Valdžia pasimetusi: gimstamumą Lietuvoje skatins rodant filmukus?

Siūloma daugiau kalbėti apie šeimą kaip vertybę mokyklose, rodyti išskirtinius šeimų pavyzdžius, kurie įkvėptų kitus. Tačiau opozicija šiuos siūlymus laiko tuščiomis kalbomis, teigdama, kad reikia konkrečių priemonių, o ne gražių žodžių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ūkininkai pradėjo bulvių sodinimą ir prabilo apie kainas: baiminasi 1 dalyko

Sutaupysite 80 ar net 100 eurų? Pristatė būdą, kaip keliauti pigiau

Šis lietuvių užsiėmimas šiurpina gydytojus ir psichologus: „Nauja epidemija“

3 mėnesių sūnų Mateo augina iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžusi Ieva.

+1

„Dėl asmeninių priežasčių norėjau vaikų, o ne todėl, kad čia reikia šeimą sukurti ar kažkas tokio“, – tikino mama Ieva.

Gimstamumas sparčiai mažėja

Moteris pripažįsta – šiuolaikinėms mamoms vaikų auginimas iš tiesų sudėtingas. Nuo 1990-ųjų gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti: tada pasaulį išvydo apie 57 tūkst. kūdikių. 2020-aisiais gimusiųjų skaičius sumažėjo kone perpus, o pernai Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkst. naujagimių.

„Mes užauginome jau kartą, kuriems svarbi karjera ir kiti dalykai, o šeima lieka žemesnėje vietoje“, – tikino Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė.

A. Norkienė kartu su teisingumo ministre Seime pristatė siūlymus, kurie esą padėtų stiprinti šeimos vertybių ugdymą. Pasak jų, apie šeimą ir jos svarbą su vaikais reikėtų kalbėti nuo pat mažens.

Tačiau opozicijos atstovai siūlymus laiko neveiksmingais ir teigia, kad reikia imtis konkrečių priemonių.

„Kol kas matau, kad į tam tikrus straipsnius kultūros politikos pagrindų įstatyme ir švietimo politikos įstatyme bandoma įrašyti žodį „šeima“, bet nuo to žodžio automatiškai niekas nepasikeis“, – pasakojo Liberalų sąjūdžio narys Simonas Kairys.

Svarsoma atsiremti į švietimą

Tarp siūlymų nuskambėjo ir idėja skatinti tautiečius susilaukti vaikų pasitelkiant visuomeninį transliuotoją. Esą vien finansinių priemonių tam nebeužtenka.

„Rodyti šeimos gražių pavyzdžių transliaciją per mūsų visuomeninį transliuotoją – tai taip pat kuria bendrą požiūrį ir vertybes“, – dalijosi teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak demografų, švietimas gali būti viena priemonių kalbant apie šeimos kaip vertybės stiprinimą ir gimstamumo skatinimą. Tačiau jaunos poros vaikus vis dar dažnai mato kaip didelį finansinį iššūkį.

„Švietimo paslaugos, socialinės paslaugos, sveikatos paslaugos – tai, paprastai kalbant, darželiai, mokyklos, jų prieinamumas. Finansiniai dalykai laikomi vienais svarbiausių – kas iš to, kad žinosi apie lyčių lygybę, jei neturėsi pinigų vaikams auginti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys.

Jei Seimas pritartų šiems pakeitimams, vėliau būtų rengiami ir poįstatyminiai aktai, kuriuos parengtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Demografai prognozuoja, kad 2100 metais Lietuvoje gyvens vos daugiau nei 2 mln. žmonių.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.