Karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, skirtą daryti spaudimą Rusijai, kad ši greičiau baigtų karą prieš Ukrainą.

Nušalintas Ukrainos 425-ojo specialiosios paskirties pulko „Skala“ vadas Jurijus Harkavyjus, skelbia UNIAN. Dirba teisėsaugos pareigūnai, tyrimą atlieka Valstybinis antikorupcijos biuras, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio sprendimu nusiųsta Generalinio štabo kompleksinė komisija. Šiuo metu sprendžiama, kas laikinai eis pulko vado pareigas. Kilo skandalas dėl mirčių pulko gretose Sprendimas nušalinti pulko vadą priimtas kilus skandalui dėl 26 neaiškių mirčių pulko gretose.

Ukrainoje žuvus lietuviui Ignui Kailiui, įrašą paskelbė futbolo klubas, kuriame jis yra žaidęs – „Sūduva“. Žinia apie tai, kad lietuvis dingo, pasirodė birželio pradžioje. Po kelių savaičių paskelbta, kad jis žuvo. „Igną Kailių prisimename ir prisiminsime, kaip žmogų, kuris visada spinduliavo gera energija. Buvęs „Sūduvos B“ žaidėjas paaukojo gyvybę gindamas Ukrainos ir mūsų visų laisvę nuo agresorių, gėrį nuo blogio, šviesą nuo tamsos.

Pranešama, kad Ukrainoje žuvo lietuvis. Apie tai rašoma „Facebook“ puslapyje, skirtame pagerbti Ukrainoje žuvusius savanorius „Memorial / Меморіал - International Volunteers for Ukraine“. „Mūsų mylimas lietuvių brolis Ignas Kailius, kuris tarnavo Ukrainoje kaip savanoris, žuvo mūšio lauke. Garbė, šlovė ir dėkingumas mūsų broliui“, – teigiama įraše. Portalas tv3.lt kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją patvirtinimo, tikimės tekstą papildyti.

Antradienį apie vidurdienį rusai surengė dronų ataką prieš Odesą. Kaip skelbia UNIAN, drono nuolaužos krito ant žmonių, buvusių paplūdimyje, viena skeveldra pataikė į jauną moterį, ji neišgyveno. Anot portalo, Odesoje dėl drono buvo paskelbtas oro pavojus. Virš miesto skraidė dronas. Mirtinas incidentas Odesos paplūdimyje Portalui Odesos srities prokuratūros atstovė Inna Verba nurodė, kad incidentas įvyko viename iš pagrindinių miesto paplūdimių.

Ukrainos Nacionalinės gvardijos specialiosios Lazario grupuotės, užsiimančios nepilotuojamų skraidančių sistemų valdymu, kovotojai, bendradarbiaudami su gretimų padalinių artilerija, per vieną specialiąją operaciją sunaikino 18 rusų okupantų tankų. Apie tai padalinys paskelbė platformoje „Facebook“, savo žinutę papildydamas vaizdo įrašu iš mūšio lauko. Prieš misiją buvo atliktas kruopštus planavimas. Naikintuvai atliko daugybę skrydžių ir stebėjo priešo technikos judėjimą.

Nuomonė, kad Rusija artėja prie taško, kai norės pradėti taikos derybas su Ukraina, yra labiau noras nei reali galimybė, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ užkulisiuose duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.

Jeigu Europa sutiktų imtis neutralaus tarpininko vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą, ji rizikuoja pakliūti į dar vienus Kremliaus spąstus, perspėjo Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Antipinskio naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Federacijos Tiumenės srityje, įsikūrusiai už 2 tūkst. kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotraukas, kuriose, jo teigimu, užfiksuoti Ukrainos žvalgybos gauti vidiniai Kremliaus dokumentai, rodantys augantį nepasitenkinimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šalies viduje.

Rusija ruošiasi plataus masto karui su Europa ir per artimiausius dvejus–trejus metus ji turės galimybių langą užpulti, liudija esamų ir buvusių žvalgybos bei kariuomenės atstovų vertinimai, su kuriais savo tyrimo metu kalbėjosi Danijos DR, Norvegijos NRK, Švedijos kanalas SVT ir Estijos portalas „Delfi“. Tarptautinio žurnalistų tyrimo dėl Rusijos pasirengimo kariauti detalės DR, NRK, SVT ir „Delfi“ atliko interviu su aukšto rango Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos kariškiais, taip pat ...

