Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Su dirbtiniu intelektu sprendžia santykių problemas
„Kokiose srityse naudojat dirbtinį intelektą? – Darbe, privačiai – vietoj gūglo.“
„Kiek laiko virti kiaušinį, kad būtų minkšta išviręs? Ir baigiant: kokią chemiją naudot, kad atkimščiau užsikišusį vamzdį?“
Jau kurį laiką vieša paslaptis, kad žmonės su dirbtinio intelekto pagalba ne šiaip ką nors smalsaujasi, bet ir sprendžia sudėtingas santykių problemas.
Nors žmonės atvirai nelinkę pasakoti apie tai, kaip pasitelkę dirbtinį intelektą bando spręsti psichologines problemas ir net santykių su antrosiomis pusėmis krizes, psichologai patvirtina: kai kurie pacientai prašo pagalbos jau ne vieną mėnesį intensyviai pabendravę su dirbtiniu intelektu.
„Kartais jie nori tokio patvirtinimo, ar teisingai čia išsiaiškino, ar čia yra, bet kartais toks jausmas būna, kad pavirsta į mano pokalbį su dirbtiniu intelektu, o ne su tuo žmogumi“, – teigė psichologas Antanas Mockus.
„Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas sako: dalis žmonių dirbtinį intelektą linkę priimti kaip patikimiausią įrankį, tačiau realiai jis net nepadeda, o kartais gali ir pakenkti.
„Yra žmonių, kurie tiesiog ten nuolat klausinėja ir nieks nesikeičia jų gyvenime, ir įninka į tą nuolatinį klausinėjimą ir pokalbius, bet realiai jų santykių nekeičia ir niekaip negerina“, – patikino psichologas A. Mockus.
Pacientai ima labiau pasitikėti dirbtiniu intelektu, o ne gydytojais
Taip pat daugėja pacientų, kurie prieš atvykdami pas gydytoją, savo diagnozę aptaria su dirbtiniu intelektu.
„Daktare, aš jums noriu įrodyt, kad čia taip ir taip, ir tada konsultacija virsta tokiu batalijų lauku. <...> Dirbtinio intelekto – nauja epidemija“, – pasakojo šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Dažnai pasientai puola į paniką, nes dalis dirbtinio intelekto diagnozių – vėžys.
„Trys ketvirtadaliai paieškų rodys, kad visgi piktybinio naviko diagnozė galima. Ir, aišku, visi pacientai puola į paniką: man čia bus vėžys, man čia bus vėžys. Tikrai ne“, – teigė gydytojas I. Aleksa.
Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytojas pripažįsta, kad dešimtadalis ateinančių pacientų – tų, kurie technologijas rimtai įvaldę – mini dirbtinį intelektą ir jo atsakymus.
„Dažniausiai nusistato judamojo atramos aparato ligas, ypač reumatines ligas: reumatoidinį artritą, ankilozinį spondilitą“, – teigė gydytojas I. Aleksa.
Todėl gydytojas perspėja, kad dirtbiniam intelektui išsakytos bėdos negali net panašios būti į gydytojo konsultacijas.
„Apžiūros, objektyvaus įvertinimo ir netgi mąstymo ar klinikinio sprendimo priėmimo jis padaryti negali“, – patikino I. Aleksa.
Aklai pasitikėti dirbtiniu intelektu negalima
Vilniaus universiteto Informatikos instituto direktorius sako, kad pastarųjų metų dirbtinio intelekto pažanga – akivaizdi.
„Paskutiniais metais visos įmonės labai daug skiria išteklių surasti, samdyti žmones, sukurti naujai sunaudotus duomenų rinkinius, kur būtų tokios labai specifinės žinios“, – teigė Vilniaus universiteto Informatikos instituto direktorius Linas Petkevičius.
Tačiau visiško patikimumo ateityje iš dirbtinio intelekto tikėtis neverta.
„Gali sukelti ateityje tokio diskomforto, nes mes kol kas dar nepajutome, kiek daug mes jau dabar susiduriame su dirbtinio intelekto įrankiais“, – teigė L. Petkevičius.
Dirbtinio intelekto bendrovių naujausiais duomenimis, Lietuva yra viena iš lyderiaujančių dirbtinio intelekto įrankių naudotojų Europoje ir pasaulyje. Ir dažniausiai Lietuvoje dirbtinis intelektas naudojamas sudėtingoms programavimo ir kitoms analizės užduotims.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
