Karas

Jei nebus pakeistas požiūris į karinių veiksmų organizavimą, Ukraina palaipsniui praras iniciatyvą, pareiškė buvęs Ukrainos gynybos ministras Michaila Fedorovas interviu naujienų agentūrai „Reuters“....

Pirmadienį Ukraina priima pagrindinius savo rėmėjus iš Europos, siekdama skubiai gauti svarbiausių oro gynybos priemonių ir padidinti spaudimą Maskvai, Rusijos atakoms nusinešant daugiausiai civilių gyvybių nuo pirmųjų invazijos mėnesių. Šiam Norinčiųjų koalicijos susitikimui bendrai pirmininkaus Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.

Ukrainos pajėgos vardija nakties smūgių Rusijai rezultatus. Pranešimą šia tema „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis. Ukraina keletą dienų iš eilės bombardavo Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Ozon“ sandėlius; įmonė pirmadienį pranešė, kad užsidegė dar vienas jos logistikos centras. „Vikipedija, rugpjūčio 24 d., nurodo: „Ozonas (O₃) – tai ypatinga deguonies forma, susidedanti iš trijų atomų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kartu su JAV ir Europa buvo parengtas pasiūlymų rinkinys, kaip užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, kad Rusija pažadėjo tęsti kovą tol, kol nuvers Kyjivo vyriausybę, skelbia „The Times“. Leidinio duomenimis, prie plano aptarimo gali prisijungti ir Vatikanas. Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris jau atvyko į Rusiją ir antradienį turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Jungtines Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas sutiko perduoti Ukrainai techninius dokumentus, reikalingus tolimojo nuotolio raketų gamybai. Per savo pirmąją kelionę į Ukrainą jis ketina paskelbti, kad leis Europos gynybos įmonei „MBDA“ atskleisti informaciją apie JK gamybos komponentus, naudojamus tolimojo nuotolio raketose „Scalp“ – tai yra Prancūzijoje gaminamų JK raketų „Storm Shadow“ versija. Šioms „didelio tikslumo smūgio“ (angl.

Rusijos pajėgos penktadienį dronu smogė maršrutiniam autobusiukui Zaporižioje, praneša „Ukrainska Pravda“. Yra aukų. „Priešo dronas užpuolė maršrutinį taksi Zaporižioje“, – sako Zaporižios administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. Rusija smogė ir Kryvyj Rihui Rusai penktadienį dieną taip pat smogė Kryvyj Rihe esančiam dideliam prekybos centrui. Per ataką žuvo bent 14 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į mirtiną rusų smūgį dideliam prekybos centrui Kryvyj Rihe. „Rusai sudavė visiškai cinišką ir niekšingą smūgį įprastam prekybos centrui Kryvyj Rihe. Smogiamieji dronai smogė dviem bangomis: praėjus pusvalandžiui po pirmojo smūgio ir kilus gaisrui, buvo surengtas pakartotinis smūgis prieš gelbėjimo tarnybas“, – „Telegram“ rašo V. Zelenskis. Mirtinas rusų smūgis prekybos centrui Žuvo bent šeši žmonės, beveik šimtas sužeistų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atsakys į Rusijos rugpjūčio 20-osios naktį surengtą masinį išpuolį prieš Ukrainą, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, Rusija per šį smūgį naudojo dronus ir raketas. Zelenskis žada atsaką Rusijai „Jei šio smūgio metu numuštų sparnuotųjų raketų procentas siekia apie 90 proc., tai su balistinėmis raketomis situacija yra žymiai blogesnė. Reikalingos raketos „Patriot“ sistemoms – tai gali užtikrinti tik mūsų partneriai“, – sako jis.

Šių metų pradžioje Ukraina svarstė galimybę surengti didelio masto operaciją, kurios metu dirbtinio intelekto valdomais dronais būtų siekiama paralyžiuoti Maskvos oro uostų veiklą, skelbia „The Atlantic“, rašo UNIAN. Operacija, vadinta „M&Ms“ numatė dronų atakas prieš oro uostus Maskvoje ir netoli Rusijos sostinės. Buvo tikimasi, kad masiniai smūgiai privers tarptautines aviakompanijas nutraukti skrydžius į Rusiją.

Leidinyje „Politico“ šią savaitę pasirodžius pranešimui apie Latvijos ministro pirmininko Andrio Kulbergo prašymą, kad Briuselis skirtų jo šaliai 7 mlrd. eurų su Rusijos karu susijusioms karinėms ir ekonominėms išlaidoms padengti, politikas naujienų agentūrai LETA paaiškino tokio prašymo motyvus. Pabrėžia išlaidų gynybai skirtumus A. Kulbergas paaiškino, kad Latvija šalis nereikalauja šių 7 mlrd. eurų skirti kaip papildomo finansavimo.

