Karas

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis „TVP World“ pareiškė, kad tikisi, jog Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, „kol dar ne per vėlu“. Jis pridūrė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą ir gali imtis „rizikingų veiksmų“. „Rusijos ekonomika pradeda kentėti. Rusai nebegali apsimesti, kad tai yra išorinė, specialioji karinė operacija“, – interviu minėtam kanalui sakė jis.

Ukrainos fronte „nulinė linija“, prisotinta bepiločių orlaivių, tapo tokia pavojinga, kad Ukrainos kariai kartais priversti laukti iki septynių dienų, kad galėtų saugiai įveikti vos 300 metrų.

Nors šiuo metu daug kalbama apie tai, kad artėjanti žiema dėl Rusijos atakų Ukrainai bus nelengva, Razumkovo centro energetikos programų direktorius Vladimiras Omelčenko įsitikinęs, jog sunku žiemą gali būti ir Rusijai. Apie tai jis kalbėjo interviu UNIAN. Anot jo, Ukraina turi galimybių atsakyti Rusijai. Jis išvardijo labiausiai pažeidžiamus Rusijos objektus. Kokie smūgiai Rusijai skaudėtų labiausiai? „Turiu savo, neoficialią nuomonę.

Didėjant biudžetiniam spaudimui ir augant karo išlaidoms, Maskva ieško vis naujų būdų surinkti lėšų ir ketina surengti aukcioną, kurio metu sieks parduoti valstybei priklausančių deimantų. Rusijos finansų ministerija pranešė, kad rugsėjo 9 d. Maskvoje surengs atvirą aukcioną, kurio metu bus parduodami natūralūs neapdoroti deimantai, sveriantys 10,8 karato ar daugiau, iš šalies valstybinio fondo, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Laikinai okupuotame Kryme naktį į pirmadienį kilo gaisrai rusų 133-iosios logistikos brigados (karinis dalinys Nr. 73998) sandėliuose ir elektros pastotėje Bachčisarajuje, pranešė platformos „Telegram“ kanalo „Krymski Veter“ stebėjimo grupė. „Pranešta apie gaisrą pagrindinėje Bachčisarajaus elektros pastotėje. Dega 220 kV Bachčisarajaus pastotė, kurioje yra atviri 220, 110 ir 35 kV skirstomieji įrenginiai.

Ukrainos smūgiai Rusijai privers ten gyvenančius žmones vis stipriau pajusti Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, sako Ukrainos prezidentas. Anot jo, to iš tikrųjų bijo Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“. Pasak jo, dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos logistikai Kremliaus vadovas susidūrė su daugybe vidaus problemų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį susitikime su Rusijos karinio jūrų laivyno karininkais metu kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo pasisakymo metu V. Putinas pareiškė, kad „Rusija nepradėjo karo“ ir apkaltino Ukrainą bei Vakarus tariamais „karo veiksmais“. Savo pasisakyme V. Putinas pažėrė ir daugiau nepatvirtintų kaltinimų ukrainiečiams, Vakarams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Rusijos smūgius prieš civilius gyventojus Černihive ir Zaporižioje. ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vėl nukreipęs dėmesį nuo Irano į Ukrainą, gali mėginti pasiekti rezultatų taikydamas dvigubą spaudimą: remdamas Kyjivą spausti Rusiją ir tuo pačiu metu galbūt daryti spaudimą pačiai Ukrainai.  Šią nuomonę interviu „Ukrinform“ išsakė Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris, Teresiano karo akademijos karininkų rengimo instituto vadovas.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje reikėtų užbaigti, ir paragino „įšaldyti“ konfliktą. Kazachstanas yra Rusijos sąjungininkas, tačiau šalis niekada nebuvo išreiškusi pritarimo Maskvos karinei operacijai Ukrainoje, kuri sukėlė nerimą Kremliaus partneriams Centrinėje Azijoje. „Kaip išeiti iš šios situacijos? Niekas nežino, nes yra abiejų pusių pozicijos.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo liepos 24 d. 18 val.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ryga įteikė Maskvai protesto notą dėl Slovjanske Ukrainoje per Rusijos ataką apgadinto Latvijos garbės konsulato. Penktadienį Latvija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, kurioje išreiškė griežčiausią pasmerkimą Rusijai dėl žiaurios atakos prieš Slovjansko miestą ir Latvijos garbės konsulato pastato sunaikinimo.

