Karas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla po gegužės 21 d. suduoto smūgio sustabdė veiklą. „Remiantis preliminariais smūgio vertinimais, patvirtintas Syzranės naftos perdirbimo gamyklos (Syzranė, Samaros sritis, Rusijos Federacija), kurią 2026 m. gegužės 21 d. atakavo Ukrainos gynybos pajėgos, uždarymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjus dronų incidentų, išaugo susidomėjimas, ką Ukraina išmoko per daugiau nei ketverius metus karo. Kaip pirmadienio vakarą skelbė „Politico“, Baltijos šalys kreipiasi į Ukrainą dėl patirties priedangų srityje. Vienos pirmaujančių Ukrainos gynybos grupių vadovas Ihoris Fedirko sako, kad pastarosiomis savaitėmis Baltijos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl priedangų pirkimo. „Tai nėra didelės šalys.

Dronai virš galvos Lietuvoje – nauja realybė. Lietuvos premjerė sako, kad karas yra arčiau nei bet kada. Kaip tai atsilieps mums, mūsų ekonomikai ir kas bus toliau? Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai skelbia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti smūgiai rusų karinei technikai. Vaizdo įrašą ir šiek tiek informacijos apie smūgius „Azov“ paskelbė savo „Facebook“ puslapyje. „Azov“ patruliuoja pasienio teritoriją aplink Mariupolį“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Jame nufilmuoti smūgiai rusų karinei technikai, judančiai greitkeliais. „Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos kariuomenės.

Rusai skelbia apie naktį iš sekmadienio į pirmadienį įvykusias atakas prieš Jaroslavlį ir Belgorodą, rašo „Obozrevatel“. Pranešama, kad abejuose miestuose griaudėjo sprogimai. Belgorode vietos valdžia pranešė apie „smūgius į kritinės infrastruktūros objektus“, ten sutriko elektros tiekimas. Sprogimai Rusijoje Jaroslavlyje buvo užblokuotas išvažiavimas iš miesto Maskvos link.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis. Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.

Sužeistųjų per Rusijos ataką Kyjive skaičius išaugo iki 86, tarp jų trys vaikai. Du žmonės žuvo, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.  Jis pabrėžė, kad pagal apgadintų vietų skaičių šis išpuolis buvo didžiausias nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Pirmą kartą Rusijos pajėgos sistemingai atakavo Kyjivo istorinę architektūrą ir lankytinas vietas.

Briuselyje vėl svarstoma, kas galėtų kalbėti su Kremliumi, ir tarp pavardžių – Angela Merkel, Mario Draghi bei Alexanderis Stubbas. Tik klausimas, ar Europai reikia Putino „užkalbėtojo“, kai pati Rusija vis aiškiau renkasi ne dialogą, o spaudimą ir grasinimus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Vilnius ir keli Lietuvos rajonai atsidūrė beprecedenčio oro pavojaus režime. Kariuomenei išsiuntus tikrą įspėjimą dėl dronų grėsmės, pavojaus lygis nuo geltono netrukus pakeltas iki raudono – žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Vilniuje ir keliuose Lietuvos rajonuose – beprecedentis oro pavojus dėl dronų grėsmės. Iš pradžių paskelbtas geltonas, netrukus – raudonas pavojaus lygis: žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, buvo uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas. Slėptuvėse laikinai atsidūrė ir aukščiausi šalies vadovai. Po kelių dešimčių minučių, apie 11 valandą, pavojus atšauktas.

Apie pusė Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Ką tai parodo ir kaip turėtume ruoštis pavojui? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.

Seimas antradienį imsis svarstyti Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymą ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigta Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.  Praėjusio balsavimo Seime metu, už ministerijos siūlomą projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Karinių technologijų ekspertas iš Latvijos perspėjo, kad dirbtinis intelektas jau keičia šiuolaikinį karą, todėl valstybės privalo sparčiai diegti pažangias technologijas, kitaip rizikuoja atsilikti ir pralaimėti ateities konfliktuose. Apie dirbtinio intelekto įtaką šiuolaikiniuose karuose ir papildomus gynybos apsketus buvo kalbama gegužės 12 d. Vilniuje vykusioje „DAIMEX Baltic 2026“ konferencijoje.

