Karas

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pirmadienį Stambule vykusio Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo dėl taikos derybomis nevadina. „Nevadinčiau to derybomis. Derybos iš esmės apie reikalo esmę – karo pabaigą, Rusijos atsisakymą toliau kariauti su Ukraina – kol kas dar neįvyko“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

Drąsus ukrainiečių dronų smūgis Rusijos aerodromams įpūtė labai reikalingo optimizmo Ukrainai, rašo „The Washington Post“. Ukraina sako, kad smūgį planavo daugiau nei pusantrų metų. Pirmiausia į Rusiją įslaptintai įvežė dronus, tada juos pastatė šalia svarbiausių karinių kilimo takų. Sekmadienį, prieš pat naują taikos derybų raundą, atėjo laikas veikti: netoli keturių Rusijos karinių bazių nuotoliniu būdu buvo pakelti ant sunkvežimių stovinčių konteinerių stogai ir dronai pakilo į dangų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas taikos derybose dėl Ukrainos nenusileido. Dabar Donaldas Trumpas gali būti priverstas imtis veiksmų, rašo CNN. Rusija ir Ukraina toliau nesugeba pasiekti proveržio derybose dėl karo pabaigos. Nors buvo susitarta dėl didesnio kalinių mainų, Maskva ir Kyjivas lieka giliai susiskaldę dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“. Daugiausiai klausimų kelia tai, kaip daugiau nei tona sprogmenų buvo atgabenti po Krymo tiltu po vandeniu.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad perėmė iš Jemeno paleistą raketą netrukus po to, kai šalies centre nuskambėjo oro pavojaus sirenos ir Jeruzalėje pasigirdo sprogimai.  „Po to, kai prieš kurį laiką keliose Izraelio vietovėse pasigirdo sirenos, iš Jemeno paleista raketa buvo perimta“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad jau daugiau kaip trejus metus karinę agresiją prieš Ukrainą vykdanti Rusija neturėtų pajėgumų užpulti dar vieną valstybę. Todėl, anot jo, rugsėjį Maskvos ir Minsko planuojamos bendros karinės pratybos „Zapad“ nerimo kelti neturėtų.

Rusija į karą Ukrainoje žiūri kaip į konfliktą su visu Vakarų pasauliu, sako Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Todėl, anot jos, NATO aljansas turi būti realiai pasiruošęs apsiginti nuo bet kokio priešo. „Rusija į šį konfliktą žiūri, kaip į konfliktą su visu Vakarų pasauliu ir ruošiasi karui prieš NATO“, – pirmadienį po Vilniaus viršūnių susitikimo žurnalistams sakė M. Frederiksen.

Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti sunkiai sužeistais ir jaunesniais nei 25 metų amžiaus karo belaisviais, taip pat perduoti viena kitai po 6 000 žuvusių karių palaikų, pirmadienį pranešė Kyjivas. „Mes susitarėme apsikeisti visais sunkiai sužeistais arba sergančiais karo belaisviais. Taip pat apsikeisime visais jaunais kariais, kurių amžius – nuo 18 iki 25 metų.

Stambule įvyksiančiose derybose su Rusija Ukraina primygtinai reikalaus sudaryti besąlygiškas paliaubas, aptarti humanitarinius klausimus, grąžinti vaikus bei apsikeisti kaliniais ir belaisviais. Tai įžanginėje kalboje, pasakytoje viršūnių susitikime Vilniuje, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Taip pat pridursiu, kad Ukrainos delegacija šiuo metu yra Stambule. Kalbėjausi su savo gynybos ministru. Jis sakė, kad rengiamasis susitikimui.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas pirmadienį pranešė, kad SSU sunaikino 41 strateginį Rusijos lėktuvą keturiuose kariniuose aerodromuose toli užnugaryje Rusijos Federacijoje. Ukrainos saugumo tarnyba atliko precedento neturinčią unikalią specialiąją operaciją, per kurią vienu metu smogė į keturis karinius aerodromus Rusijos Federacijoje.

Žiemą sulėtėjęs Rusijos karinis puolimas Ukrainoje pavasarį paspartėjo, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė. Gegužę Rusijos kariuomenė užėmė 507 kv. km, daugiausia Ukrainos rytinėje Donecko srityje, palyginti su 379 kv. km balandį ir 240 kv. km kovą. Gegužės pabaigoje Rusija visiškai arba iš dalies kontroliavo beveik 19 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbasą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį surengė derybas su JAV respublikonų senatoriumi Lindsey Grahamu, siekiančiu naujų griežtų JAV sankcijų Rusijai, pranešė EK.

Ukraina pasirengusi žengti „didelius žingsnius“ pirmadienį Stambule numatytame antrajame derybų su Rusijos pareigūnais rate, kad būtų padaryta pažanga siekiant taikos, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas šaltinis Kyjivo delegacijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų pasiūlymą dviem ar trims dienoms nutraukti ugnį, kad šalys galėtų išsivežti žuvusių kariškių kūnus pavadino „idiotišku“....

Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pirmadienį Stambule turėtų surengti antrąjį tiesioginių derybų raundą, kuriame bus apsikeista planais, kaip užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos invaziją.  JAV prezidentui Donaldui Trumpui paraginus, Maskva ir Kyjivas praėjusį mėnesį surengė pirmąsias tiesiogines delegacijų derybas nuo ankstyvųjų Rusijos invazijos savaičių, tačiau reikšmingo proveržio kol kas nepasiekta.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasidalijo vaizdo įrašu iš savo namų, kuriame įrašė sprogimų garsus. Vaizdo įrašu jis pasidalijo „X“ platformoje. „Paklausykite garsų virš mano namų – ir tūkstančių Ukrainos namų – šį rytą. Oro gynyba atremia Rusijos smūgius“, – rašo jis. Rusija masiškai atakuoja Ukrainą Anot ministro, savaitgalį Rusija masiškai atakuoja Ukrainą įvairiomis raketomis, dronais.