Rusija šiandien veikiausiai nėra pasirengusi atviram kariniam susidūrimui su NATO, tačiau tai nereiškia, kad Baltijos šalys gali atsipalaiduoti. Ekspertai perspėja – provokacijų, kibernetinių atakų ir bandymų sėti nepasitikėjimą institucijomis gali daugėti, todėl svarbiausia bus nepasiduoti panikai, išlaikyti vienybę ir stiprinti visuomenės, verslo bei valstybės atsparumą.

Dėl Rusijos raketų smūgio Kyjivo srityje, preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių, dar apie šimtas asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus....

Po apsikeitimo smūgiais su Iranu Juntinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė paliaubų pabaigą, o JAV jau kelias naktis iš eilės atakuoja Iraną. Nors JAV prezidentas teigia, kad susitarimas su Teheranu dar įmanomas, įtampą didina jo pareiškimai dėl Hormūzo sąsiaurio ir vėl kylančios naftos kainos. Ar konfliktas gali dar labiau eskaluotis? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Rusijos kariuomenė nuo paros pradžios 70 kartų atakavo Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Pagrindines pastangas okupantai sutelkia Pokrovsko ir Slovjansko kryptimis. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ platformoje.

2025 m. Kinijos mokslininkai paskelbė neįtikėtiną atradimą, kuris galėtų padėti gydyti didelės radiacijos poveikį, kuri atsiranda po branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „StarInsider“. Guangdžou biomedicinos ir sveikatos instituto tyrėjai sukūrė gydymo metodą, kurio veiksmingumas kovojant su mirtina jonizuojančiąja spinduliuote buvo įrodytas. Iš tiesų, tyrimai parodė, kad branduolinio konflikto atveju daugiau žmonių greičiausiai mirtų nuo radioaktyviųjų nuosėdų nei nuo pačių sprogimų.

Po Ukrainos smūgio Maskvos sričiai iš meteorologinių palydovų matyti didžiulis dūmų šleifas. Dūmai driekiasi kelis šimtus kilometrų. Apie tai „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas“ parašė meteorologas Gytis Valaika. Įspūdingi vaizdai po ukrainiečių atakos Jis taip pat pasidalijo „Meteosat-12“ palydovo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip dūmai nusidriekė per visą šeštadienį. „Ne Lietuva, tačiau pasirodė labai įdomu ir pamaniau, jog reikėtų pasidalinti su jumis.

Šeštadienį Rusijos objektus atakavo dronai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgos surengė smūgį prieš „Wildberries“ sandėlį, ten kilo didžiulis gaisras. Socialinėse medijose šeštadienio rytą plinta iškalbingi kadrai po smūgio. Kaip skelbia „Kanal 24“, dėl smūgių 188 tūkst. kv. m. ploto sandėlių komplekse kilo gaisras. Juodų dūmų stulpas yra matomas už kelių kilometrų nuo objekto.

Ukrainos dronų pajėgos skelbia smogusios dar 13 Rusijos laivų. Bendras Juodojoje ir Azovo jūrose atakuotų laivų skaičius išaugo iki 172, socialiniuose tinkluose pranešė dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis.

Garsus rusų opozicionierius Garis Kasparovas perspėjo, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neketina sudaryti taikos susitarimo su Ukraina. Anot jo, atvirkščiai – po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų V. Putinas tik dar labiau eskaluos karą, rašo „Politico“. Ukraina pastaruoju metu sustiprino atakas prieš Rusijos karinę ir energetikos infrastruktūrą.

Rusija pareiškė per 24 valandas atrėmusi masinę Ukrainos dronų ataką prieš Maskvos regioną, praneša agentūra „Reuters“. Sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad iš viso perimta 340 dronų. Jo teigimu, sunaikinta daugiau kaip 50 bepiločių, skriejusių į Maskvą. Rusija teigia per 24 valandas numušusi 340 į Maskvos regioną paleistų dronų Rusijos duomenimis, daugumą dronų oro gynyba numušė toli nuo miesto.  Ukrainos komentaro kol kas nėra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis dar iki jo kadencijos pabaigos 2029 metais. Jis taip pat teigia, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sudaryti taikos susitarimą. Apie tai Baltųjų rūmų vadovas kalbėjo interviu televizijai „Fox News“. Apdovanojimo ceremonija vyko Kyjive trečiadienį.

