Karas

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį išvyko į Vašingtoną, kur taps pirmuoju Europos lyderiu, apsilankiusiu pas prezidentą Donaldą Trumpą po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Prieš pasirodysiant Donaldo Trumpo kalbai, JAV prezidentas interviu CNN žurnalistui Jackui Tapperiui atskleidė daugiau apie vykdomą kampaniją prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Mes jų dar net nepradėjome stipriai smogti. Didžioji banga dar net neprasidėjo. Didžioji ataka netrukus ateis“, – apie karinę operaciją sakė D. Trumpas. Numušė 2 rusiškus lėktuvus Tuo tarpu Kataras teigia numušęs du rusiškos gamybos lėktuvus iš Irano.

Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai. Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.

Kol vieni Dubajuje esantys žinomi lietuviai su nerimu stebi regione paaštrėjusį konfliktą, dainininkas Egidijus Dragūnas, panašu, išlieka ramus.  „Su pavasariu“ – tokia žinutė skrieja iš E. Dragūno paskyros. Mėgaujasi saulės spinduliais Kol kiti nuomonės formuotojai drebančiomis rankomis filmuoja oro erdvės atakas, Egidijus mėgaujasi saulės spinduliais prie baseino.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį perspėjo, kad plintantis karas tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano gali peržengti Europos sienas. Taip jis kalbėjo pristatydamas naują Paryžiaus branduolinio atgrasymo strategiją. Konfliktas kelia nestabilumą Konfliktas, prasidėjęs šeštadienį, „kelia ir toliau kels nestabilumą bei galimą gaisrą prie mūsų sienų, o Irano branduolinės ir balistinės galimybės tebėra nepakitusios“, teigė Prancūzijos lyderis.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Vokietijos vyriausybė rengiasi siųsti lėktuvus į Artimuosius Rytus ir grąžinti namo čia įstrigusius vokiečių turistus. Lėktuvai bus siunčiami į Maskatą Omane ir Saudo Arabijos sostinę Rijadą, Berlyne sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. Ten oro erdvė esą dar atidaryta, tačiau siunčiant lėktuvus saugumas yra prioritetas. Ministras teigė kalbėjęs su „Lufthansa“ bendrovės vadovu Carstenu Spohru, kompanija esą iš esmės turinti pajėgumų.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Pavasario kelionių planus į šiltuosius Artimųjų Rytų kurortus temdo beprecedentė karo grėsmė. Po pastarųjų dienų karinių išpuolių ir masinių atakų Persijos įlankos regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino skubius perspėjimus visiems keliautojams. Portalas „MadeinVilnius.lt“ apžvelgia naujausią saugumo situaciją ir detaliai pristato kryptis, kurių Lietuvos piliečiams šiuo metu privalu vengti.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad mobilizuoja beveik 100 000 rezervo karių tęsiamai kampanijai prieš Iraną. „Izraelio kariuomenė rengiasi pašaukti apie 100 000 rezervo karių ir kelia parengties lygį įvairiuose frontuose – tai įeina į operaciją „Riaumojantis liūtas“, – sakoma kariuomenės pranešime. Taip Izraelis vadina savo kampaniją prieš Iraną, pradėtą šeštadienį drauge su Jungtinėmis Valstijomis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad per paskutinįjį derybų raundą Rusija sutiko su JAV pasiūlytomis saugumo garantijomis Ukrainai.

Sekmadienio rytą Persijos įlankos miestuose Dubajuje, Dohoje ir Menamoje nugriaudėjo sprogimai jau parą besitęsiant Irano smūgiams regione, kuriuos Teheranas surengė atsakydamas į JAV ir Izraelio oro atakas. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė girdėję sprogimus ir sirenas prieš juos Dubajuje (JAE), Kataro sostinėje Dohoje ir Bahreino sostinėje Menamoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija atsisakys trišalio susitikimo, karas gali užsitęsti. Anot jo, lemiamą vaidmenį įvykių raidoje vaidins JAV ir Europos įsitraukimo lygis. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Sky news“, rašo „Kanal 24“. Interviu metu jis papasakojo, kad pokalbio su Donaldu Trumpu metu pasiūlė surengti trišalį susitikimą lyderių lygiu.

