Karas

Rusija balandį į Ukrainą paleido rekordiškai daug tolimojo nuotolio atakos dronų, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ukrainiečių oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė. Remiantis Ukrainos oro pajėgų kasdienių ataskaitų suvestine, Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo 6 583 tolimojo nuotolio dronais. Šis skaičius yra dviem procentais didesnis nei kovą. Ši atakų banga kilo įstrigus JAV tarpininkaujamoms deryboms dėl konflikto nutraukimo.

Tuapsės jūrų terminalui Rusijos Krasnodaro krašte praėjusią naktį vėl buvo smogta dronais, kilo gaisras, praneša naujienų agentūra UNIAN....

Jungtinė Karalystė sukurs Šiaurės laivynų aljansą, skirtą sustiprinti gynybą Šiaurės Vakarų Europoje ir Arktyje, pranešė „Deutsche Welle“. Karališkojo jūrų laivyno vyriausiasis vadas generolas Gwynas Jenkinsas tai sakė kalbėdamas Karališkajame jungtinių pajėgų institute.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“. „Kalbant apie Europą, mes neturime jokių agresyvių ketinimų.

Rusijos Permės krašte, esančiame į rytus nuo Maskvos netoli Uralo kalnų, ketvirtadienį po dronų atakos naftos siurblinėje užsidegė mažiausiai dvi kuro talpyklos, praneša portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais ir vietos žiniasklaida. Nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad bendrovės „Transneft“ valdomame objekte ugnis apgadino nuo dviejų iki trijų talpyklų.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos laivams ir kateriams Kerčės sąsiaurio rajone, skelbia UNIAN. Šie laivai ir kateriai saugojo Krymo tiltą. „Dėl smūgio buvo sunaikintas Rusijos FSB (Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba – red. past.) patrulinis sargybinis kateris „Sobol“ ir priešsabotažinis kateris „Gračonok“. Dėl smūgio priešas patyrė negrįžtamų ir medicininių nuostolių“, – cituojamas Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį provokuojant branduolinį karą ir įspėjo Europą dėl pasekmių.  Ukraina apšaudo Zaporižios branduolinę elektrinę, o V. Zelenskis be NATO statuso neva dar reikalauja ir branduolinių ginklų Ukrainos saugumui, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Zacharova eilinį kartą išplūdo Zelenskį „Tokiais pareiškimais jis toliau provokuoja branduolinį konfliktą“, – pažymėjo ji.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei ketvirtadienį paskelbė naują pareiškimą, rašo „Sky news“. Jo iki šiol niekas nematė viešumoje, kalbama, kad jis yra sunkiai sužalotas po JAV atakos.

Rusija gali sutikti su ilgalaikiu ugnies nutraukimu mainais į sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė interviu „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas primygtinai paragino JAV ir Europą išlaikyti sankcijas Rusijai ir nepasiduoti Maskvos bandymams jas sušvelninti.

Maskva 2026 metais rengiasi užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas mažiausiai 18,5 tūkst. užsieniečių, antradienį teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR). Apie tai praneša ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ukrainos žvalgyba: 2026 metais Rusija rengiasi užverbuoti tūkstančius užsienio kovotojų Maskva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais verbuoja užsienio kovotojus iš besivystančių šalių, dažnai motyvuodama tuo, kad kariai gauna didelius atlyginimus, išmokas i...

Rusijos Chabarovo krašte nugriaudėjo sprogimas. Jo metu žuvo pulkininkas leitenantas, o dar vienas generolas sužeistas. Sužeistojo tapatybė – Azatbekas Omurbekovas. Jis yra generolas, vadovavęs žudynėms Bučoje, Ukrainoje, skelbia „Sota“. Rusijoje sužeistas Bučos skerdynių dirigentas Leidinio duomenimis, karinio dalinio pašto dėžutėje buvo padėta bomba. Jos taikiniu esą galėjo būti A. Omurbekovas, 2022 m. vadovavęs 64-ajai motorizuotųjų pėstininkų brigadai, dalyvavusiai žudynėse Bučoje.

Rusija nerodo rimto susidomėjimo taika Ukrainoje, sako buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimas Kurtas Volkeris. Apie tai jis kalbėjo Ukrainos radijui, skelbia UNIAN. Jo įsitikinimu, Kremlius derybas naudoja tam, kad darytų spaudimą Ukrainai. „Rusija kelia maksimalistinius reikalavimus ir naudoja derybas kaip spaudimo Ukrainai priemonę, taip pat kaip būdą paskatinti JAV daryti šį spaudimą“, – sako jis.

