Zelenskis: Vokietijos žadėtos raketos „Patriot“ sistemoms pristatytos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vakar iš Vokietijos atvyko raketos „PAC-3 Patriot“, dėl kurių pristatymo buvo susitarta per paskutinį Ramšteino formato susitikimą, praneša „Ukrinform“.
„Iš tiesų, paskutinio Ramšteino susitikimo metu su partneriais buvo susitarta, kad gausime maždaug tiek raketų, kiek jūs minėjote (35 raketos – „Ukrinform“), skirtų „Patriot“ sistemoms, konkrečiai PAC-3“, – prieš susitikimą su Vokietijos Bundestago pirmininke Julia Klockner sakė V. Zelenskis.
„Tiesą sakant, jos buvo ne iš vienos šalies, o iš kelių. Iš viso skaičius atitinka jūsų minėtą skaičių. Tai yra vienas iš oro gynybos paketų, dėl kurių mes periodiškai susitariame su savo partneriais. Norėtume daugiau, bet kol kas turime tiek. Vokietijos dalis atvyko vakar, ir mes už tai esame dėkingi“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, kovo 10 d. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Vokietija kartu su Europos partneriais organizavo apie 35 modernių „Patriot PAC-3“ raketų pristatymą Ukrainai. Pasak pranešimų, iniciatyvai vadovavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Kyjivas: „Družba“ reikalų aptarti atvykstančios vengrų delegacijos nekvietėme
Ukrainos prezidentūra trečiadienį pareiškė nekvietusi Vengrijos pareigūnų delegacijos, kuri anksčiau paskelbė atvykstanti į Ukrainą pokalbiui dėl apgadinto naftotiekio „Družba“. Juo Rusijos nafta tiekiama į Europą.
„Tai privati kelionė. Mes jų nekvietėme“, – susitikime su žurnalistai, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakė jo kanceliarijos pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia.
Vokietijos parlamento pirmininkė Kyjive pažadėjo paramą Ukrainai
Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Kloeckner trečiadienį, lankydamasi Kyjive, pabrėžė Berlyno nenutrūkstamą paramą Ukrainai, vykstant karui Artimuosiuose Rytuose.
„Mes nepamirštame jūsų Ukrainoje – priešingai“, – Ukrainos parlamentui sakė J. Kloeckner, tapusi pirmąja Vokietijos atstove, kalbėjusia šiuose rūmuose.
„Jokia demokratija neturėtų priprasti prie to, kad kaimyninė valstybė neigia jos teisę egzistuoti. Štai kodėl mes siūlome Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą“, - teigė ji.
53 metų J. Kloeckner, pasak jos biuro, turėjo susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Bundestagas pareiškime nurodė, kad kelionės „dėmesys bus sutelktas į nuolatinę Vokietijos paramą Ukrainai, geopolitinę situaciją ir parlamentarizmo atsparumą karo metu“.
Vokietijos politikai ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę nepamiršti Rusijos karo prieš Ukrainą, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė naują karą Artimuosiuose Rytuose.
Nuo tada, kai Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), pernai sumažino didžiąją dalį paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kyjivo rėmėja ir gerokai padidino savo karinę pagalbą.
Berlynas pažadėjo 11,5 mlrd. eurų paramos 2026 metams, įskaitant „Iris-T“ oro gynybos sistemas ir „Patriot“ baterijas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje išlieka „didžiausiu Europos saugumo politikos iššūkiu“, nepaisant įvykių Artimuosiuose Rytuose.
Kyjive J. Kloeckner gyrė Ukrainą už tai, kad ji išlieka „gebanti veikti net ir puolama“, ir paragino dokumentuoti bei bausti už Rusijos karo nusikaltimus.
„Esame skolingi aukoms. Ir esame skolingi ateičiai, gerai ateičiai. Nes ten, kur nusikaltimai lieka nenubausti, auga kita neteisybė“, – sakė ji.
„Ir Vokietija, mieli ukrainiečiai, stovėjo ir toliau stovės jūsų pusėje“, - teigė Bundestago atstovė.
J. Kloeckner taip pat gyrė Ukrainą už technologinę ir karinę patirtį, kurią ji sukaupė Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Šio karo sąlygomis jūs čia, Ukrainoje, sukūrėte pajėgumus, kurių neturi kiti, kurie yra svarbūs NATO (...) (ir) Europos saugumui“, – sakė ji.
Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis lankysis Ispanijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis lankysis Ispanijoje, trečiadienį pranešė Ispanijos gynybos ministrė, Rusijos plataus masto invazijai įžengus į penktuosius metus.
„Negalime pamiršti Ukrainos. Ukraina yra, Ukraina egzistuoja, prezidentas Zelenskis atvyks artimiausiomis dienomis“, – žurnalistams Madride sakė Margarita Robles, nenurodydama konkrečios datos.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 90 iš 99 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 90 iš 99 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 99 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 70), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 90 priešo dronų numušta/neutralizuota šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.
Charkivo mieste rusų smūgiai ryte pražudė du žmones.
Rusai smogė Charkivui: yra žuvusių
Per Rusijos dronų ataką Charkive, mero duomenimis, žuvo du žmonės. Rusų bepilotis smogė civilinei įmonei antrajame pagal dydį Ukrainos mieste, trečiadienį tinkle „Telegram“ pranešė Ihoris Terechovas.
„Deja, preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės“, – teigė meras. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 990 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų kovo 11 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 275 tūkst. 980 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 990 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 763 (+5) priešo tankus, 24 177 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 38 263 (+61) artilerijos sistemas, 1 680 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 328 (+0) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 349 (+0) sraigtasparnius, 170 966 (+ 2 157) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 403 (+0) kruizines raketas, 31 karo laivą/ katerį (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 82 791 (+281) automobilį ir degalų cisterną, 4 088 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Kremlius vardija reikalavimus kare prieš Ukrainą
Po aukų pareikalavusio Ukrainos raketų smūgio gamyklai Rusijoje Maskva patvirtino, kad tarp jos karo tikslų yra Ukrainos demilitarizavimas.
Vienas Rusijos tikslų yra demilitarizuoti Ukrainą ir atimti tokių atakų galimybę, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Jis taip pat pažėrė kaltinimų Didžiajai Britanijai. Esą akivaizdu, kad surengti tokią ataką be britų specialistų pagalbos nebūtų buvę įmanoma.
Per ataką Vakarų Rusijos Briansko mieste antradienį, srities gubernatoriaus Aleksandro Bagomazo duomenimis, žuvo šeši žmonės ir 42 buvo sužeisti, 29 jų gydomi ligoninėje. Kokiam objektui tiksliai buvo smogta, pareigūnas nenurodė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir šalies Generalinis štabas tuo tarpu patvirtino smūgį Rusijos ginklų gamybai svarbiam elektronikos dalių fabrikui Brianske. V. Zelenskis kalbėjo apie visiškai pateisinamus veiksmus. Ukrainos pajėgos, Generalinio štabo duomenimis, panaudojo britų sparnuotąją raketą „Storm Shadow“.
D. Peskovas sakė, kad Stambulas Turkijoje galėtų būti naujo derybų rato dėl Ukrainos karo užbaigimo vieta. Nė viena pusė tam esą neprieštarauja. Tačiau tikslios informacijos dėl derybų datos ir laiko, anot D. Peskovo, nėra.