Netrukus po to, kai JAV žvalgyba įspėjo, kad Rusija per kelias savaites gali kokia nors forma išbandyti NATO, Maskvos ambasadorius Londone ėmėsi grasinimų. Jis pagrasino, kad Didžioji Britanija sumokės „didelę kainą“ už paramą Ukrainai. Grasino ir Sergejus Lavrovas. „Turėtume į tai žiūrėti rimtai.

Ukraina stiprina smūgius prieš Rusijos objektus, susijusius su karine kosmine infrastruktūra. Kalbama ne tik apie raketinius smūgius prieš karinius aerodromus, bet ir apie atakas prieš įmones bei centrus, užtikrinančius Rusijos kosmoso pramonės veiklą, rašo „Forbes“, remdamasis JAV ekspertų, kurie specializuojasi Rusijos karinių ir kosminių operacijų srityje, vertinimais.

Vokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms.

JAV ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ atsidūrė pasaulinio raketų perėmėjų trūkumo centre, o dešimtys šalių karštligiškai stiprina savo gynybos sistemas, skelbia UNIAN. Pasak portalo, tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią krečia karas su Iranu, o taip pat ir Ukrainoje, kurią alina beveik kasnakt Maskvos rengiamos atakos.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad dalis į šalies erdvę įskridusių dronų patenka atsitiktinai. Vis tik kita dalis dronų, jos teigimu, įskrenda, nes yra tyčia nukreipiami į Moldovą. „Manau, kad kai kurie (dronai) ten patenka atsitiktinai, o kiti – todėl, kad yra siunčiami ne tik į mūsų, bet ir į kitų regiono valstybių oro erdvę. Tokių atvejų mačiau Rumunijoje ir Lenkijoje.

Praėjo jau maždaug ketveri su puse metų nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, o spaudimas Rusijai tik auga. Ukraina atkakliai priešinasi Rusijai. Vis dėlto „Newsweek“ šaltiniai sako, kad Rusija pasiduoti neplanuoja. Kaip sako leidiniui komentavę Ukrainos pareigūnai, Rusija intensyvina raketų atakas prieš didžiuosius Ukrainos miestus, sparčiai didina ginklų gamybą ir ieško naujų karių savo gretoms papildyti.

Ukrainos pajėgos, naudodamos vietos raketas „Flamingo“, smogė Rusijos Savasleikos karinės aviacijos bazei ir svarbiam „Roskosmos“ objektui Samaros srityje, šeštadienį patvirtino Volodymyras Zelenskis.

Penktadienį Rusijos valstybiniai prokurorai pareikalavo, kad žinomam karo priešininkui ir opozicijos politikui Levui Šlosbergui būtų skirta 12 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti kolonijoje. Šiaurės vakarų miesto Pskovo teisme prokurorė Ana Goriačeva pareikalavo nuteisti jį už Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą, pranešė liberali partija „Jabloko“, kurios vicepirmininkas yra L. Šlosbergas.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį vakare surengė seriją smūgių prieš civilius rajonus Donecko srityje, skelbia „Kanal 24“. Taip pat pranešama, kad dronai skrenda ir į Rusiją. Sritį rusai atakavo ketvirtadienio vakarą. Pranešama, kad yra ir žuvusiųjų, ir sužeistųjų, nuostoliai dideli. Rusai smogė Ukrainai Kaip pranešė Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas, nuo 20:30 iki 20:56 okupantai aštuonis kartus atakavo Kramatorską ir Bilenkės gyvenvietę.

Ukraina nusiuntė Rusijai pasiūlymą, kuriame siūloma abiem šalims nutraukti atakas prieš civilinius taikinius Juodojoje jūroje, rašo „Reuters“, remdamiesi šaltiniu. Vis dažnėjantys smūgiai prieš ten esančius laivus ir uostus sukėlė nerimą dėl pasaulinių maisto atsargų. Pasiūlymas sustabdyti atakas buvo perduotas Kyjivo per trečiąją šalį, o Ukraina vis dar laukia atsakymo.

Po Ukrainos dronų atakos Sevastopolio uostamiestis Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje vėl liko be elektros. Miestas dėl masinės Ukrainos atakos atkirstas nuo elektros tiekimo, pareiškė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS. Kariuomenė esą atremia Ukrainos smūgį. Šiuo metu ekspertai vertina padarytą žalą.