Karo padariniai neapsiriboja mūšio laukais – sprogimai, gaisrai, sugriauta infrastruktūra ir pavojingų medžiagų išsiliejimai daro ilgalaikę žalą aplinkai, kurios pasekmes jaučia ne viena karta. Kokią įtaką karai daro gamtai ir žmonių gyvenamajai aplinkai? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su aplinkos inžinerijos mokslų daktare, Kauno technologijos universiteto Aplinkos technologijų katedros vedėja Violeta Kauneliene.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pasisakė apie karą prieš Ukrainą. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, penktadienį jis Kremliuje susitiko su rusų kariais. Nauji Putino pareiškimai apie karą Oficialiai nurodoma, kad V. Putinas rusų kariams norėjo padėkoti ir juos pamatyti. Susitikime V. Putinas pareiškė, kad „ne Rusija pradėjo karą“. Savo pasisakymuose jis taip pat nurodė, kad Rusija dirba kurdama naujus dronus.

Ketvirtadienį pristatytas tarptautinis Visuotinės gynybos modelio tyrimas, kurio metu analizuojant geriausių šioje srityje užsienio šalių praktikas bei pastaruoju metu stebimas karines taktikas pasaulyje, rengiamas pirminis pasiūlymas, kaip šias žinias pritaikyti Lietuvos visuomenėje.

Rusija gali gana greitai imtis karinių žingsnių prieš NATO šalis, jei Kremlius nuspręs, kad laikas tam palankus, penktadienį įspėjo Švedijos parlamento gynybos komitetas. „Ginkluotos atakos prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės negalima atmesti“, – pažymėjo komitetas ataskaitoje, kurioje pabrėžė vis labiau neaiškią Europos saugumo padėtį.

Nors Rusijos ekonominės problemos gilėja, Kremlius karo išlaidų nemažina. Ekspertai vis užtikrinčiau kalba apie galimą lūžį kare. Teigiama, kad Ukraina po truputį skinasi kelią į priekį, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai patiria vis didesnį spaudimą. Apie tai laidoje diskutavo buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Pasaulinės išlaidos branduoliniams ginklams pernai buvo rekordinės. Devynios branduolinį ginklą turinčios šalys 2025 m. savo branduoliniam arsenalui kartu išleido beveik 119 mlrd. dolerių (103 mlrd. eurų), antradienį pranešė Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN). Tai yra padidėjimas 19 proc., lyginant su ankstesniais metais. Vadinasi, šios šalys pernai, kartu paėmus, kas sekundę savo branduolinių ginklų arsenalui išleido daugiau kaip 3,2 tūkst. eurų.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad netiki Rusijos užpuolimo prieš NATO šalis tikimybe. Apie tai jis pasisakė interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“, kuris buvo publikuotas birželio 7 dieną. „Kam Rusijai išbandyti 5-ąjį straipsnį, jei per ketverius metus jai nepavyko užkariauti Ukrainos?“ – atsakydamas paklausė A. Stubbas.

Ukrainos kariuomenė pirmadienio naktį surengė dar vieną smūgių bangą Vakarų Rusijoje ir Rusijos okupuotuose regionuose, pataikydama į kelias naftos bazes ir elektros pastotes, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.

Rusiją ištiko dar viena kosminė nesėkmė. Projektas „Rassvet“, kuris šaliai užtikrina plačiajuostį interneto ryšį ir valdžios pristatomas kaip „Starlink analogas“, neteko vieno iš 16 palydovų, paleistų kovo 23 d., rašo „The Moscow Times“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Birželio 7 d. Rusijos kariai daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinti namai ir automobiliai.

Ukrainos dronai naktį į šeštadienį smogė naftos saugyklai Rusijos Krasnodaro srityje ir uosto įrenginiams okupuotame Mariupolyje. Tai įvyko per platesnio masto ataką prieš Rusijos ir rusų okupuotas teritorijas, panešė „Kyiv Independent“, remdamasis rusų „Telegram“ žiniasklaidos kanalais.

„Financial Times“ paskelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą ir kitose NATO šalyse Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta kalbėti apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą – jame įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.