Apklausos rodo, kad 72 valandoms būtinų atsargų turi maždaug kas antras lietuvis, tačiau ekspertai ramina – realybėje pasiruošusiųjų gali būti kur kas daugiau. Pasak jų, ekstremaliose situacijose svarbiausia ne prikrauta kuprinė ar konservų lentyna, o gebėjimas veikti ramiai, nepasiduoti mitams ir remtis bendruomene, nes būtent kaimynų pagalba gali tapti svarbiausiu išgyvenimo veiksniu.

Sekmadienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad naktį šalį užplūdo milžiniška beveik 600 Ukrainos dronų banga, per kurią žuvo trys žmonės Maskvos srityje, dar vienas – Belgorodo srityje.

Kraujuojanti ekonomika, milžiniškas aukų skaičius ir menki teritoriniai laimėjimai kelia susirūpinimą net ir ištikimiausiems Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjams. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Guardian“ publikacija, kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., jis nesitikėjo, kad pradėtas karas truks taip ilgai. Tačiau stagnacija fronto linijose, apie 1,3 mln.

Penktadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies, pranešė Maskvos gynybos ministerija. Mainai įvyko praėjusią savaitę JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius apsikeitimus tarp kariaujančių šalių.  Ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinių ginklų priežiūros institucija ketvirtadienį perspėjo apie netoli kelių Ukrainos branduolinių objektų suintensyvėjusią karinę veiklą, keliančią didelę riziką saugai.  Per pastarąją parą agentūrai buvo pranešta apie „didelį dronų veiklos padidėjimą – netoli objektų skraidė daugiau nei 160 bepiločių orlaivių“, sakoma Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pranešime.

Kinija penktadienį paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas Artimuosiuose Rytuose ir kuo greičiau atidaryti laivybos kelius. Toks pareiškimas nuskambėjo strateginiam Hormuzo sąsiauriui išliekant faktiškai uždarytam dėl karo. „Kuo greičiau turėtų būti pasiektos visapusiškos ir ilgalaikės paliaubos, kad būtų lengviau atkurti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Labiausiai tikėtina Rusijos ir Ukrainos karo baigtis taps „suomiškas scenarijus“. Tai reikštų, kad Kyjivas prarastų dalį teritorijų, tačiau išsaugotų savo suverenitetą, kariuomenę ir integracijos su Vakarais kursą. Tokią prognozę pateikia didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikai.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienio rytą pranešė, kad per išvakarėse surengtą masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės. Ketvirtadienį sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po kelias valandas trukusių galingų sprogimų ir dangų nušvietusių blyksnių Kyjivo gyventojai bėgo slėptis į metro stotis.

Nors Rusija vis dar kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, pastarieji mėnesiai po ilgo laiko Kremliui tapo pirmaisiais per ilgą laiką, kai Rusijos karių puolimo tempas iš esmės sustojo. Tuo metu Ukrainos pajėgos pradėjo pamažu susigrąžinti teritorijas, rašo CNN. CNN publikacijoje, kurią cituoja ir UNIAN, žurnalistai kalbėjosi su Ukrainos kariškiais, analitikais ir pareigūnais.

Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban ketvirtadienį pareiškė, kad per pokalbį su Rusijos ambasadoriumi Jevgenijumi Stanislavovu pareiškė protestą dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos Užkarpatės sritį. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. „Pasakiau Rusijos ambasadoriui, kad Vengrijai visiškai nepriimtina, jog atakuojama ir vengrų apgyvendinta Užkarpatė“, – vaizdo įraše „Facebook“ sakė A. Orban.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako – šiuo metu Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, todėl tikimybė, jog ši šalis artimiausiu metu imsis karinių veiksmų prieš Baltijos šalis, yra menka. Kartu šalies vadovas akcentuoja, kad provokacijų tikimybė ir toliau išlieka.

Praėjusią naktį visos Ukrainos gyventojus pažadino naujos rusų atakos – šalyje kaukė oro pavojaus sirenos, o sostinėje Kyjive buvo pranešta apie sprogimus. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Ukrainos kariuomenė įspėjo apie atskrendančius dronus ir balistines raketas. Kaip ketvirtadienį ryte pranešė „Kyiv Independent“, netrukus po to Kijeve pasigirdo sprogimai, buvo apgadinta keletas pastatų. Apie aukas kol kas jokios informacijos nėra.

