Karas

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt vykstančioje spaudos konferencijoje žurnalistui atsakė „pasiskaičiuokite patys“, kai jos buvo paklausta, kiek dar truks karas su Iranu, rašo „Sky News“. Ji pakartoja Donaldo Trumpo anksčiau nurodytą 4-6 savaičių laikotarpį šiam karui, kuris prasidėjo vasario 28 d., nepaisydama žurnalisto pastabos, kad Marco Rubio pastarosiomis dienomis teigė, jog operacija truks dar 2 arba 4 savaites.

Pirmadienį Teheranas patvirtino, kad buvo nužudytas Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) laivyno vadas Alireza Tangsiri. Kaip rašė ELTA, apie A. Tangsiri likvidavimą ketvirtadienį paskelbė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas.

Naktis iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje buvo triukšminga, skelbia „Kanal 24“. Samaros srityje buvo smogta svarbiam rusų objektui. Toljačio mieste apie 5:00 ėmė griaudėti sprogimai. Anot gyventojų, danguje buvo matyti blyksniai ir girdėjosi variklių dūzgimas. Neoficialiai pranešama, kad dronai atakavo chemijos gamyklą „KujbiševAzot“. Tai viena iš pirmaujančių Rusijos chemijos bendrovių, skelbia minėtas leidinys.

Ukraina jau savaitę smogia Rusijos uostams Baltijos jūroje. Tokiu būdu bandymas sutrukdyti Rusijai gauti pelno iš pabrangusios naftos, rašo „Meduza“....

Čečėnija tapo pirmąja tarp Rusijos regionų pagal į karą prieš Ukrainą įtrauktų kalinių skaičių, džiūgauja Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, rašo „Mocow Times“. „Nuo specialiosios karinės operacijos pradžios per Rusijos Federacijos kalėjimų tarnybos Čečėnijos Respublikos skyrių sudaryta 571 sutartis… Norintieji ginklu rankose ginti Tėvynę į Rusijos Federacijos kariuomenę eina išimtinai savanoriškai. Šiais metais jiems taip pat suteikiama ši galimybė.

Penktadienį Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją užsienio agentu, pranešė Rusijos teisingumo ministerijos svetainė.  Pavelas Talankinas, anksčiau šį mėnesį laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą, slapta filmavo karo propagandos pamokas vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje.

Ukrainos Slovjansko rajone 81-osios atskirosios Slobožanskio oro desanto brigados, priklausančios 7-ajam oro desanto korpusui, desantininkai paėmė į nelaisvę šešis Rusijos ginkluotųjų pajėgų karius, per „Telegram“ pranešė desanto puolimo pajėgos ir paskelbė vaizdo įrašą.  „Jie savanoriškai pasidavė. Kiekvienas vykdė misiją sąlygomis, kai vienintelis būdas išgyventi buvo sudėti ginklus ir išeiti pakeltomis rankomis. Kiekvienas iš jų turėjo savo motyvaciją.

Kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu žinantys Vidaus reikalų ministerijos parengtoje apklausoje nurodo 54 proc. respondentų. Ar mes iš tikrųjų žinome, ką daryti ekstremalių situacijų metu? Apie tai laidoje pasakojo Vidaus reikalų ministerijos sociologė, dr. Eglė Vileikienė. Ar Lietuva yra pasiruošusi krizėms? Apklausa, kurią atlikote, jos skaičiai rodo, kad situacija gerėja.

Užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to pradėjus kilti komunalinių paslaugų kainoms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad kompensacijų pažeidžiamiems gyventojams bus numatyta tiek, kiek reikės.

Pasikartojantys dronų incidentai Lietuvoje verčia iš naujo vertinti šalies oro erdvės apsaugą ir gynybos sistemos pasirengimą. Neaišku, ar tai atsitiktiniai atvejai, ar signalas apie gilesnes saugumo problemas, kurių kol kas nepavyksta išspręsti.

Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlomos Konvencijos, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, ratifikavimui. Siūloma kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu Seimui teikti sutartį ratifikuoti. Konvenciją Hagoje pernai gruodį pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose labiausiai neramina ilgalaikiai jo padariniai – lėtėjanti ekonomika ir auganti infliacija. „Naftos kainos yra tik žiedeliai šitos krizės. Labiau turbūt neramina tie paskui ateinantys padariniai – šiek tiek lėtėjanti ekonomika ir (didėjanti – BNS) infliacija, kuri gali persiduoti į kitus produktus ir paslaugas. Labiausiai žmones visada neramina maisto kainos ir su tuo yra sunkiausia kovoti.

