Karas

Po aukų pareikalavusio Ukrainos raketų smūgio gamyklai Rusijoje Maskva patvirtino, kad tarp jos karo tikslų yra Ukrainos demilitarizavimas....

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Ukraina gavo 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos ir JAV dėl saugumo paramos kovojant su „Shahed“ dronais ir panašiomis grėsmėmis. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė, į kuriuos prašymus galima atsakyti nesusilpninant savo gynybos.

Irako šiitų lyderis ajatola Seyyedas Ali al Sistani išleido fatvą, raginančią pradėti šventąjį karą prieš JAV ir Izraelį, „The Moscow Times“ cituojama Irano revoliucinė gvardija (KSIR). „Sistani, vienas aukščiausių Irako šiitų religinių autoritetų, atsakydamas į vieno iš savo pasekėjų religinį paklausimą (istifta), pabrėžė kolektyvinio džihado privalomumą ginant Irano Islamo revoliuciją“, – pareiškė organizacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė neturįs duomenų apie tai, kad Rusija būtų perdavusi žvalgybinę informaciją Iranui smūgiams prieš Amerikos karinius objektus vykdyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas būtų užpuolęs JAV per savaitę, rašo „Sky News“....

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį vakare Irako sostinėje Bagdade ir autonominio Kurdistano regiono Erbilo mieste buvo girdėti sprogimai. Sprogimo Bagdade priežastis kol kas nežinoma, tačiau vienas liudytojas, buvęs netoli sutvirtintos Žaliosios zonos, kurioje yra įsikūrusi JAV ambasada, pranešė matęs, kaip virš šio rajono veikė oro gynybos sistemos. Po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, netoli Bagdado oro uosto buvo neutralizuota keletas dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukraina ir Rusija ne kartą buvo priartėjusi prie galimo susitarimo dėl taikos, tačiau kaskart viena iš šalių atsitraukdavo, rašo UNIAN. Pasak prezidento, viena pagrindinių problemų – tvyranti didelė neapykanta tarp dviejų valstybės, t.y. Ukrainos ir Rusijos. „Žinote, Ukraina ir Rusija... Galėtumėme galvoti, kad tarp šių valstybių yra užsimezgusi kokia nors draugystė, tačiau realybėje tarp valstybių tvyro milžiniška neapykanta.

Po JAV ir Izraelio smūgių žuvo didelė dalis Irano valdančiojo elito, įskaitant Ali Khamenei. Didelės vadovybės dalies sunaikinimas galėjo paralyžiuoti valstybės aparatą, tačiau tai neįvyko. Irano valdžios sistema pasirodė esanti kur kas atsparesnė, nei manyta. Ji pradėjo sparčiai persitvarkyti pagal naujas sąlygas.

Kovo 7-osios naktį Rusija paleido į Ukrainą 29 raketas ir 480 bepiločių orlaivių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, nuo praėjusio vakaro po Rusijos balistinės raketos smūgio Charkive buvo išvalyti gyvenamojo pastato griuvėsiai. Buvo sunaikintas įėjimas ir gretimo pastato viršutiniai aukštai. Šiuo metu žinoma, kad žuvo septyni žmonės. Daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeista, įskaitant vaikus. Po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.

Saudo Arabijos gynybos ministras princas Khalidas bin Salmanas šeštadienį paragino Iraną „išvengti klaidingų apskaičiavimų“ po raketų ir dronų paleidimo prieš karalystę. Saudo Arabijos gynybos ministerija virtinėje pareiškimų teigė, kad ji užkirto kelią ne vienam raketų paleidimui į oro bazę, kurioje dislokuotas JAV karinis personalas, ir dronų atakoms prieš didelį naftos telkinį.

Rusijos Federacija naudoja žvalgybos įranga aprūpintus aerostatus, kad visą parą stebėtų bendrovės „Eesti Energia“ elektrines ir skalūnų karjerus Estijos pasienio Rytų Viru apskrityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rodo rimtą susidomėjimą apie galimybę dislokuoti amerikiečių karius Irano teritorijoje, rašo „SkyNews“, remdamasis „NBC News“ informacija. Teigiama, kad D. Trumpas aptarė šią galimybę kartu su savo padėjėjais ir respublikonų pareigūnais. Tiesa, apie tokią galimybę buvo diskutuojama ne Baltųjų rūmų teritorijoje. Esą pokalbio metu taip pat buvo vertinama ir Irano padėtis nutraukus karinius veiksmus.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra susirūpinusios“ dėl pranešimų, kad Rusija teikia Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV karių pozicijas ir judėjimą. Nors P. Hegsethas atsisakė patvirtinti šiuos pranešimus, duodamas interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pažymėjo: „Mes viską sekame.“ „Mūsų vadai žino viską“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, kad „turime geriausią žvalgybą pasaulyje.

Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams. „Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, karui neapsiribojant viena regiono šalimi, padėtis gali tapti nevaldoma. „Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis. „Situacija gali tapti nevaldoma.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Lietuvos karinė žvalgyba visiems optimistams, kurie tikisi, kad Rusijos karo mašina sustos, siūlo neturėti tokių iliuzijų. Nors Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, tai nemažina Kremliaus noro tęsti karą. Nors ir lėčiau, bet Rusija didina karinius pajėgumus. Tuo pačiu metu organizuoja išpuolius Lietuvoje. Tik kaip su tuo sekasi kovoti mūsų žvalgyboms, lieka neaišku – nei VSD, nei karinė žvalgyba negali visuomenei atsakyti, kiek rusų operacijų jau užkardė ir kiek šnipų sulaikė.

Artimiausiomis savaitėmis derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo tikimasi „papildomos pažangos“.  Apie tai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad „šią savaitę Ukraina ir Rusija įvykdė dar vieną karo belaisvių mainų operaciją, grąžindamos 1000 žmonių pagal susitarimus, pasiektus per neseniai Ženevoje vykusias trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, rašo UNIAN.

Azerbaidžanas penktadienį pranešė atšaukiantis diplomatinius darbuotojus iš kaimyninio Irano, praėjus dienai po to, kai iraniečių dronai atakavo oro uostą ir mokyklą Azerbaidžano pasienio regione. „Azerbaidžanas evakuoja savo diplomatinį personalą iš Irano. Procesas taikomas tiek ambasadai Teherane, tiek konsulatui Tabrize“, – sakė užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas.

Jau kelintą dieną dedamos pastangos sugrąžinti Artimuosiuose Rytuose įstrigusius Lietuvos piliečius, o penktadienį iš Dubajaus vykdomas dar vienas evakuacinis skrydis į Lietuvą, kuriuo pirmiausia bus pargabenti pažeidžiamiausi žmonės. Vis dėlto dalis lietuvių pasakoja jau spėję susidurti su problemomis ir nesklandumais. Viena šeima naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad išgirdo šokiruojančius žodžius, kad visa šeima kartu parvykti negali.

Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje. Izraelio Nacionalinio saugumo taryba ketvirtadienį įspėjo, kad nuo karinių veiksmų pradžios šeštadienį padidėjo pavienių asmenų ir Irano valdžios institucijų keliamas pavojus. Tarybos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo užkirstas kelias planuotoms teroro atakoms prieš izraeliečius.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

Nuo konflikto pradžios Artimuosiuose rytuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik nenulipa nuo telefono – vykdo asmeninę žiniasklaidos kampaniją, rašo „Sky News“. Kaip teigia analitikas James‘as Matthews, D. Trumpas pats skambino žurnalistams – per pastarąsias 5 dienas davė mažiausiai 17 interviu. „Manau, kad tai jau savaime yra problema – ir priežastis, kodėl JAV įsitraukimas ir jo motyvai pateikiami fragmentiškai, o tai atskleidžia prieštaravimus.

Pasak „Sky News“ karo analitiko Michaelo Clarke‘o, per pastaruosius kelis mėnesius Europos požiūris į JAV „patyrė gana didelį pokytį“. Pastarosiomis dienomis JAV operacijas Irane viešai pasmerkė tiek Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, tiek Keiras Starmeris, kuris teigė, kad konfliktui nėra jokio „perspektyvaus ir gerai apgalvoto plano“. M. Clarke‘as sako, kad šiam pokyčiui yra viena pagrindinė priežastis. „Didžiausias dalykas buvo Grenlandija“, – sakė jis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas apkaltino Iraną terorizmu ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais po to, kai ketvirtadienį per dronų atakas prieš oro uostą ir netoli mokyklos buvo sužeisti keturi žmonės. I. Aliyevas dėl šių išpuolių apkaltino kaimyninę šalį. „Šiandien iš Irano pusės prieš Azerbaidžano teritoriją buvo įvykdytas teroro aktas“, – saugumo tarybos posėdyje pareiškė prezidentas.

Kai kuriems Vakarų diplomatams Saudo Arabijos sostinėje Rijade ketvirtadienį buvo nurodyta slėptis ten, kur jie yra, naujienų agentūrai AFP pranešė patys užsienio šalių atstovai. Vienas liudininkas teigė, jog miesto diplomatinis kvartalas taip pat buvo uždarytas. Dėl šios situacijos jautrumo tiek minėtas asmuo, tiek diplomatai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Pranešimai pasirodė Iranui tęsiant atsakomųjų smūgių kampaniją, per kurią buvo pataikyta ir į JAV ambasadas Persijos įlankos regione.