Ukrainos sostinėje Kyjive antradienį netrukus po vidurnakčio nugriaudėjo sprogimų serija, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas, kai prieš tai šalies oro pajėgos įspėjo apie artėjančias kelias raketas. „Sostinėje veikia oro gynybos sistemos“, – platformoje „Telegram“ nurodė miesto meras Vitalijus Klyčko. – „Priešas atakuoja Kyjivą balistinėmis raketomis.“ Meras pridūrė, kad pietiniame Kyjivo Holosijivo rajone kilo gaisrų.

Iškraunant krovinį Odesos srities uoste, laivas su Togo vėliava pateko į priešo ugnį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjeras atkūrimo reikalams ir Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.  „Rusija puolė civilinį prekybos laivą su Togo vėliava, kai šis krovė mineralines trąšas. Pataikius į laivo antstatą, kilo gaisras. Deja, žuvo trys įgulos nariai“, – sakoma pranešime.

Pranešama apie gaisrus netoli Rusijos okupuoto Krymo oro gynybos sistemos Kerčėje. Apie tai informavo platformos „Telegram“ kanalo „Krymski Veter“ stebėtojų grupė, remdamasi palydoviniais vaizdais. „Rusijos oro gynybos dislokacijos vietoje Kerčėje aptikti gaisrai. Šiluminis spinduliavimas užfiksuotas netoli Fonaro kyšulio Kerčės pusiasalyje. Šioje vietoje dislokuota oro gynybos sistema „Pantsir-S1“, kuri iš šiaurės pusės užtikrina Krymo uosto ir Kerčės tilto apsaugą“, – teigiama pranešime.

Rusijos apšaudymų metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvardijo jų civilinės paskirties taikinius ir paskelbė apie susitikimus bei derybas, kurių tikslas – sustiprinti Ukrainos gynybą. „Šiandien rusai vėl nušlavė nuo žemės grynai civilinius objektus – paprastus keleivinius autobusus Odesoje, paprastus daugiabučius namus Zaporižioje ir paprastą ligoninę Charkivoo srityje.

Ukrainiečių oro gynybos pajėgos numušė tris didelio tikslumo valdomąsias Rusijos raketas „Ch-59/69“ ir 123 dronus. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Liepos 12 d. 18:00 val.

Sekmadienį vakare visi vartotojai Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio Sevastopolio mieste liko be elektros, pranešė „Ukrinform“. Elektros tiekėja „Sevastopolenergo“ platformoje „Telegram“ sekmadienį vakare paskelbė, kad elektros tiekimo pertrauką sukėlė „technologinis gedimas“ Krymo energetikos sistemos pagrindiniame elektros perdavimo tinkle.

Vokietija finansuos 50 tūkst. Ukrainai skirtų kovinių dronų pirkimo sandorį, remdamasi savu šaltiniu pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Teigiama, kad šis užsakymas yra vienas iš didžiausių žinomų vienos kurios Vakarų šalies vyriausybės vykdytų Kyjivui skirtų dronų pirkimo sandorių.

 Į Moldovos teritoriją pirmadienio naktį įskrido ir netoli kaimo, esančio beveik 30 km nuo šalies sienos su Ukraina, sprogo vienas iš Rusijos paleistų „Shahed“ tipo dronų, pranešė Ukrainos leidinys „Evropeiska Pravda“. Policija pranešė, kad 1 val. 3 min. vietos (ir Lietuvos) laiku skubios pagalbos tarnybų numeriu buvo gautas pranešimas apie objektą, panašų į droną, rastą Kopankos kaimo pakraštyje Keušenio rajone. Nukritęs objektas sprogo. „Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo.

Dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2005 m., pranešė „Bloomberg“....

Netikėta netektis – po vizito Kyjive mirė uolus šalies rėmėjas, įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pasaulis neteko ryžtingo kovotojo už laisvę ir vertybes.T uo metu Ukraina surengė dar daugiau sėkmingų atakų prieš Rusijos laivyną Azovo jūroje ir smogė naftos perdirbimo gamyklai už pusantro tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos. Plačiau – TV3 Žinių reportaže.

Pasaulio galia šiandien priklauso tiems, kas valdo duomenis. Pasitelkiant juos kuriami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, autonominiai robotai ir nauja karo infrastruktūra. Ukrainoje kovos robotai bei dronai patys aptinka ir naikina taikinius. O viena galingiausių Jungtinių Valstijų korporacijų „Palantir Technologies“ vis tvirčiau įsitaiso Amerikos politinės ir karinės galios struktūrose.