Visose Baltijos šalyse per pastarąsias dvi paras nukritus dronams, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dėl to kaltas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Viskas tik dėl Rusijos karo – agresorės Rusijos išprovokuotas karas mus atvedė iki šio taško, kai trijų Baltijos šalių teritorijose per 48 valandas nukrito dronai. Akivaizdu, kad oro gynyba yra iššūkis ne tik Lietuvoje, bet visame NATO“, – trečiadienį išplatintame komentare teigia R. Kaunas.

Airija antradienį smarkiai sumažino akcizą benzinui ir dyzelinui, dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu degalinėse sparčiai kylant kainoms. Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas pranešė, kad nuo antradienio vidurnakčio iki gegužės pabaigos dyzelino akcizas bus sumažintas 20 euro centų už litrą, o benzino – 15 centų už litrą. Airija siekia apsaugoti gyventojus ir verslą nuo „blogiausių kainų šokų padarinių“ Šis žingsnis yra dalis 250 mln.

Afganistano Talibano vyriausybė antradienį paskelbė paleidžianti JAV pilietį, kuris buvo sulaikytas ilgiau nei metus. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad lingvisto ir tyrėjo Denniso Coyle'o šeima parašė Afganistano aukščiausiajam lyderiui, prašydama jį paleisti Id al Fitro šventės proga. „Islamo Emyrato Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jo sulaikymo laikotarpis buvo pakankamas, ir priėmė sprendimą jį paleisti“, – rašoma pranešime.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose bei sustabdžius tanklaivių judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, gamtinių dujų vidurkis per savaitę didėjo 1,8 proc., o Brent naftos –10,3 proc. Visgi, nepaisant naftos brangimo, degalų kainų augimas sulėtėjo – benzinas brango 3,8 proc., o dyzelinas 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 16–20 dienomis didėjo 1,8 proc.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika patirs „realių padarinių“, sekmadienį perspėjo Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, patirsime realių padarinių. Bus padaryta žala visų pasaulio šalių ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN teigė bendrovės generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Kroatija, Albanija ir Kosovas rengia puolimą prieš jo šalį. Interviu televizijai RTS jis rėmėsi trišale deklaracija dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kurią šios šalys pasirašė Tiranoje dar 2025 m. kovo 18 d. „Jie kuria aljansą, kad galėtų mus pulti. Jie laukia konflikto tarp Rusijos ir Europos eskalavimo, taip pat momento, kai Artimuosiuose Rytuose prasidės didesnis karas.

Donaldo Trumpo karas su Iranu slegia nepriklausomus JAV rinkėjus – svarbią grupę, kuri greičiausiai nulems, ar prezidento Respublikonų partija išlaikys Kongreso kontrolę lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Pensilvanijos, svyruojančios valstijos, kurioje rinkėjai dažnai keičia partijas, užkandinėje dėl naujojo konflikto tvyrojo pyktis ir sumišimas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamame įstatymo projekte numatoma leisti ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinti užsienyje sulaikytus rusus, jei bus manoma, kad jie buvo nuteisti neteisėtai.

Rusijos valdžia užsiminė apie galimybę iš dalies nutraukti išpuolius prieš Ukrainos energetikos objektus, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą. D. Peskovas pareiškė, kad Kyjivas taip pat turės liautis puldinėjęs Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą bei baigti „šantažuoti kitas šalis, įskaitant ES valstybes nares“, energetikos sektoriuje.

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos būtų konsultavusios su Berlynu dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, „mes būtume patarę nesirinkti tokio veiksmų plano“. „Mūsų, Izraelio ir Jungtinių Valstijų tikslas sutampa – Iranas ateityje nebeturi kelti grėsmės“, – parlamente kalbėjo F. Merzas. „Daugybę metų ir dešimtmečių Irano režimas laužė vieną taisyklę po kitos, sėjo terorą visame pasaulyje ir destabilizavo kaimynystę.

Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė 268 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvius, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Buvusių Rusijos kombatantų keliamos saugumo grėsmės yra akivaizdžios. Negalime jų ignoruoti, nes neveikimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Lietuva laikosi tvirtos pozicijos, kad šiai grėsmei turi būti skiriamas aukščiausio lygio politinis dėmesys.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Jungtinės Tautos (JT) antradienį įspėjo, kad jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų iki birželio, dar 45 mln. žmonių gali susidurti su badu, o šis skaičius visame pasaulyje pasiektų pavojingas aukštumas. Trečią savaitę vykstantis karas nusinešė šimtus gyvybių, Iranas surengė atsakomuosius smūgius prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis, taip pat atsidarė frontas Libane, kur Izraelis kovoja su „Hezbollah“. „Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis iki birželio, dėl kainų augimo dar 45 mln.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Rusijos kariuomenės vadai nurodo savo pavaldiniams neevakuoti iš mūšio lauko žuvusių karių kūnų, o paimti tik jų galvas ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti tapatybę. Taip teigiama perimtame pokalbyje, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija. Kraupūs rusų vadų įsakymai „Užuot buvę oriai palaidoti, rusų kariai sulaukia kirvio nuo savo kovos draugų rankos pagal nurodymus iš viršaus.

Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Afganistano sostinėje Kabule kovo 16-osios vakarą įvairiose miesto vietose buvo girdimi sprogimai ir šūviai. Kovinių veiksmų garsai, be kita ko, buvo fiksuojami ir kitose vietovėse, rašo „24 Kanal“. Šaltinių, kalbėjusių su CNN, duomenimis, mažiausiai du sprogimai nugriaudėjo Kabulo rajone. Į įvykio vietą išsiųstos saugumo pajėgos ir skubiosios tarnybos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

Italijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad Ali al Salemo oro pajėgų bazei Kuveite, kurioje dislokuoti Italijos ir JAV kariai, smogė dronas, tačiau pabrėžė, kad visi jos kariai yra saugūs. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani stengėsi nesureikšminti šio išpuolio – antrojo šią savaitę prieš Italijos bazę Artimuosiuose Rytuose, sakydamas, jog nemano, kad taikomasi į jo šalį.

Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, pareiškė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paneigęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą. „Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad yra pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo ratui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija. Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Dėl karinės operacijos prieš Iraną taikos derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos vėl buvo atidėtos. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas vasario pabaigoje, vėliau – perkeltas į praeitą savaitę, bet ir jį teko atidėti. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBK-Ukraina“. „Ten vyksta tikrasis Santa Barbaros scenarijus, susijęs su derybomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę susitikimui, bet tik Amerikoje.

Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę. Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN. Irano gvardija skelbia kartu su „Hezbollah“ surengusi atakas prieš Izraelį Tuo metu Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su grupuote „Hezbollah“, Teherano sąjungininke Libane, paleido raketų ir dronų į Izraelį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų. Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“. Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų. „Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas.

Nuo karo su Iranu pradžios Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Mūsų ir Izraelio oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių. Tai gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – per spaudos konferenciją pareiškė P. Hegsethas ir pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuotas didžiausias per visą kampaniją smūgių skaičius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Baigiantis antrai karo Irane savaitei – ne tik naujos amerikiečių, bet ir Europos karių aukos. Iranas „Shahed“ dronu atakavo prancūzų bazę Irake, pražudydamas vieną karį. O Amerikos oro pajėgų operacijos metu sudužo degalų papildymo lėktuvas – susidūrė su kitu tokiu pačiu lėktuvu. Avarijos metu žuvo mažiausiai keturi amerikiečiai. Dar viena Teherano režimo raketa skriejo į Turkijos pusę, o Izraelis taip pat patyrė didelę ataką, kurios metu net pusšimtis žmonių sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis, kai tai jis pajus „kaulais“, pateikdamas dar vieną asmenišką kriterijų, pagal kurį bus galima spręsti apie karinio konflikto pabaigą, rašo CNN. Penktadienį „Fox Radio“ laidoje paklaustas, kada bus aišku, kad karas baigėsi, D. Trumpas atsakė: „Kai tai pajusiu, gerai, pajusiu kaulais.“ Kiek anksčiau JAV lyderis užsiminė, kad karo veiksmai gali netrukti ilgai.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų toliau spausti Maskvą, Jungtinėms Valstijoms leidus laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas Rusijai. „Visi partneriai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai ir jos karo iždui. Mūsų parama Ukrainai mažina Rusijos galimybes kariauti visame pasaulyje tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį surengs iki šiol masiškiausias atakas kare su Iranu....

Pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, žmonės vis dažniau susimąsto, kas nutiktų su jų pinigais ekstremaliosios situacijos atveju, pvz., jei dingtų elektra, internetas ar šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Ar tokiu atveju būtų įmanoma išsigryninti pinigų, atsiskaityti kortele ar naudotis elektronine bankininkyste? Daug kas baiminasi, kad tokiu atveju bankomatai neišduotų pakankamai grynųjų, o atsiskaitymai kortelėmis ar el.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei buvo pirmą sykį parodytas per šalies televiziją po to, kai buvo išrinktas naujuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad Teheranas neketina atsisakyti keršto už žuvusiuosius ir imsis veiksmų prieš Jungtinių Valstijų karinę infrastruktūrą regione. „Mes neatsisakysime atkeršyti už kankinių kraują, ypač už Minabo kankinius“, – sakė jis.