Kremlius toliau rengia Rusijos visuomenę ir gynybos pramonę ilgai trunkančiam karui su Ukraina ir galimai būsimam karui su NATO, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, gegužės 30 d. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Rusijos vyriausybei atimti gynybos pramonės įmonių akcininkų teises, jeigu įmonė karo padėties metu nevykdo valstybės gynybos užsakymų.

Rusija sekmadienį patvirtino, kad po masinės Ukrainos dronų atakos, kurią įvykdę įtariamieji jau buvo sulaikyti, „užsidegė“ keli jos karo lėktuvai....

Naktį į penktadienį Rumunijos Tulčės apskrities šiaurinės dalies gyventojai gavo įspėjimą apie galimą skraidančių objektų kritimą, kaimynėje Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui.   „Agerpres“ pranešė, kad perspėjimas buvo paskelbtas apie 1.30 val., gyventojai paraginti glaustis rūsiuose arba civilinės saugos slėptuvėse, o jei nėra pastogės, būti patalpoje atokiau nuo langų ir išorinių sienų. Pavojus truko pusantros valandos.

Prieš galimas antras tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule kitą savaitę prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nepaisant didelio kiekio su tuo susijusių pranešimų, realaus vyksmo yra labai mažai. „Jos (derybos – BNS) yra tokiame turbūt pseudoderybų taške, jeigu taip galima būtų pasakyti. Daug kalbama, daug pranešimų, tačiau realaus vyksmo yra labai mažai.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį, reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos rengiamas pratybas „Zapad“. „Mes (...) ruošiamės, ruošiamės veidrodiniu principu „šešėliuoti“ tas jų pratybas. Rugpjūtis, rugsėjis bus mums padidintos parengties mėnesiai, kad išvengtume bet kokių eskalacinių dalykų, o jeigu būtų provokacijos, kad galėtume laiku reaguoti“, – interviu BNS sakė generolas.

JAV Senatas jau kitą savaitę gali pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Rusijai ir šalims, kurios perka rusišką naftą, būtų įvedamos griežtos sankcijos. Taip reaguojama į Kremliaus nenorą nutraukti ugnį Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas. D. Trumpas neseniai perspėjo Rusiją, kad ji žaidžia su ugnimi tęsdama atakas prieš Ukrainą. Nors perspėjimas yra gerai, jis gali taip ir likti niekiniu, jei JAV nesiims tvirtesnės pozicijos derybose su Rusija.

Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios per daugiau kaip trejus metus kalėjimuose mirė daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių. Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.

Į karo komendantūras užsirašiusiems piliečiams piktinantis, kad nesulaukia kariuomenės dėmesio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada šiemet gerokai padidinti į kursus pakviestų asmenų skaičių. Kariuomenės atstovai savo ruožtu teigia, kad su kai kuriais užsirašiusiais asmenimis nepavyksta susisiekti dėl klaidingai pateiktų kontaktinių duomenų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį dronai vėl atakavo Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo suduotas smūgis dronų gamybos įmonei, taip pat technologijų parkui prie Maskvos. Pranešimai apie smūgius pasirodė rusų „Telegram“ kanaluose.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“. D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro  Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“. Įstatymų leidėjai mato galimybę taikyti daugiau sankcijų Rusijai, bet prezidentas yra neapsisprendęs. Putinas rizikuoja sugriauti tiltą tarp jo ir Trumpo D. Trumpas antradienį davė ženklą, kad jo kantrybė dėl V. Putino senka.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz antradienį pasakė, kad neturi „jokių iliuzijų“ dėl greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. „Mums gali tekti pasirengti, kad jis užtruks“, – po Turku mieste vykusio susitikimo su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo sakė F. Merzas. F. Merzo teigimu, nuo seno konfliktai paprastai baigdavosi, kai viena arba abi šalys karine arba ekonomine prasme visiškai išsekdavo. „Akivaizdu, kad šiame kare iki to vis dar labai toli“, – sakė jis.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....

Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per dvejus ar ketverius metus gali būti techniškai pasirengusi pradėti naują agresiją – šį kartą prieš Europą.  Tai interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.  „Mūsų manymu, su tuo sutinka ir mūsų kolegos Europoje, karo veiksmams pasibaigus, Rusijai prireiks nuo dvejų iki ketverių metų atgauti savo kovinį pajėgumą.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW pastebi, kad Rusijos reikalavimai per pastaruosius trejus karo metus nepasikeitė, tačiau Rusijos puolimas žymiai sulėtėjo.

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Šių metų birželį Rusijos karinės pajėgos gali pradėti naują puolimą. Trijų Ukrainos regionų – Charkivo, Sumų ir Dnipro – teritorijoms kyla grėsmė. Vokečių karinis ekspertas Nico Langesas pasidalijo šiuo vertinimu leidinyje „Bild“. Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.

Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą šaliai, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo. Viena iš svarstomų galimybių – bendrijai pirkti amerikietiškus ginklus. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Dėl Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš Ukrainą buvo Lenkija pakėlė oro pajėgų lėktuvus. Apie tai X tinkle pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėl Rusijos Federacijos atakos, kuria smogta į Ukrainos teritorijoje esančius taikinius, Lenkijos ir sąjungininkų aviacija pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – rašoma pranešime.