Maždaug 400 mln. dolerių vertės Rusijos karinio jūrų laivyno korvetė „Boikij“ buvo sunaikinta dronu, kurio kaina siekia apie 55 tūkst. dolerių, skelbia „Defense Express“. Anot leidinio, po Ukrainos drono smūgio korvetė užsiliepsnojo. Pažeidimai esą tokie, kad laivas praktiškai sunaikintas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiskundė, kad JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimai apie paramą Ukrainai iš esmės panaikina skirtumus tarp Vašingtono ir Europos šalių požiūrio į karo sprendimo paieškas. Jis taip pat įgėlė JAV prezidentui, pareikšdamas, kad karą Ukrainoje dabar derėtų vadinti ne jo pirmtako Joe Bideo, o paties Donaldo Trumpo karu.

Vladimiras Putinas pakomentavo Volodymyro Zelenskio atvirą laišką. Paklaustas, kaip į jį reaguoja, Rusijos vadovas sakė, kad laiškas jam buvo parodytas vakar, tačiau jis „neturėjo galimybės jo išsamiai peržiūrėti“....

Vykdydamas kovinę užduotį Ukrainoje dingo lietuvis. Krašto apsaugos ministerija portalui tv3.lt patvirtino, kad turi informacijos, jog Ukrainoje be žinios dingo Lietuvos Respublikos pilietis. „Atsižvelgiant į situacijos jautrumą ir pagarbą artimiesiems, detalesnės informacijos šiuo metu neteikiame. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kariuomenė kovos veiksmuose Ukrainoje nedalyvauja“, – nurodoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Minint Tarptautinę nuo agresijos nukentėjusių vaikų dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pabrėžė, kad Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už savo nusikaltimus.  „Nuo plataus masto invazijos Rusija nužudė mažiausiai 707 jaunus ukrainiečius. Kiekviena tokia mirtis reiškia, kad iš vaiko buvo atimta ateitis. Rusija turi atsakyti už šiuos nusikaltimus“, – teigė V. Zelenskis.

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pareiškė, kad Rusija negali pralaimėti karo Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“ žurnalistei Yaldai Hakim. Interviu ištraukos buvo paskelbtos trečiadienį. Rusų ambasadorius: „Mes negalime pralaimėti“ „Mes negalime pralaimėti, mes negalime pralaimėti šio karo. Mes paprasčiausiai turime jį laimėti“, – pareiškė jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį įspėjo apie realų karo Ukrainoje eskalacijos pavojų. Šis įspėjimas nuskambėjo Kyjivui demonstruojant gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje. Marco Rubio įspėjo dėl karo Ukrainoje eskalacijos pavojaus Tokie komentarai išsakyti po to, kai Ukrainos dronai smogė energetikos infrastruktūrai antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.

Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją dėl karo įgaliojimų, kuria siekiama priversti Donaldą Trumpą išvesti JAV pajėgas ir nutraukti karo veiksmus prieš Iraną, taip didinant prezidentui daromą politinį spaudimą. Šioje simbolinėje rezoliucijoje teigiama, kad, norint pradėti bet kokius karinius veiksmus, būtina pirma oficialiai paskelbti karą arba gauti Kongreso leidimą. Išimtis būtų taikoma operacijoms, būtinoms apginti Jungtines Valstijas ar sąjungininkus nuo neišvengiamų atakų.

Rusijos kontroliuojamos Ukrainos Luhansko srities valdžios institucijos nustatė laikinus benzino ir dyzelino pardavimo apribojimus, o prieš keletą dienų panašūs apribojimai buvo įvesti ir Rusijos aneksuotame Kryme. Remdamasi vietos okupacinės valdžios institucijų paskelbta informacija, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ pranešė, kad „AI-95“ ir „AI-92“ rūšies benzino bei dyzelinio kuro pardavimas bus ribojamas iki 20 litrų vienam asmeniui.

Praėjusią naktį keletą Ukrainos sričių sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, kurių metu žuvo keturi žmonės, dar dešimtys buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai. Tai – naujausios atakos kare, kurio pabaigos kol kas nematyti. Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kyjive girdėjo kelis sprogimus, o miesto valdžia pranešė, kad Rusija naudoja balistines raketas.

