Karas

Šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau persikelia į nematomą frontą, kuriame mūšiai vyksta žmonių galvose. Kognityvinis karas – tai manipuliacija suvokimu, kurio padariniai gali būti tokie pat pražūtingi kaip fizinės atakos. Tačiau teisinė sistema dar nespėjo pritaikyti savo normų šiai naujai grėsmių formai. Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokio pobūdžio karo? Įsivaizduokite, kad pabundate ir sužinote, jog jūsų mieste atsirado nauja mirtina gripo atmaina.

Rusams praėjusią naktį surengus dronų ataką, per kurią nukentėjo netoli Odesos esantis energetikos objektas, daugiau kaip 29 tūkst. namų ūkių šio Ukrainos uostamiesčio apylinkėse sekmadienį liko be elektros, pranešė regiono vadovas. Smarkiausiai nukentėjo Čornomorskas, esantis prie Odesos, čia padaryta žalos gyvenamiesiems namams ir administraciniams pastatams, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ukrainos pajėgos praneša surengusios virtinę atakų prieš rusų dalinius okupuotame Krymo pusiasalyje.  Per kovinių dronų smūgį prieš bazę netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai, pranešė kariuomenė „Telegram“ kanale.

Rusijos bombardavimų metu išmesti nesprogę sprogmenys teršia Ukrainos kraštovaizdį ir žudo žmones, rašo „The Guardian“. Tai verčia gyventojus vengti kai kurių kelių, parkų ir miškų. Šiaurės rytų Ukrainoje, mažiau nei 50 km nuo Rusijos sienos, yra Šostkos miestas. Per pirmuosius plataus masto invazijos mėnesius jis papuolė į blokadą ir nuo tada nuolat patiria Rusijos apšaudymus. Nematomas, bet mirtinas pavojus Ukrainoje Tačiau net ir tada, kai atakos baigsis, mieste liks nematomas pavojus.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 329 kultūros ir žiniasklaidos atstovai, įskaitant 221 Ukrainos menininką ir 108 Ukrainos bei užsienio žiniasklaidos darbuotojus. Apie tai pranešė Ukrainos kultūros ir strateginių komunikacijų ministerija. Ministerija pabrėžė, kad šie skaičiai atspindi ne tik žmonių aukų mastą, bet ir atkartoja tragiškus Ukrainos istorijos puslapius.

Savivaldybės nėra pasiruošusios dienai X – nežino, kiek žmonių reiktų padėti nuvažiuoti iki gyventojų surinkimo punktų ar priedangų. Liūdna situacija ir dėl pačių priedangų: 400 tūkstančių tautiečių turėtų ieškoti kitų vietų slėptis nuo pavojaus, tačiau ir numatytos priedangos ne visada tinkamose vietose. Pavyzdžiui, elektros pastotėse. Savivaldybės sako, kad tebelaukia bendrų gairių, kaip ruoštis dienai X. Pavyzdžiui, nacionalinis evakuacijos planas vis dar nėra paruoštas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Izraelį atsisakyti plano užimti Gazos miestą. „Šimtai tūkstančių civilių vėl bus priversti bėgti, o šeimos pateks į dar didesnį pavojų. Tai turi liautis. Nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“, – rašė A. Guterresas ketvirtadienį tinkle „X“. Civiliai gyventojai Gazoje susiduria su „tolesne mirtina eskalacija“. Izraelio planai užimti Gazos miestą yra naujas ir pavojingas etapas, pažymėjo JT vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori baigti karą Ukrainoje ir jam iš esmės nebėra svarbu, kaip, skelbia „The Atlantic“. Apie tai leidiniui komentavo aukštas pareigūnas, kurio tapatybės leidinys neatskleidžia. „Jis tiesiog nori, kad tai baigtųsi. Beveik nesvarbu, kaip“, – sako pareigūnas. D. Trumpas anksčiau rugpjūtį Aliaskoje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Po kelių dienų sekė susitikimas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos pajėgos jūriniu dronu smogė Ukrainos žvalgybiniam kateriui „Simferopolis“. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo kapitono Dmytro Pletenčuko, įgula buvo evakuota, dabar yra saugi. „Deja, vienam iš mūsų laivų buvo smogta. Dėl to buvome priversti evakuoti įgulą. Ji dabar yra saugi. Sužeisti įgulos nariai gavo visą reikiamą pagalbą. Žinoma apie vieną žuvusįjį“, – sako jis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti antrines sankcijas, siekdama užkirsti kelią trečiosioms šalims padėti Rusijai apeiti ES taikomas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Tai leidiniui patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. „ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip numatoma, bus skirtas Rusijos ukrainiečių vaikų pagrobėjams.

Situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje lieka įtempta. Priešas stiprina atakas prieš Černihivo sritį, sakė pasienio dalinių atstovas Andrijus Demčenka. „Pasienio regionai Černihivas, Sumai ir Charkivas nuolat apšaudomi. Pastaruoju metu rusų pajėgos sustiprino savo atakas prieš Černihivą“, – kalbėjo pareigūnas. Anot A. Demčenkos, priešas vis dažniau rengia oro atakas Sumų ir Charkivo srityse.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad tikisi, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybė su Rusija greitai baigsis, rašo „Yle“. „Darysime viską, kas įmanoma, kad pasiektume ilgalaikę taiką. Darysime viską, kas įmanoma, kad Ukraina kuo labiau išsaugotų savo apsisprendimo teisę ir teritorinį vientisumą“, – cituojamas jis.

Gazos Ruože žuvo „Al Jazeera“ žurnalistas, pirmadienį pranešė šio Katare įsikūrusio televizijos tinklo atstovas. Atstovas spaudai teigė, kad fotožurnalisto ir operatoriaus Mohammado Salamos mirtis buvo patvirtinta, „Al Jazeera“ anksčiau pranešus, kad jis žuvo per Izraelio smūgį. Jis žuvo per ataką prieš medicinos kompleksą, sakė televizija. Izraelis šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Prieš 80 metų Tokiją užgriuvo pragariškas JAV bombardavimas, kurio metu per vieną naktį žuvo iki 100 tūkst. civilių – daugiau nei per atominę ataką Nagasakyje. Šiandien apie šią tragediją beveik niekas neprisimena, tačiau 94-erių Tomoko, kuri anuomet buvo vos 14, tą vis dar mena, kaip dangų nušvietė ugnies lietus, o gatvėse liko tik pelenai ir sudegusių kūnų krūvos. Hirošimos ir Nagasakio šešėlis tebetvyro žmonių atmintyje. Per 3 dienas JAV numetė dvi atomines bombas – žuvo apie 200 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Konservatoriai kartu su karybos ekspertais siūlo Lietuvos gynybai kurti pusę milijardo eurų kainuosiančią „dronų sieną“, kurti specializuotus kariuomenės batalionus, kuriuose kartu veikia oro gynybos sistemos, dirbtinis intelektas, žvalgybos, vidutinio ir ilgojo nuotolio, sunkieji, jūriniai dronai ir kitų ršių bepilotės sistemos. Konservatoriai kritikuoja Krašto apsaugos ministeriją – neva šiuo metu dronų technologijos Lietuvos kariuomenėje integruojamos netinkamai.

Italijoje šią savaitę sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl Rusiją ir Europą jungiančių povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo 2022 metais, penktadienį atsisakė būti išduotas Vokietijai, pranešė žiniasklaida. 49-erių metų vyras, kurį Italijos prokurorai įvardijo kaip Serhijų K., o žiniasklaidoje buvo nurodyta ir jo pavardė – Kuznecovas, buvo suimtas ankstyvą ketvirtadienio rytą Italijos Riminio provincijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos. „ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai. EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard uždraudė dalytis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas su partneriais, skelbia „CBS News“. Anot leidinio, direktyva išleista prieš kelias savaites. Agentūros buvo įpareigotos nesidalinti informacija Joje nurodoma, kad visa informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas neturi būti dalijamasi su JAV sąjungininkų žvalgybos partneriais.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.

Penktadienį Ovaliajame kabinete JAV prezidento Donaldo Trumpo žurnalistai paklausė, ar jis imsis kokių nors veiksmų dėl karo Ukrainoje sustabdymo.

Prancūzija ketvirtadienį pasmerkė naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje, teigdama, kad jie rodo Maskvos „nenorą rimtai dalyvauti taikos derybose“, Prancūzija smūgius apibūdino kaip „didžiausią šio mėnesio ataką“. „Nors Rusija teigia esanti pasirengusi derėtis, ji tęsia mirtinus išpuolius Ukrainos teritorijoje, paleisdama 574 dronus ir 40 raketų į gyvenamuosius rajonus“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Laikinai okupuoto Krymo teritorijoje ketvirtadienį Ukrainos kariai sunaikino Rusijos krovininį traukinį su degalais ir tepalais, rašo UNIAN. „Laikinai okupuotame Kryme sutrikdyta okupantų logistika! Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos surengė specialią operaciją netoli Džankojaus geležinkelio stoties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nenorįs, kad Kinija dalyvautų užtikrinant Ukrainos saugumą po Rusijos invazijos, motyvuodamas įtariama Pekino parama Maskvai. „Pirma, Kinija nuo pat pradžių nepadėjo mums sustabdyti šio karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija tęsia mirtinus oro antskrydžius Ukrainoje, „tarsi niekas nebūtų pasikeitę“, rašo „Sky news“. Anot jo, Maskva per naktį į šalį paleido beveik 600 dronų ir 40 raketų, pridurdamas, kad „daugelyje regionų“ vyksta gelbėjimo operacijos. „Šiąnakt Rusijos kariuomenė pasiekė vieną iš savo beprotiškų antirekordų“, – sako V. Zelenskis.