Ukrainos kariai, pasitelkę bepiločius orlaivius, atakavo Rusijos kovinius sraigtasparnius Mi-28 ir Mi-17, kurie bazavosi Voronežo srityje, už 150 kilometrų nuo fronto linijos.

Rusijos gynybos ministerija paneigė pranešimus apie daugybę atvejų, kai studentai buvo pašalinti iš mokymo įstaigų, siekiant priversti juos pasirašyti sutartis dėl „tarnybos nepilotuojamųjų aparatų daliniuose“. Tuo pačiu metu buvo įsteigta „karštoji linija“ skundams teikti, o tai, kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis Kovos su dezinformacija centro (KDC) suteikta informacija, iš tiesų patvirtina, kad ši praktika yra plačiai naudojama.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas dar kartą patvirtino Pchenjano paramą Rusijos invazijai į Ukrainą ir pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę šiame „šventame“ kare, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pchenjanas siuntė raketas, šaudmenis ir tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, o analitikai teigia, kad mainais į tai diplomatiškai izoliuota Šiaurės Korėja iš Maskvos gavo finansinės pagalbos, karinės technikos, maisto ir energijos.

Pilni prekybos centrai, rekordiniai elektroninės prekybos srautai ir stringančios siuntų tarnybos rodo viena – pasak ekspertų, tokį spontanišką išlaidavimą dažnai lemia ne tik pagundos, bet ir finansinio planavimo stoka. Apie tai laidoje kalbėjo investuotojas Ilja Laursas. Kiek skaitau – prekybos centrai pilni, elektroninė prekyba, siuntų išvežiojimas „lūžta“. Kaip žmonės nori, taip elgiasi su pinigais, čia niekas jiems neįsakinės.

Nors degalų kainos šiek tiek sumažėjo, jų ateitį prognozuoti šiuo metu itin sudėtinga. Pasak ekspertų, dėl neaiškios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano konflikto baigties tai itin netinkamas metas prognozėms, o situacija gali keistis labai greitai. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Latvija turėtų pamiršti prielaidą, kad sąjungininkų gamybiniai pajėgumai padės jai apsirūpinti reikalinga amunicija ir įranga, pirmadienį pabrėžė prezidentas šalies Edgaras Rinkevičius, pridurdamas, kad šalis turėtų būti lanksti ir savarankiška.

Pasaulyje ir Lietuvoje – įtampos kupinos valandos: JAV ir Iranas konfliktuoja dėl Hormūzo sąsiaurio blokados, bet kartu rengiasi deryboms Pakistane. Vilniuje per gaisrą žuvo vyras, o Kyjive ginkluotas užpuolikas surengė kruviną išpuolį su įkaitais. Donaldas Trumpas ir Teherano režimo veikėjai svaidosi aršiomis žinutėmis dėl sustojusio eismo Hormūzo sąsiauryje. Abi šalys įvedė šio pasaulinės reikšmės laivybos kelio blokadą.

Sąjungininkai Europoje nerimauja, kad nepatyrusi JAV derybų komanda sieks greitai sudaryti didelio dėmesio sulauksiantį pagrindų susitarimą su Iranu. Taip pat pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių derybininkai pirmadienį lankysis Pakistane, kur atnaujins derybas dėl karo su Iranu užbaigimo.

Rusija planuoja orbitoje dislokuoti branduolinį ginklą, skirtą „kosminį Perl Harborą“ surengti. JAV generolas perspėjo, kad Rusija planuoja kosmose dislokuoti branduolinį ginklą, nukreiptą prieš palydovus, o tokia ataka sukeltų pasaulinį chaosą. JAV Kosmoso pajėgų vadovybės vadovas generolas Stephenas Whitingas leidiniui „The Times“ sakė, kad Amerika yra „labai susirūpinusi“ dėl Kremliaus plano.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ir vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Ukrainos prezidento soc. tinklo paskyroje publikuotu įrašu, V. Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio įžvalgas. Pastarasis patvirtino, kad prie sienos su Baltarusija tiesiami keliai į Ukrainos teritoriją ir įrengiamos artilerijos pozicijos.

