Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Anksčiau pėstininko kovos rezultatas priklausydavo nuo to, kas pirmas pastebėdavo priešą. Šiandien kare viskas vyksta kitaip: kiekvienas kario judesys gali būti užfiksuotas detaliau nei Holivudo filmų kūrėjų kameros. Dronai iš esmės pakeitė karo taisykles. Vienoje pogrindinėje laboratorijoje Ukrainos kariai gamina ir konfigūruoja bepiločius.
Dronų dirbtuvėse tvyro kompiuterių dūzgimas garsas ir lituojamų medžiagų kvapas.
„Jei pritrūksta tam tikrų dalių, jas atspausdiname 3D spausdintuvu. Patys kuriame dizainą ir brėžinius, tada perkame kaitinimo siūlelį ir atspausdiname dalis“, – sakė inžinierius Aleksandras.
Būtent Ukraina pirmoji pradėjo naudoti dronus žvalgybai ir priešo atakoms. Savo šalies gynėjams dirbti padeda ir priglaustas katinas.
„Operacijos išsiplėtė, apimdamos didesnius nuotolius ir svarbesnius taikinius. Natūralu, kad priešas – kaip ir mes – prisitaiko prie šių kintančių aplinkybių. Taip į sceną žengė šviesolaidinė technologija“, – kalbėjo inžinierius Romanas.
Į karą staiga įsiveržė šviesolaidinė technologija
Putino galvažudžių armija neatsiliko – taip pat pradėjo naudoti modernesnes sistemas ir bepiločius orlaivius. Rusai pirmieji paleido šviesolaidinius ryšius. Taip priversdami ukrainiečius gaminti ir dislokuoti savo šviesolaidiniais kanalais valdomus dronus.
Tuo pačiu metu okupantų pajėgos daug investavo į sparnuotų atakos dronų, kurie vizualiai primena mažus lėktuvus, kūrimą. Šie dronai gali toliau nuskristi ir nešti daugiau sprogmenų.
„Deja, jie turi gana pažangią sparnų sistemą. Iš pradžių tokios neturėjome, bet kuriame ir gana sėkmingai“, – minėjo inžinierius Igoris.
Tai bene pigiausi ir dažniausi rusų naudojami dronai.
„Didelio tankio putplastis. Jis padengtas, kad būtų tvarkingas. Rusiškas variantas atrodo netvarkingai. Kita vertus, mes stengiamės, kad viskas būtų ir funkcionalu, ir patrauklu“, – aiškino drono operatorius Rodinas.
Padalinys savo mini orlaivius į mūšio lauką leidžia jau pusmetį. Daugiausiai atakuoja rusų žemines, transporto priemones ir artilerijos sistemas.
„Mes mokomės iš priešininko, o jis – iš mūsų“, – pridūrė įgulos vadas Mijagi.
Kiekvienas dronas turi savo specifinę paskirtį, dėl to rinkoje jų daug ir skirtingomis kainomis.
„Jei jie pigūs – galime jų pagaminti daug ir tiesiog užversti priešą didžiuliu kiekiu. Taip pat yra brangių dronų, kurie veikia chirurginiu tikslumu – kaip skalpelis – smogia tiksliai ten, kur reikia“, – sakė Mijagi.
Rusai bando kopijuoti Ukrainą
Kol rusai kūrė atakos dronus, ukrainiečiai daugiausia dėmesio skyrė sunkiųjų bombonešių kūrimui. Šie dronai gali gabenti ir numesti dešimtis kilogramų sprogmenų, pavyzdžiui, 2 ar 3 prieštankines minas. Tačiau yra didelė tikimybė, kad bombonešis bus greičiau pastebėtas ir numuštas priešo. Todėl Ukrainos inžinieriai pradėjo gaminti mažesnius, savadarbius bombonešius. Juos sunkiau numušti ir jie pigesni.
Plataus masto karas Ukrainoje yra tarsi ir technologijų karas, sako šalies gynėjai.
„Karas Ukrainoje šiuo metu perrašo karines doktrinas visame pasaulyje. Matome judančias priešo kolonas – 64 kilometrų ilgio, su transporto priemonėmis ir tankais... Bet kur jos dabar yra fronto linijose? Jų beveik niekada nematyti. Jos modifikuojamos, paverčiamos kažkokiomis milžiniškomis metalinėmis dėžėmis. Jos atgyveno“, – pasakojo Mijagi.
Šiuo metu, be bepiločių orlaivių, Ukrainos kariuomenė stato antžemines robotų sistemas. Šios platformos naudojamos įvairioms kovinėms ir logistikos užduotims. Ukrainiečiai gerokai lenkia rusus antžeminių robotų srityje. Galima tik spėlioti, ko galiausiai pasieks žmonija, deja, karo vedina.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