Rusijos krovininis laivas „Ursa Major“, kuris 2024 m. gruodį nuskendo prie Ispanijos krantų, tikėtina, gabeno du branduolinius reaktorius povandeniniams laivams ir, kaip manoma, plaukė į Šiaurės Korėją.

Pasibaigus trijų dienų paliauboms su Rusija, antradienį Kyjivas patyrė dronų ataką, pranešė Ukrainos pareigūnai. „Priešo dronai šiuo metu yra virš Kyjivo. Prašome likti saugiose vietose, kol bus atšauktas pavojus“, – „Telegram“ paskelbė sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Pavojaus sirena sostinėje buvo pirmoji nuo penktadienio, prieš įsigaliojant paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradės naujas operacijas Hormuzo sąsiauryje, jei taikos derybos su Iranu nepasistūmės į priekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė kariuomenei nepulti Maskvos Raudonosios aikštės per Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją. „Parado metu (2026 metų gegužės 9-ąją nuo 10 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku) Raudonosios aikštės rajonas išbraukiamas iš Ukrainos ginklų panaudojimo plano“, – teigiama prezidento svetainėje paskelbtame potvarkyje.

Rusija penktadienį patvirtino gegužės 9–11 dienomis galiosiančias paliaubas ir didelio masto apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina, pranešė Kremlius po to, kai apie tai anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos. „Patvirtinu, kad Rusijos pusei yra priimtina JAV prezidento Donaldo Trumpo ką tik pasiūlyta iniciatyva dėl paliaubų apsikeitimui karo belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad gegužės 9–11 dienomis su Rusija „privalo būti nustatytos“ paliaubos ir kad Kyjivas gavo Maskvos pritarimą didelio masto apsikeitimui belaisviais. „Gavome Rusijos sutikimą atlikti apsikeitimą belaisviais formatu tūkstantis į tūkstantį. Gegužės 9, 10 ir 11 dienomis taip pat privalo būti nustatytas paliaubų režimas“, – sakė V. Zelenskis po to, kai JAV pirmosios paskelbė apie abiejų šalių susitarimą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį sušaukė skubų Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdį, rašo UNIAN. Jo metu, V. Putinas žarstė kaltinimus Ukrainai dėl atakos prieš Rostovo srities oro eismo valdymo centrą. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sušaukė skubų Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdį, apkaltinęs Ukrainą ataka prieš Rostovo srities oro eismo valdymo centrą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, pasirengęs derėtis su „visais“, įskaitant europiečius, praneša agentūra „Reuters“. „B. Putinas pasiruošęs derėtis su visais. Tai jis ne kartą sakė“, – penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į „Financial Times“ pranešimą,  kad ES atstovai rengiasi galimiems pokalbiams su Rusija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, anot leidinio, teigė matąs „potencialą“ ES derėtis su V. Putinu.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad, „neduok Dieve“, Rusijai gali tekti smogti Kyjivui atsakant į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimus.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi visiems scenarijams“ sprendžiant klausimus, susijusius su Iranu. „Esame (...) pasirengę visiems scenarijams, ir tai yra nurodymai, kuriuos daviau kariuomenei ir mūsų saugumo tarnyboms“, – sakė B. Netanyahu vaizdo įraše, kurį jo biuras paskelbė saugumo kabineto posėdžio pradžioje. Iranas įvertino JAV pasiūlymą Iranas teigia, kad vertina naują JAV derybų pasiūlymą.

Gegužės 5-osios, antradienio, vakarą Rusija galėjo prarasti sraigtasparnį Mi-8, rašo UNIAN. Apie orlaivio netektį praneša rusų propagandistai. Tikėtina, kad incidentas galėjo įvykti virš laikinai okupuoto Krymo. Rusija galėjo netekti karinio sraigtasparnio Teigiama, kad tikriausiai žuvo ir įgula. Rusijos propagandistas Kirilas Fedorovas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti du Rusijos kariai sraigtasparnio fone. „Sudie, draugai! Sudie, vaikinai! Amžinojo skrydžio“, – rašoma po nuotrauka.