Brazilijos lyderis Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį Ispanijoje paskelbtame interviu sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jis pareiškė, kad JAV lyderis neturi jokios teisės grasinti kitoms valstybėms. L. I. Lulos da Silvos komentarai pasirodė po to, kai šį mėnesį D. Trumpas įspėjo, jog Irane „mirs ištisa civilizacija“, jei šalis neatidarys Hormuzo sąsiaurio.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ketvirtadienį, lankydamasis Kamerūne, popiežius Leonas XIV daugelyje pasaulio vietų vykstančių karų ir konfliktų fone paragino siekti susitaikymo ir pagyrė bendras Bamendos miesto krikščionių bei musulmonų pastangas siekiant taikos. Nuo 2017 m. šiame regione siaučia konfliktas, kurio metu susirėmimuose tarp vyriausybės pajėgų ir separatistų žuvo tūkstančiai žmonių.

Rusija bandė atakuoti Ukrainą salvėmis, vienu metu paleisdama po kelias dešimtis dronų ir raketų į vieną taikinį. Apie tai eteryje „Radio NV“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočka.

Rusija oficialiai pripažino, kad jos oro gynybos sistema 2024 m. gruodžio 25 d. numušė Azerbaidžano oro linijų bendrovės AZAL keleivinį lėktuvą, o tai sukėlė katastrofą ir 38 žmonių žūtį.

JAV ir Iranas svarsto galimybę pratęsti paliaubas, kurių galiojimas baigiasi antradienį, dar dviem savaitėms, kad turėtų daugiau laiko deryboms dėl taikos susitarimo.

JAV taikos derybininkai dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“, interviu Vokietijos televizijai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos karybos ekspertų pagrindu sudaryta „thinktank“ grupė „Baltic Defense Initiative“, kuri yra registruota Vilniuje, pateikė karo modelį-scenarijų, kuriame numatyti galimi itin agresyvūs Rusijos veiksmai 2027 m. – jeigu Lietuvai nepalankiai susiklostytų aplinkybės.

Donaldas Trumpas niršta ir žada bausti valstybes, kurios neparėmė Amerikos kare su Iranu. Ar Lietuva yra taikinyje? Kas laukia NATO aljanso ir kokias pasekmes tai gali turėti Lietuvai? Apie tai diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad sekmadienį per Hormuzo sąsiaurį praplaukė 34 laivai – daugiausiai nuo tada, kai Iranas užblokavo šį vandens kelią per karą Artimuosiuose Rytuose. „Vakar per Hormuzo sąsiaurį praplaukė 34 laivai, o tai yra didžiausias skaičius nuo šio kvailo uždarymo pradžios“, – pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Šio skaičiaus kol kas patvirtinti nepavyko.

Kremlius sekmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad Rusija nepratęs stačiatikių Velykų proga sudarytų paliaubų su Ukraina, jei Volodymyras Zelenskis nepriims jos sąlygų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo „valyti“ Hormuzo sąsiaurį, prasidėjus JAV ir Irano deryboms dėl susitarimo, kaip užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai naktį į šeštadienį smogė į naftos saugyklą, naftos siurblinę, tris šaudmenų sandėlius ir Rusijos kareivių grupes tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek Rusijoje, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

PrezidentasDonaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas artėjančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis „neturi jokių kozirių“ –  išskyrus tai, kad Teheranas faktiškai kontroliuoja svarbų Hormuzo sąsiaurį. „Iraniečiai, atrodo, nesupranta, kad neturi jokių kozirių, išskyrus trumpalaikį pasaulio apiplėšinėjimą naudojantis tarptautiniais vandens keliais.

Toliau tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, dėmesys krypsta į Lietuvos musulmonų bendruomenę. Pasak Lietuvoje gyvenančio muftijaus, jie nepritaria dabar vykstančiam karui, tačiau tai tikrai nieko bendro neturi su tikėjimu. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.

Ketvirtadienį Prancūzijos generolas pareiškė, kad karo su Rusija galimybė per ateinančius kelerius metus išlieka jo „pagrindiniu rūpesčiu“, ir gynė pastangas didinti išlaidas gynybai.  Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas kalbėjo parlamente, pristatydamas Prancūzijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama 2024–2030 m. padidinti išlaidas gynybai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė paliaubas Ukrainoje. Jos galios nuo balandžio 11 d. 16 val. iki balandžio 12 d. vakaro. Paliaubos paskelbtos dėl stačiatikių Velykų. Sprendimas buvo paskelbtas Kremliaus svetainėje, rašoma „Novaja gazeta“ „Telegram“ kanale.