Dėl intensyvėjančių Ukrainos ilgojo nuotolių smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitus degalų infrastruktūros objektus pastaruoju metu Rusijoje sparčiai kyla benzino kainos, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Nuo mažų žvalgybinių dronų, galinčių nuskristi vos porą kilometrų, iki sunkiųjų bombonešių, kurie gali gabenti net kelias prieštankines minas, – karas Ukrainoje paskatino karines inovacijas abiejose fronto pusėse. O dabartinės technologinės lenktynės vyksta ne tik dėl naujų sistemų kūrimo, bet ir dėl priešo technologijų užgrobimo. Mūsų kolega iš Ukrainos Artiomas Listopad pasakoja, ko reikia, kad šiuolaikiniame kare aplenktum priešą ir išliktum vienu žingsniu priekyje.

Nauja naktis – ir nauji Ukrainos smūgiai Rusijai. Belgorode po raketų atakos liepsnoja dujų infrastruktūros objektas – miestas liko be elektros ir vandens. O Azovo jūroje ukrainiečių dronai pataikė iš karto į aštuonis Putino šešėlinio laivyno tanklaivius. Tuo metu Kyjive po masinės Rusijos atakos toliau auga aukų skaičius – žuvo mažiausiai 19 žmonių, apie 80 buvo sužeisti.

Kasmetinės Rusijos dronų gamintojų ir operatorių konferencijos „Dronnitsa“ organizatoriai pareiškė, kad vienas pagrindinių šių metų susitikimo tikslų yra „pasirengimas dideliam karui su NATO“, skelbia „Newsweek“. Ankstesnėse konferencijose buvo nagrinėjami Rusijos bepiločių orlaivių operatorių rengimo tobulinimo, dronų pajėgų formavimo bei „klaidų“, kurias Rusijos kariuomenė padarė naudodama dronus, taisymo strategijos klausimai.

Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas.   Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos  darbuotojas Ivanas Stupakas.  Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.

Siekiant aukščiausių pagrindinių valstybės valdžios institucijų saugumo ir veiklos tęstinumo, įvedus karo padėtį, siūloma Lietuvos kariuomenės vadui pavesti užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Tai numatančias Karo padėties įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Išjungus retransliavimo bokštus, ženkliai sumenko Rusijos kariuomenės gebėjimas realiuoju laiku valdyti dronus ir keisti jų skrydžio kryptį, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Išjungus retransliavimo bokštus iš tiesų sumenko priešo gebėjimas tose vietovėse, kuriose šie bokštai yra įrengti, realiuoju laiku valdyti dronus“, – sakė jis.

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai. Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.

Lenkijos valdžia mato vis didėjančią Rusijos provokacijų NATO rytiniame sparne riziką, pareiškė šalies žvalgybos vadovas. „Matome, kaip vystosi padėtis Ukrainoje, ir kad karas šiuo metu Rusijai klostosi nepalankiai. Tai kelia susirūpinimą, kad Maskva gali imtis dar labiau aštrinti padėtį“, – savaitgalį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pulkininkas Pawelas Szota.

Kyjive dėl balistinių ginklų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus, sostinėje buvo girdėti sprogimai, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos įspėjo apie balistinių ginklų grėsmę iš šiaurės. Netrukus po to kariuomenė užfiksavo kelias balistines raketas, skriejančias sostinės link. Miesto meras Vitalijus Kličko pranešė, kad sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba ir paragino gyventojus likti slėptuvėse. Panaudojo apie 1,4 tūkst.

Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius prieš taikinius Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo užtikrinti savo šalies saugumą ir įveikti „iššūkius“....

Tarp Ukrainos ir Lenkijos kilus diplomatiniam konfliktui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sutiktų būti tarpininku jį užglaistant, jei šios valstybės išreikštų pageidavimą Lietuvos tarpininkavimui. „Pirmiausia jie patys turėtų išreikšti tokį norą. Aš ir metiniame pranešime sakiau, kad esu pasirengęs daryti viską, kad šitas ryšys tarp mums dviejų artimų tautų –  Lenkijos ir Ukrainos – nepleišėtų“, – interviu LNK „Žinioms“ sakė prezidentas G. Nausėda.