Rusijai intensyvinant savo puolimą, Ukraina nusprendė nebeskelbti tikslių duomenų apie rusų raketų atakas. Įvesti „tam tikri pokyčiai“ skelbiant kasdienines ryto ataskaitas, trečiadienį tinkle „Facebook“ pareiškė karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Be kita ko, nebebus nurodomas Rusijos į Ukrainą paleistų raketų skaičius. Nebus pranešama ir apie Ukrainos oro pajėgų sunaikintų ar perimtų raketų skaičių, teigė J. Ihnatas.

Patvirtintais šios dienos duomenimis, Rusijos nelaisvėje mirė 375 Ukrainos piliečiai – būtent tiek kūnų buvo grąžinta į Ukrainą. Apie tai naujienų agentūroje „Ukrinform“ surengtoje spaudos konferencijoje „Kova su Rusijos dezinformacija: Rusijos psichologinių operacijų, nukreiptų prieš kalinius, mainus ir dingusius asmenis, demaskavimas“ paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. „Turime atskirą sąrašą, kuriame šiuo metu yra 375 pavardės.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žada tęsti karą bent iki 2028 metų, pareiškė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko. Apie tai jis antradienio vakarą parašė savo „Telegram“ kanale. „Putinas ketina tęsti karą bent jau iki 2028 metų“, – teigia jis. „Prezidentas šiandien paskelbė planus dėl mobilizacijos Rusijos Federacijoje – keletas šimtų tūkstančių šiais metais, po vadinamųjų rinkimų. Taip pat ir kitais metais, o tai rodo norą toliau kariauti.

Feodosijoje, laikinai okupuotame Kryme, rusai uždengė naftos saugyklą tinklais nuo dronų, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“. „Naftos saugykla Feodosijoje uždengta tinklais nuo dronų, kurie nelabai padeda“, – sakoma pranešime. Rusai Feodosijoje uždengė naftos saugyklą tinklais nuo dronų Pažymima, kad keli naftos saugyklos rezervuarai lieka nepažeisti. Jūrinis naftos krovos terminalas Feodosijoje ne kartą užsiliepsnojo, paskutinį kartą – liepos 18 d., pridūrė „Telegram“ kanalas.

Rusija, Ukrainos duomenimis, naktį į antradienį balistinėmis raketomis vėl atakavo Kyjivą ir kitus miestus. Per smūgius vien tik pietuose esančiame Zaporižios mieste žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 20 buvo sužeista, tinkle „Telegram“ pranešė karinis gubernatorius Ivanas Fedorovas. Smogta pramonės objektams ir infrastruktūrai. Iš sostinės Kyjivo pranešta apie vieną sužeistąjį. Meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ rašė: „Sprogimai sostinėje. Miestas apšaudomas.

Šiaurės Korėja 2022–2025 metais susižėrė net 22 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. eurų) pajamų iš užsienio, kurias daugiausia gavo tiekdama Rusijai artilerijos šaudmenis, siųsdama karius bei kitą karinę paramą Maskvos karui Ukrainoje, rašo Lenkijos visuomeninio transliuotojo TVP portalas, remdamasis agentūros „Bloomberg“ pranešimu.

Prie Baltarusijos sienos su Ukraina nestebima jokių puolamųjų pajėgų telkimo, nors Rusija ir toliau bando įtraukti Baltarusiją į karą. Apie tai per televiziją pareiškė Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko, praneša „Ukrinform“ korespondentas. A. Demčenko teigė, kad Ukrainos kariniai daliniai ir generalinis štabas nepastebėjo jokio puolamųjų pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos Baltarusijos teritorijoje.

Ukraina yra sudariusi susitarimą su JAV dėl kasmėnesinio „Patriot“ sistemos perimančiųjų raketų tiekimo, tačiau raketų skaičius yra nepakankamas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prezidentas apie tai paskelbė pokalbio su žiniasklaidos atstovais Belgrade metu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

Pastaruoju metu tiek iš Lietuvos vadovų, tiek kaimyninių šalių girdime tikinimus, kad padidėjusios grėsmės iš Rusijos Baltijos šalims ir Lenkijai. Kiek jos padidėjusios ir ką mato mūsų karinė žvalgyba? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu pulkininku Mindaugu Mažonu. Girdime, kad dėl grėsmių sustiprinta Lietuvos kritinės infrastruktūros objektų karinė apsauga.

Žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Lietuvos žvalgyba dirba, informaciją renkame ir matome. Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione ir galimą „netikros vėliavos“ operacijos panaudojimą Baltijos regione.

Naktį į rugpjūčio 2-ąją dronų grupė smogė į keletą taikinių Rusijos teritorijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą Saratove ir internetinės prekybos platformos „Wildberries“ logistikos kompleksą Samaros srityje.

2026 m. liepos mėnesį Rusijos pajėgos patyrė daugiausia nuostolių – žuvo arba buvo sužeista 42 860 karių. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kurį cituoja „Ukrinform“....