Naktį Ukrainos gynybos pajėgos sudavė smūgį naftos terminalui „Ust Luga Oil“ Rusijos teritorijoje....

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo karą Ukrainoje ir iškėlė sąlygą dėl jo pabaigos. Kaip rašo rusų agentūra TASS, D. Peskovas pareiškė, kad norėdama sustabdyti karštąjį konfliktą, Ukraina turi išvesti savo pajėgas iš Donbaso. Tačiau Rusija nėra nustačiusi jokių terminų, pridūrė jis.

Šiaurės Korėja šį mėnesį surengs ceremoniją, kurios metu bus palaidoti užsienyje kartu su Rusija prieš Ukrainą kovojusių ir žuvusių karių palaikai, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių, taip pat raketų ir amunicijos, kad paremtų Rusijos karą Ukrainoje. Seulo vertinimu, žuvo apie 2 tūkst. šiaurės korėjiečių.

Sporto bendruomenė kreipėsi į valstybės vadovus ragindama uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose. Sporto atstovai kreipimesi teigia, kad besitęsiant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o tarptautinėms sporto organizacijoms ieškant būdų grąžinti agresorių valstybių atstovus į tarptautinę sporto areną, vien vertybinės sporto organizacijų pozicijos nebepakanka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo per artimiausias dvi ar tris savaites negailestingai pulti Iraną, teigdamas, kad amerikiečių pajėgos artėja prie šio karo užbaigimo. „Per artimiausias dvi ar tris savaites mes juos sugrąžinsime į akmens amžių, kur ir yra jų vieta“, – sakė D. Trumpas televizijos geriausiu laiku transliuotame kreipimesi į tautą. Jis pridūrė, kad JAV pajėgos „visai, visai netrukus“ pasieks visus savo tikslus mūšio lauke.

Pasak Irano prezidento atstovo spaudai, „svarbus laiškas“ iš Irano prezidento JAV visuomenei bus paskelbtas „po kelių valandų“, praneša „Sky News“. Mehdi Tabatabai nepateikė jokių detalių apie laiško turinį, tačiau tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė: „Naujasis Irano režimo prezidentas, gerokai mažiau radikalizuotas ir daug protingesnis už savo pirmtakus, ką tik paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų paliaubų!“ Irano pozicija nepasikeitė Pranešama, kad Iranas D. Trum...

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis ruošiasi karui, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog yra „kategoriškai prieš jį“, praneša BELTA. Jis teigė, kad visapusiškas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų patikrinimas buvo būtinas siekiant įvertinti, kaip į visišką kovinę parengtį pervesti daliniai veiktų karo sąlygomis. „Negali būti jokio taikos meto. Mes ruošiamės karui. Todėl sukūrėme ginkluotąsias pajėgas, todėl jas išlaikome ir todėl žmonės skiria lėšas mūsų išlaikymui.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako – rinkų svyravimas yra normalus procesas, o konfliktas neturėjo didelės įtakos pensijų fondų rezultatams ar gyventojų pasirinkimui nutraukti kaupimą. „Karo atgarsiai tikrai neturėjo didelės įtakos, nes žmogus, jeigu atsiverstų savo „Sodros“ tinklalapį ir patikrintų, kiek yra investavęs (…), nerastumėt turbūt nė vieno iš 1,4 mln.

Jungtinės Valstijos pašalino kai kuriuos Rusijos laivus iš sankcijų sąrašo, įskaitant konteinerinius laivus su Rusijos vėliava. Atitinkama bendroji licencija leidžia užbaigti naftos iškrovimo operacijas kroviniams, pakrautiems iki kovo 12 d., pranešė JAV Iždo departamentas.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį jos oro gynyba reagavo į Irano raketas, o Jeruzalėje suskambo sirenos. „Visai neseniai IDF pastebėjo raketas, paleistas iš Irano link Izraelio valstybės teritorijos“, – platformoje „Telegram“ teigė Izraelio kariuomenė.  Jeruzalėje aidėjo sirenos, o virš miesto pasigirdo keli sprogimai, sakė naujienų agentūros AFP liudininkas.