Pakistanas skelbia karą Afganistano Talibano režimui po kelis mėnesius trukusių susirėmimų tarp dviejų kaimyninių valstybių. Pakistanas subombardavo Afganistano sostinę Kabulą ir pasienio Kandaharo bei Paktikos sritis. Pakistano valdžia skelbia, kad atakavo teroristinės organizacijos, vadinamos Pakistano Talibanu, būstines. Šie teroristai jau kelis mėnesius rengia išpuolius prieš Pakistano karius ir teisėsaugos pareigūnus.

Pakistanas teigia, kad operacija yra „vykdoma“ ir skelbia nukovęs 274 Talibano narius, rašo „Sky News“. Šalies kariuomenės atstovas spaudai Ahmedas Sharifas Chaudhry žurnalistams pranešė, kad ginkluotosios pajėgos nukovė 274 Talibano pareigūnus ir kovotojus. Jis taip pat teigė, kad buvo smogta 22 Afganistano kariniams taikiniams. Kariuomenės atstovas spaudai pridūrė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 Pakistano karių. Nė vienas iš šių skaičių nėra nepriklausomai patvirtintas.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“  įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Po pastarųjų dienų mirtinų susirėmimų su Pakistanu Afganistano vyriausybė penktadienį pareiškė norinti dialogo konfliktui išspręsti. „Mes ne kartą pabrėžėme, kad siekiame taikaus sprendimo, ir vis dar norime, kad problema būtų išspręsta dialogo būdu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Talibano vyriausybės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas.

Britanija „labai susirūpinusi dėl reikšmingo įtampos tarp Afganistano ir Pakistano eskalavimo“, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, Islamabadui subombardavus didžiuosius afganų miestus, įskaitant sostinę Kabulą.

Pakistanas penktadienį bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o pakistaniečių gynybos ministras po kelis mėnesius trukusių kaimyninių šalių susirėmimų paskelbė, kad dabar šalys atvirai kariauja.

Pasaulyje įsiplieskė naujas karinis konfliktas – Afganistanas paskelbė pradėjęs plataus masto puolamąsias operacijas prieš Pakistaną. Kovos vyksta palei Durando liniją ir jau apėmė kelias Afganistano provincijas. Abi pusės skelbia apie didelius priešininko nuostolius, tačiau pateikia skirtingas versijas dėl žuvusiųjų – kalbama ir apie galimas civilių aukas. Pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykiai pablogėjo.

Pagrindinis veikėjas tinkle, kuris išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. Kenijos piliečių kovoti Rusijos kariuomenės pusėje, ketvirtadienį buvo apkaltintas prekyba žmonėmis, pranešė valstybės prokuroras. Įdarbinimo agentūros „Global Face Human Resources“, per kurią keniečiai tariamai buvo siunčiami į Rusiją, įkūrėjas 33-ejų Festus Omwamba buvo atvesdintas į teismą po jo sulaikymo Mojalės mieste, esančiame palei sieną su Etiopija.

Europai būtina kuo skubiau kurti hipergarsinius ginklus, net jei tai brangiai kainuoja, nes šiuolaikinės Rusijos priešlėktuvinės gynybos priemonės pajėgios patikimai apsaugoti Maskvą ir užkirsti kelią Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos branduolinių raketų smūgiams.