Net pasibaigus Rusijos prieš daugiau nei ketverius metus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje agresorės keliama grėsmė niekur nedings, nes šalis toliau investuoja į savo karinius pajėgumus, sako Vilniuje viešinti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Shekerinska. „Rusijos neteisėto karo, agresijos karo Ukrainoje pasekmės turi įtakos ir mūsų saugumui. Būtent todėl NATO itin svarbus vaidmuo, mūsų svarbus vaidmuo, yra pasirūpinti, kad mes nenuleistume rankų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Kyjivas turi iki žiemos truksiantį galimybių langą deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo. V. Zelenskis tai sakė interviu „CBS News“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Prezidento buvo paprašyta pakomentuoti brigados generolo, Trečiojo kariuomenės korpuso vado Andrijaus Bileckio pareiškimą, kad Ukraina turi 6–9 mėnesius perimti iniciatyvą mūšio lauke iš Rusijos ir sustiprinti savo pozicijas taikos deryboms.

Per praėjusią parą Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainą, žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 37 buvo sužeisti, o daugiausia civilių nukentėjo Dnipropetrovsko srityje, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Dnipropetrovsko srityje per Rusijos atakas buvo sužeista 12 žmonių, iš jų 11 – Nikopolio rajone ir vienas – Kryvyj Riho rajone, nurodė srities vadovas Oleksandras Hanža.

Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos karinio tiekimo kelių kontrolę okupuotose Luhansko srities dalyse, sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių kariuomenė.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Viešojoje erdvėje skamba perspėjimai apie galimą grėsmę Ukrainai iš Baltarusijos pusės, o Kyjivas stiprina saugumą pasienio regionuose. Ekspertai pabrėžia, kad Baltarusijos vaidmuo kare nėra neutralus – šalies infrastruktūra aptarnauja „Kremliaus karo mašiną“, o pats režimas išlieka svarbiausiu Rusijos sąjungininku. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis.

Ukraina sėkmingai pradėjo dronų smūgių į Rusijos logistiką tiek palei fronto liniją, tiek vidutiniu atstumu kampaniją, suvaržiusią Rusijos gebėjimą perkelti kareivius į frontą, teigia Vašingtone įsikūręs JAV karo tyrimų institutas (ISW). „Galimo Rusijos priverstinio rezervistų šaukimo poveikis mūšio laukui lieka neaiškus, atsižvelgiant į Rusijai didėjantį kareivių poreikį ir tai, kad Ukrainos dronų smūgiai trukdo Rusijos karių judėjimui fronto linijos link“, – sakoma ISW pranešime.

Ukrainos pajėgos didžiausią dėmesį skiria Rusijos karinio potencialo mažinimui pietinėse okupuotose teritorijose, sako Ukrainos karinis ekspertas Aleksandras Musienko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, rašo UNIAN. Vienas iš taikinių – Sevastopolis. Anot A. Musienkos, Ukrainai nėra labai svarbu, kur Rusijos okupantai persikels iš okupuoto Sevastopolio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbių su Ukrainos karine vadovybe paskelbė apie planus surengti daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijos gilumoje.

Irano raketų smūgis Kuveitui buvo šiurkštus paliaubų pažeidimas, ketvirtadienį pareiškė JAV kariuomenė, Jungtinėms Valstijoms ir Iranui keičiantis smūgiais.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino bandymas pavergti Ukrainą patiria rimtų nesėkmių, ir šiame kontekste Rusija mėgina eskaluoti konfliktą į Europos teritoriją.

„Rating Group“ atlikta apklausa rodo, kad ukrainiečiai pritartų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui ginant Lietuvą. „Paprašėme respondentų įsivaizduoti, kad Rusija įsiveržia į tam tikras Europos šalis, ir atsakyti, ar jie pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant tokias šalis: Moldovą, Lenkiją, Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją) ir Suomiją“, – rašoma „Rating Group“ internetinėje svetainėje.

Lietuvoje suveikus oro pavojaus signalui, pamatėme spragų – kai kur buvo užrakintos priedangos, gyventojai taip pat klausė, kodėl Vilniuje nesuveikė sirenos, kai kurie į telefoną negavo pranešimų? Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atsto...

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Pasak Michailo Razvožajevo, per ataką buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant centrinio banko regioninį skyrių ir aštuonių aukštų daugiabutį, bet nukentėjusiųjų nebuvo.