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neturintis naujos informacijos apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes, tačiau ragina išlikti ramiems ir būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes. Kartu šalies vadovas pabrėžia – nors gynybos pajėgumai nuosekliai stiprinami, pasirengimo lygis galimiems pavojams kol kas nėra pakankamas. „Ne, kažkokios naujos informacijos nėra.

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis „TVP World“ pareiškė, kad tikisi, jog Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, „kol dar ne per vėlu“. Jis pridūrė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą ir gali imtis „rizikingų veiksmų“. „Rusijos ekonomika pradeda kentėti. Rusai nebegali apsimesti, kad tai yra išorinė, specialioji karinė operacija“, – interviu minėtam kanalui sakė jis.

Ukrainos fronte „nulinė linija“, prisotinta bepiločių orlaivių, tapo tokia pavojinga, kad Ukrainos kariai kartais priversti laukti iki septynių dienų, kad galėtų saugiai įveikti vos 300 metrų.

Nors šiuo metu daug kalbama apie tai, kad artėjanti žiema dėl Rusijos atakų Ukrainai bus nelengva, Razumkovo centro energetikos programų direktorius Vladimiras Omelčenko įsitikinęs, jog sunku žiemą gali būti ir Rusijai. Apie tai jis kalbėjo interviu UNIAN. Anot jo, Ukraina turi galimybių atsakyti Rusijai. Jis išvardijo labiausiai pažeidžiamus Rusijos objektus. Kokie smūgiai Rusijai skaudėtų labiausiai? „Turiu savo, neoficialią nuomonę.

Didėjant biudžetiniam spaudimui ir augant karo išlaidoms, Maskva ieško vis naujų būdų surinkti lėšų ir ketina surengti aukcioną, kurio metu sieks parduoti valstybei priklausančių deimantų. Rusijos finansų ministerija pranešė, kad rugsėjo 9 d. Maskvoje surengs atvirą aukcioną, kurio metu bus parduodami natūralūs neapdoroti deimantai, sveriantys 10,8 karato ar daugiau, iš šalies valstybinio fondo, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Laikinai okupuotame Kryme naktį į pirmadienį kilo gaisrai rusų 133-iosios logistikos brigados (karinis dalinys Nr. 73998) sandėliuose ir elektros pastotėje Bachčisarajuje, pranešė platformos „Telegram“ kanalo „Krymski Veter“ stebėjimo grupė. „Pranešta apie gaisrą pagrindinėje Bachčisarajaus elektros pastotėje. Dega 220 kV Bachčisarajaus pastotė, kurioje yra atviri 220, 110 ir 35 kV skirstomieji įrenginiai.

Ukrainos smūgiai Rusijai privers ten gyvenančius žmones vis stipriau pajusti Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, sako Ukrainos prezidentas. Anot jo, to iš tikrųjų bijo Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“. Pasak jo, dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos logistikai Kremliaus vadovas susidūrė su daugybe vidaus problemų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį susitikime su Rusijos karinio jūrų laivyno karininkais metu kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo pasisakymo metu V. Putinas pareiškė, kad „Rusija nepradėjo karo“ ir apkaltino Ukrainą bei Vakarus tariamais „karo veiksmais“. Savo pasisakyme V. Putinas pažėrė ir daugiau nepatvirtintų kaltinimų ukrainiečiams, Vakarams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Rusijos smūgius prieš civilius gyventojus Černihive ir Zaporižioje. ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vėl nukreipęs dėmesį nuo Irano į Ukrainą, gali mėginti pasiekti rezultatų taikydamas dvigubą spaudimą: remdamas Kyjivą spausti Rusiją ir tuo pačiu metu galbūt daryti spaudimą pačiai Ukrainai.  Šią nuomonę interviu „Ukrinform“ išsakė Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris, Teresiano karo akademijos karininkų rengimo instituto vadovas.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje reikėtų užbaigti, ir paragino „įšaldyti“ konfliktą. Kazachstanas yra Rusijos sąjungininkas, tačiau šalis niekada nebuvo išreiškusi pritarimo Maskvos karinei operacijai Ukrainoje, kuri sukėlė nerimą Kremliaus partneriams Centrinėje Azijoje. „Kaip išeiti iš šios situacijos? Niekas nežino, nes yra abiejų pusių pozicijos.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo liepos 24 d. 18 val.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ryga įteikė Maskvai protesto notą dėl Slovjanske Ukrainoje per Rusijos ataką apgadinto Latvijos garbės konsulato. Penktadienį Latvija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, kurioje išreiškė griežčiausią pasmerkimą Rusijai dėl žiaurios atakos prieš Slovjansko miestą ir Latvijos garbės konsulato pastato sunaikinimo.