Rusijos raketa smogė JAV elektronikos gamybos įmonei, skelbia UNIAN. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai surengė didelę ataką prieš Ukrainą. „Viena iš raketų pataikė į didelę amerikiečių elektronikos gamintoją mūsų vakariniame regione, dėl to buvo padaryta didelė žala ir yra aukų. Tai visiškai civilinis objektas, neturintis nieko bendra su gynyba ar kariuomene.

Naktį dronai atakavo Rusijoje netoli Rostovo esančią naftos perdirbimo gamyklą, skelbia UNIAN. Voronežo srityje buvo sustabdytas traukinių eismas. Laikinasis Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyjusaras teigia, kad buvo atakuoti ir keli kiti rajonai. „Novosačinske vienoje iš pramonės įmonių kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, žmonių nenukentėjo. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sako jis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pakomentavo saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Reuters“. Jis pareiškė, kad Europa turės prisiimti didelę dalį naštos dėl garantijų Ukrainai išlaidų. JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant užbaigti karą Ukrainoje, vienas iš Ukrainos prioritetų yra saugumo garantijos, kad Rusija nebepultų. D. Trumpas sakė, kad jis nesiųs JAV karių į Ukrainą, bet gali pasiūlyti JAV oro paramą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja, jog Ukraina atsisakytų Donbaso, atsisakytų siekių įstoti į NATO, išliktų neutrali ir neleistų Vakarų kariams įvažiuoti į šalį, praneša „Reuters“, remdamiesi trimis šaltiniais Kremliuje. Agentūros duomenimis, jei Kyjivas su šiomis sąlygomis nesutiks, karas tęsis.

Lietuvos oro erdvę vienas po kito pažeidę ir, ekspertų vertinimu, realų pavojų sukėlę rusiški dronai, artėjančios Rusijos-Baltarusijos „Zapad“ pratybos šalies gyventojus verčia nerimauti dėl aktyvėjančios priešiškų valstybių veiklos. Tačiau pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, bent jau susidedant svarbiausius daiktus į kuprinę, ruošiasi ne kiekvienas.

Per Rusijos dronų ataką Ochtyrkos mieste Ukrainos Sumų srityje sužeista 12 žmonių, įskaitant du vaikus. Apgadinti pastatai ir infrastruktūra, tinkle „Telegram“ pranešė Sumų srities policija. Anot duomenų, priešas naktį prieš Ochtyrką surengė masinę dronų ataką. Ataka esą vėl buvo nukreipta prieš civilius. „Per ataką sužeista 12 žmonių, įskaitant du vaikus. Apgadintas daugiabutis, 13 privačių namų, ūkinis pastatas ir garažas“, – nurodoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad artimiausios 15 dienų sprendžiant Ukrainos saugumo garantijų klausimą bus kritinės, rašo „Politico“. Jis pagyrė Donaldo Trumpo pasiryžimą suteikti Kyjivui „labai geras saugumo garantijas“. „Reikia atlikti visą darbą, susijusį su saugumo garantijomis. Artimiausios 15 dienų bus mums labai svarbios, kad galėtume užbaigti darbą su amerikiečiais ir suteikti šioms saugumo garantijoms konkretų turinį“, – sako jis.

Vašingtone antradienį susitiko aukščiausio rango JAV ir Europos karininkai, kad aptartų galimo taikos susitarimo Ukrainoje mechanizmą. Susitikimas vyko, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atmetus galimybę siųsti amerikiečių karius paremti susitarimą, ir pareiškus, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.