JAV ir Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį Ženevoje turi susitikti naujam derybų ratui, vyksiančiam kelios valandos po to, kai Rusija į savo kaimynę paleido naują raketų ir dronų krušą. Susitikime dalyvaus pagrindinis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas ir JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, o tolesnės trišalės derybos, taip pat dalyvaujant Rusijai, turėtų įvykti kovo pradžioje.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai masiškai atakavo Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia naujausią informaciją apie ataką. Pranešimu apie padėtį V. Zelenskis pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Šiąnakt Rusija vėl kariaudama smogė kritinei infrastruktūrai ir įprastiems gyvenamiesiems namams. Keturi šimtai dvidešimt dronų, kurių dauguma – „Shahed“, ir 39 įvairių tipų raketos, tarp jų 11 balistinių, buvo paleistos į mūsų žmones.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, likus mažiau nei septynioms savaitėms iki rinkimų, visomis jėgomis vykdo kampaniją prieš Ukrainą, pastebi „Bloomberg“. Taip jis be kita ko griauna Europos planus padėti Kyjivui. V. Orbanas susiduria su galimybe patirti nesėkmę rinkimuose. Apklausos rodo nepalankų požiūrį į jo partiją, o tai V. Orbaną stumia į kampą.

Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“. Anot jos, Ukrainą reikia apginkluoti „iki dantų“ ir užtikrinti ilgalaikį finansinį bei politinį stabilumą šalyje.

Aiškėja netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio detalės, skelbia „Axios“. Anot leidiniui komentavusio ukrainiečių pareigūno ir dviejų kitų šaltinių, D. Trumpas V. Zelenskiui pareiškė norintis kuo greičiau užbaigti karą. D. Trumpas nori kuo greičiau užbaigti  karą Ukrainoje, tačiau Ukraina ir Rusija nesutaria dėl dalies klausimų, ypač teritorijų.

Ketvirtadienį Ženevoje JAV ir Ukrainos pareigūnai baigė derybas, per kurias aptarė pastangas nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskvai pareiškus, kad neskuba pasirašyti susitarimo.

Skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius įspėjo tarptautinę bendruomenę, kad ji neturėtų pamiršti Rusijos pradėto karo poveikio jo gimtojoje Ukrainoje. „Juntamas tam tikras karo nuovargis, o reportažai apie Ukrainą nebėra prioritetų sąrašo viršuje. Žmonės nebežino, kas čia vyksta kiekvieną dieną“, – duodamas interviu transliuotojui ZDF sakė V. Heraskevyčius.

Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi. Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę.

Ukrainos dronų operatoriai paskelbė Rusijos teritorijoje sunaikinę tikrą „Aladdino urvą“ – sandėlį, kuriame rusai laikė savo techniką, praneša naujienų portalas „TVP World“. Medžiagoje, kuria platformoje „Telegram“ pasidalino Ukrainos 80-osios atskirtoji oro desanto Galicijos brigada, užfiksuotas operatoriaus šokas, kai jo valdomas dronas įskrido į sandėlį Kursko regione vakarinėje Rusijos dalyje.

Keturi žmonės žuvo per Rusijos atakas Zaporižios rajone, trečiadienį pranešė pareigūnai. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, pranešęs apie keturių žmonių žūtį ir dar du sužeistuosius. Jis nedetalizavo aplinkybių, tik pažymėjo, kad iš viso per parą okupantai sudavė 643 smūgius 32 Zaporižios srities gyvenvietėms. Valdžios institucijos gavo 218 pranešimų apie apgadintus būstus, automobilius ir infrastruktūros objektus.

Ukrainos gynybos viceministrė Mariana Betsa antradienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Ukraina niekada nesutiks daryti jokių teritorinių nuolaidų Rusijai. „Rusijos režimas ir jo bendrininkai patys nesustos. Rusija jaučiasi nebaudžiama, nes dar nesusidūrė su tinkamomis pasekmėmis už savo nusikaltimus“, – sakė ji.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, priėmė rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje. Už rezoliuciją Niujorke balsavo didžioji dauguma – 107 valstybės narės, 12 balsavo prieš, o 51, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė.

