000 žmonių, tačiau jį įveikia tik maždaug trečdalis entuziastų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