Sąjungininkai ruošia Ukrainai skirtų saugumo garantijų paketą. Kaip skelbia „Bloomberg“, jis galėtų apimti ir Europos karių dislokavimą. Anot leidinio, antradienį vykusio Europos pareigūnų susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta planui siųsti britų ir prancūzų karius į Ukrainą kaip taikos susitarimo dalį. Šaltinių teigimu, kalbama apie karinio personalo skaičių, dislokacijos vietas. Apie 10 šalių būtų pasirengusios siųsti pajėgas į Ukrainą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos dviprasmiškumas ir nenuoseklumas, ypač dėl Rusijos karo Ukrainoje ir tai, kurią pusę jis renkasi, tikriausiai yra blogiausias iš galimų variantų. Apie tai rašo tarptautinės politikos apžvalgininkas „Financial Times“ (FT) Jananas Ganeshas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad nėra prasmės gilintis į visus derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos detales, nes derybos kol kas vyksta už uždarų durų. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo UNIAN. „Reikia duoti šiems žmonėms erdvės dirbti. Jie turi savo rinkėjus, savo nuomonę. Šiuo atžvilgiu nereikėtų teikti pirmenybės vienai iš šalių. Manau, kad visi supranta, jog vienas iš pagrindinių dalykų yra tai, kad Ukraina turi jaustis saugi žengdama į priekį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai buvo užfiksuotas „karšto mikrofono“ momentas. Neatsargiai bendraudamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, jis pasakė, ką tikrai galvoja apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Neplanuota frazė nuskambėjo daugiašalio susitikimo pradžioje, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai, tarp jų Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.

Rusijos kanalai skelbia, kad naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Volgograde, rašo „Ukrainska Pravda“. Vietos gyventojai sako, kad vietoje nugriaudėjo apie 10 sprogimų. Gyventojai taip pat sako matę blyksnius. Volgogrado aerodromas sustabdė darbą. Vėliau srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė, kad dėl dronų nuolaužų kritimo užsidegė vieno iš ligoninės pastatų stogas ir naftos perdirbimo gamyklos teritorija.

Staiga Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas galėjo atsidurti bėdoje, skelbia „The Telegraph“. Tokiu sakiniu leidinys reaguoja į Donaldo Trumpo, Volodymyro Zelenskio ir kitų Europos lydeirų susitikimą Vašingtone. Panašu, kad susitikimo metu Ukrainai ir jos sąjungininkams pavyko atstatyti pozicijas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Zelenskis atvyko su apranga, panašia į kostiumą Praėjusį kartą, kai V. Zelenskis lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kliuvo daug kas.

Ukraina skelbia, kad praėjus vos kelioms valandoms nuo Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio bei kitų Europos lyderių susitikimo, Rusija pradėjo smūgius Ukrainai, rašo „Sky news“. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija pradėjo raketų ir dronų atakų bangą. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Kremenčugo miestas patyrė vieną didžiausių atakų nuo karo pradžios. Mieste buvo girdimi sprogimai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir po viršūnių susitikimo Vašingtone atmeta vienašališkus Rusijos teritorinius reikalavimus Ukrainai. Ukraina „negali būti verčiama atsisakyti teritorijų“, sakė jis pirmadienį (vietos laiku) pasibaigus konsultacijoms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jei Rusija reikalauja iš Ukrainos Donbaso, tai galima palyginti su JAV atsisakymu Floridos, teigė F. Merzas.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo pirmaisiais komentarais pasidalijo NATO vadovas Markas Rutte, skelbia UNIAN. „Fox News“ eteryje jis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO nėra svarstoma, tačiau svarstomas klausimas dėl saugumo garantijų pagal „5 straipsnį“. „Situacija yra tokia: JAV ir kai kurios kitos šalys pareiškė, kad jos prieštarauja Ukrainos narystei NATO.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė prisijungti prie Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimo, bet Rusijos prezidentas atsakė, kad nori derybų „akis į akį“, rašo „Politico“, remdamasis aukšto rango JAV administracijos pareigūno informacija. Taip pat „Politico“ praneša, kad Baltieji rūmai taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių planuoja surengti Budapešte.

Propagandiniai Rusijos kanalai pradėjo platinti vaizdo įrašą, kuriame neva užfiksuotas tankas su Rusijos ir JAV vėliavomis. Vaizdo įrašu pirmiausia pasidalijo „Russia Today“. Propagandistai skelbia, kad šarvuotis vyko į mūšį. Tai tikriausiai yra viena iš Rusijos propagandos priemonių, kuriomis bandoma kelti sumaištį tarp sąjungininkų, priversti abejoti JAV pozicija. Neįmanoma patikrinti, kada ir kur vaizdo įrašas buvo darytas. Neaišku ir tai, ar vaizdo įrašas nebuvo suklastotas.