 Vilniuje ir Kaune antradienio vakarą paminėtos ketvirtosios plataus masto karo Ukrainoje metinės – surengtos eitynės, paramos ir labdaros koncertas, iš žvakučių sudėta simbolinė Ukrainos vėliava. „Prieš ketverius metus visa Europa pabudo su nauja realybe. Su karo realybe. Ir visus šiuos ketverius metus Ukraina ne tik gina savo sienas, bet iš esmės gina tą vertybę, dėl kurios mes čia galime šiandien stovėti.

Dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų Rusijos atstovams Lietuvoje įteikta dar viena protesto nota, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Artėjant ketvirtosioms plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms, naktį iš vasario 21 d. į 22 d., Rusija surengė naujas šaltakraujiškas raketų ir dronų atakas, taikiniais kryptingai pasirinkusi civilius Ukrainos gyventojus, gyvenamųjų namų rajonus ir civilinę infrastruktūrą“, – teigiama notoje.

Minint ketvirtąsias plataus masto karo Ukrainoje metines Lietuva sieks, kad Rusijos ir Baltarusijos valdžia būtų patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, sako Užsienio reikalų ministerija (URM). „Sieksime, kad Rusijos ir Baltarusijos valdžia būtų patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, kad kuo greičiau savo veiklą pradėtų Specialusis tribunolas, o įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.

Rusija dar nepasiekė visų savo karo Ukrainoje tikslų ir kovos tol, kol juos pasieks, antradienį, ketvirtųjų savo puolimo metinių dieną, pareiškė Kremlius. Kremlius taip pat apkaltino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją planais aprūpinti Kyjivą branduoliniais ginklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms paminėti, pareiškė, kad norėtų, jog Donaldas Trumpas apsilankytų Ukrainoje, rašo UNIAN. „Aš tiksliai žinau: tik apsilankęs Ukrainoje ir savo akimis pamatęs mūsų gyvenimą ir kovą, pajutęs mūsų žmones ir šį skausmo jūrą – tik taip galima suprasti, apie ką iš tiesų yra šis karas. Ir dėl ko. Kas čia yra agresorius. Kam reikia daryti spaudimą. Suprasti, kad Ukraina gina gyvybę, kovoja būtent dėl to.

Tyrimas rodo, kad Rusija, nepaisant Vakarų sankcijų, pernai eksportavo daugiau naftos nei prieš Ukrainos karą. Tačiau Maskvos pajamos iš šio eksporto smuko, sakoma antradienį Suomijos analitinio centro CREA paskelbtoje ataskaitoje. 93 proc. rusiškos naftos eksportuojama į Kiniją, Indiją bei Turkiją. Ekspertai skaičiuoja, kad Rusija per 12 mėnesių iki šių metų vasario 24 dienos eksportavo 6 proc.

Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį, vasario 24-ąją – ketvirtųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių dieną – išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai 297 pozicijomis, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“. Apribojimai pritaikyti 240 juridinių ir septyniems fiziniams asmenims, taip pat 50 jūrų laivų, nurodoma pranešime JK vyriausybės svetainėje.

Rusijos kariuomenė ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais užėmė daugiau šios šalies teritorijos nei per dvejus ankstesnius metus kartu sudėjus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

2025 m. užimti vieną kilometrą Ukrainos teritorijos Rusijos Federacijai kainavo apie 120 kareivių, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa. „Rusijos bendri gyvosios jėgos nuostoliai jau siekia 1 milijoną 260 tūkstančių žmonių (tai didžiausi nuostoliai nuo Antrojo pasaulinio karo), o vieną kilometrą užimti 2025 m. jiems atsieidavo po 120 žmonių. Tai ne tik skaičiai.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žadėjo, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą, ir ragino jai suteikti veiksmingas saugumo garantijas. „NATO nuo pat pradžių rėmė Ukrainą. Mes su jumis esame ir šiandien, ir būsime su jumis visų ateities iššūkių akivaizdoje“, – antradienį aljanso būstinėje Briuselyje kalbėjo M. Rutte.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija. Dnipre nugriaudėjo sprogimas Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.