Rusijos Leningrado srityje Kirišuose esanti naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos smūgio sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Tai antra pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Veikla sustabdyta antradienį. Ukrainos dronų atakos apgadino tris iš keturių jos žalios naftos distiliavimo įrenginių. Apie tai minėtai agentūrai patvirtino šaltiniai.

Rusai dviem bepiločiais orlaiviais atakavo Sumų sritį, pataikydami į vaikų darželio pastatą. Yra aukų. Apie tai pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.

Ukrainos dronai jau pasiekia teritorijas Rusijos gilumoje. Tas teritorijas, kurių gyventojai manė esą toli nuo karo, pastebi „Bloomberg“. Balandžio 25 d. buvo smogta į daugiabutį Jekaterinburge. Mieste gyvena daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Tai pirmas smūgis, kurį miestas patyrė nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. „Tai buvo šokas“, – sakė 35-erių metų verslininkas Vladimiras iš Jekaterinburgo.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusija masiškai atakavo Ukrainos Poltavos sritį raketomis ir dronais, skelbia UNIAN. Pataikyta į dujų tiekimo objektą, yra žuvusių ir sužeistų. Anot srities karinės administracijos vadovo Vitalijaus Djakivnico, tiesioginiai smūgiai ir nuolaužų kritimas užfiksuotas dvejose Poltavos vietose. „Žinoma apie 4 žuvusius. Dar 31 žmogus patyrė įvairaus sunkumo traumas. Jiems teikiama reikalinga pagalba“, – sako jis.

Ukrainos pajėgos antradienio naktį surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš kelis Rusijos regionus, smogta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui svarbiems objektams, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. UNIAN skelbia, kad praėjusią naktį mažiausiai 18 Rusijos regionų buvo paskelbtas raketų pavojus, o oro uostuose buvo masiškai įvesti skrydžių apribojimai.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijoje nugriaudėjo sprogimų serija, skelbia „Kanal 24“ ir NEXTA. Buvo smogta Rusijos Čiuvašijos srities Čeboksarų miestui. Atakuota ir Leningrado sritis.

Kalbėdamas apie Kinijos įtaką konflikte su Iranu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Xi Jinpingas „buvo labai malonus“. Anot jo, Kinija „problemų nekelia“. JAV prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad Irano ekonomika „subyrės“. „Aš tikiuosi, kad jie sužlugs, nes noriu laimėti“. ...

Rusijos pajėgos atakavo Zaporižią valdomomis aviacinėmis bombomis (KAB). Virš miesto pakilo dūmai, rašoma „Glavred“. Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas skelbia, kad yra nukentėjusiųjų, sunaikintos kelios gamyklos.

Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusijai reikia pereiti prie derybų dėl karo su Ukraina, kadangi ji pralaimi šį konfliktą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“ metu, rašo UNIAN. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina nusipelno pripažinimo už atkaklumą kare. Keithas Kelloggas kreipėsi į rusus K. Kelloggas sako, kad Rusija patiria didelius nuostolius ir susiduria su ekonominiais sunkumais. Jo teigimu, Rusijos pajėgų nuostoliai gali siekti 1,2–1,4 mln.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino „galimybių langas“ atėjo, sekmadienio vakarą perspėja „Politico“. Anot leidinio, artimiausi dveji metai Rusijai gali suteikti puikią progą išbandyti Vakarų įsipareigojimus NATO. Vis dėlto leidinys pažymi, kad taip mano ne visi – yra galvojančių, kad grėsmė yra perdėta.

  Jungtinės Valstijos yra priverstos rinktis tarp „neįmanomos“ karinės operacijos ir „blogos susitarimo“ su Iranu, sekmadienį pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) atstovai. Karas Artimuosiuose Rytuose, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis, nuo balandžio 8 d. yra sustabdytas, Pakistane taip įvyko vienas rezultatų neatnešęs taikos derybų raundas.

Ukrainoje po Rusijos atakų žuvo trys žmonės, dar penkiolika liko sužeisti, sekmadienį pranešė valdžios institucijos....