Pirmasis bendrovės „Aeroflot“ vykdomas specialus grįžtamasis reisas iš Dubajaus negalėjo nusileisti Krasnodare, praneša „RIA Novosti“. To priežastis – dėl galiojančių apribojimų uždaryta oro uosto oro erdvė. „Krasnodare oro erdvė taip pat kol kas yra uždaryta. Į Krasnodaro oro uostą nurodytas reisas neatvyko“, – teigiama pranešime. Remiantis internetinio skrydžių tvarkaraščio duomenimis, reisas SU769D Maskvos laiku nusileido Nalčike 20:30 val. Keleiviai buvo pristatyti į atsarginį aerodromą.

Kataro sostinėje Dohoje ketvirtadienį nuaidėjo virtinė sprogimų, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pareigūnai pranešė evakuojantys netoli JAV ambasados gyvenančius žmones. Persijos įlankos šalys tapo nuolatinių Irano dronų ir raketų atakų taikiniu, Teheranui taip keršijant už masinę JAV ir Izraelio oro kampaniją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas neprašė karinės pagalbos iš savo sąjungininkės Rusijos po to, kai praėjusią savaitę Izraelis ir JAV pradėjo smūgius. „Šiuo atveju jokių prašymų iš Irano pusės nebuvo“, – per kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija palaiko diplomatinius, prekybinius ir karinius ryšius su Iranu. Maskva kritikavo JAV ir Izraelio karą Irane.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Iranas yra pasirengęs invazijai iš Amerikos kariuomenės, „NBC News“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.  ...

10 Šiaurės Europos valstybių susitarė parengti bendrus civilių gyventojų evakuacijos mechanizmus didelės krizės ar karinio konflikto atveju, rašo „Reuters“. Švedija pabrėžė, kad ši iniciatyva remiasi visapusiško karo Ukrainoje patirtimi. Pagal susitarimą šalys parengs suderintus planus dėl transporto, sienų kontrolės, saugių koridorių žmonių judėjimui sukūrimo ir kitų organizacinių klausimų.

Vienas aukštas Vatikano pareigūnas trečiadienį perspėjo dėl „tarptautinės teisės erozijos“ ir „prevencinio karo“ su Iranu koncepcijos, o tai atrodo kaip kritika JAV ir Izraelio kariniams veiksmams. „Ši tarptautinės teisės erozija išties kelia nerimą: teisingumas užleido vietą jėgai“, – interviu, paskelbtame oficialioje „Vatican News“ svetainėje, sakė Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), popiežiaus Leono XIV Valstybės sekretorius.

JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Amerikiečių povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė, kad yra saugus tarptautiniuose vandenyse. Bet ne, jį paskandino torpeda“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. „Irano karinis laivynas ilsisi Persijos įlankos dugne“, – pareiškė jis, rodydamas atakos Indijos vandenyne vaizdus.

Sudanas apkaltino Etiopiją leidus iš savo teritorijos paleisti dronus, kurie vasario ir kovo mėnesiais vykdė atakas Sudane. Tai pirmas kartas, kai Sudanas tiesiogiai apkaltino savo galingą kaimynę dalyvavimu trejus metus trunkančiame pilietiniame kare.

Dubajuje esantys Lenkijos nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi žiniomis apie savo sunkią padėtį po to, kai Iranas apšaudė miestą raketomis, atsakydamas į JAV vadovaujamą ataką prieš Teheraną. Kai įtampa Viduriniuose Rytuose persimetė į tankiausiai apgyvendintą JAE miestą, interneto žvaigždės reagavo su siaubu ir nuostaba. Viena lenkų pora prisipažino net nežinojusi, kad vyksta konfliktas, rašoma TVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Dėl eskaluojamo konflikto Artimuosiuose Rytuose televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė susidūrė su kliūtimis grįžtant į tėvynę. Prasidėjęs karinis konfliktas Irane bei uždaryta oro erdvė virš Persijos įlankos privertė koreguoti jos kelionės maršrutą ir laiką. Po atostogų Šri Lankoje bičiulių grupė keliavo namo maršrutu Kolombas–Vilnius su tarpiniu sustojimu Dubajuje. Visgi skrydis nebuvo sklandus. Lėktuvas buvo priverstas apsisukti ir nusileisti Muskate.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

Izraelio žvalgyba dar gerokai prieš Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą buvo įsilaužusi į beveik visas Teherano kelių stebėjimo kameras ir sekė saugumo tarnybų darbuotojus, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniais. Pasak dviejų leidinio pašnekovų, iš vaizdo stebėjimo kamerų gauti vaizdai buvo šifruojami ir perduodami į serverius Tel Avive.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.