Karas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybos pirmininkas António Costa antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur Ukraina minės ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Abu ES vadovai kartu su keletu Europos šalių lyderių dalyvaus atminimo ceremonijoje ir pareikš solidarumą su Ukraina. Jie taip pat planuoja aplankyti vietoves, kurios buvo apgadintos per Rusijos antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus. Tuo pačiu, Donaldas Trumpas paskelbė 10 proc.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ukraina neturėtų perleisti Rusijai jokios savo teritorijos dalies, o Europos Sąjunga (ES) turi sudaryti sąlygas kuo greitesnei Ukrainos integracijai į ES, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa. Jis pabrėžė, kad Ukraina neprivalo atiduoti nė vieno milimetro savo žemės. Buvęs Lenkijos prezidentas: Ukraina nieko neturi atiduoti „Ukraina sunkiai išgyvena, kenčia, bet negali atsitraukti; ji nieko neturi atiduoti Rusijai.

Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“. „Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.

Vyriausioji Europos Sąjungos (ES) diplomatė pareiškė nesitikinti, kad pirmadienį pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, Vengrijai pažadėjus jas blokuoti, kol Ukraina neatidarys jai svarbaus naftotiekio. 27 valstybių blokas siekia įvesti naują ekonominių sankcijų etapą Maskvai artėjant antradienį minimoms ketvirtosioms Kremliaus plataus masto invazijos metinėms.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu papasakojo apie savo kasdienybę karo metu, rašo „France 24“. Tai gana retas atvejis, kai V. Zelenskis įsileidžia į asmeninį gyvenimą. Zelenskis atskleidė, kaip atrodo jo kasdienybė karo metu Interviu metu jis pareiškė, kad karo metu nebegali eiti į kiną ar teatrą, kitas viešas vietas. „Aš neinu į parduotuves, per visus karo metus nė karto nebuvau kavinėje“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu pakomentavo savo asmeninio gyvenimo karo metu detales, skelbia „France 24“. Ukrainiečių lyderis pripažino neturintis dienų su šeima ir apgailestavo, kad negali su savo žmona ir vaikais praleisti daugiau laiko. Antradienį sueis lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. „Nėra tokio dalyko kaip šeimos diena su vaikais, kai mes kažkur išvykstame“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai. Apie tai jis kalbėjo savo naujausiame interviu BBC. Interviu buvo paskelbtas sekmadienį. Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina ne tik nepralaimės, bet ir laimės karą.

Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines. Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.

Ukrainoje įvyko jau antras teroro aktas per vieną vakarą. Dnipre pasigirdo sprogimas policijos administracijos pastate, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis nepralaimi karo su Rusija, per naują kontrpuolimą užėmė šimtus kvadratinių kilometrų ir kad po bet kokio ugnies nutraukimo Europos pajėgos turėtų būti dislokuotos tiesiai prie fronto linijos. Ukrainos lyderis išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP davė prieš ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, kai karo baigtis arba bet kokio susitarimo dėl mūšių pabaigos forma vis dar yra neaiški.

Bet koks Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas turi apimti tvirtas saugumo garantijas Kyjivui, penktadienį perspėjo didžiosios Europos galybės. Ši deklaracija, kurią Krokuvoje vykusiame susitikime priėmė Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrai, paskelbta Jungtinėms Valstijoms toliau stengiantis tarpininkauti dėl beveik ketverius metus besitęsiančios plataus masto invazijos į Ukrainą pabaigos.

Artėjant ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms, Vilniuje šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rengiama akcija „Put in Jail“. Jos metu bus demonstruojama dirbtinio intelekto sukurta Rusijos prezidento Vladimiro Putino realaus ūgio figūra su nusikaltėlio uniforma ir antrankiais.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Baltieji rūmai siunčia aiškią žinią Teheranui – Iranui būtų „labai protinga“ sudaryti susitarimą su JAV dėl branduolinės programos. Tuo metu Izraelis skelbia aukščiausią parengtį, kalba apie galimą karą ir viliasi, kad Irane prasidės politiniai pokyčiai, galintys pakeisti viso regiono ateitį. Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Iranui būtų išmintinga siekti susitarimo su JAV dėl savo branduolinės programos.

Vilniuje viešintys Rusijos opozicijos atstovai pripažįsta, kad beveik ketverius metus besitęsiančios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pabaigą gali lemti ne derybos, o ilgalaikis Rusijos politinis ir ekonominis išsekimas. Buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Markas Feiginas pripažįsta, kad Maskvos karas Ukrainoje šiuo metu yra tokioje fazėje, kad jo pabaigos reikėtų tikėtis ne per karinę, o per politinę prizmę.

Antradienį prasidedant naujam Rusijos, Ukrainos ir JAV taikos derybų raundui, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako vis dar nematantis Maskvos realių politinių pastangų užbaigti karą. „Mes labai norėtume tikėtis, kad kažkas įvyks, bet kol kas, kaip ir kalbėjau, tikrai nesimato jokių politinių pastangų iš Rusijos pusės baigti karą.

Po Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą sekmadienį Kyjive be šildymo liko apie 1,6 tūkst. pastatų, pranešė pareigūnai. Ukrainos sostinės institucijos teigė, kad siaučiant karo žiemai Kyjive be šildymo vis dar yra apie 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų ir 500 kitų pastatų. Pastarosios Rusijos atakos sukėlė didžiausią Ukrainos energetikos krizę per beveik ketverius karo metus, palikdamos šimtus tūkstančių namų be šildymo ir elektros tuo metu, kai temperatūra nukrito iki 20 laipsnių šalčio.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Lietuvos karo pramonė jau dabar pajėgi kurti technologijas, galinčias aptikti ir neutralizuoti iš Baltarusijos į mūsų teritoriją įskrendančius objektus, tačiau vis dar matome spragas. Kodėl iki šiol neturime veikiančios sistemos visai šaliai ir kada pagaliau galėsime ne tik pamatyti, bet ir suvaldyti grėsmes? Apie tai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ir verslo atsparumo ekspertu Edvinu Kerza.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra karo vergas. „Niekas Ukrainoje netiki, kad (V. Putinas) kada nors paliks ramybėje mūsų žmones, bet jis nepaliks ramybėje ir kitų Europos tautų, nes negali atsisakyti pačios karo idėjos“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti. „Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti. Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

Karui Ukrainoje tęsiantis ir įtampai Rytų Europoje nemažėjant, vis dažniau keliamas klausimas – kas bus, jei Rusija nesustos? Ekspertai perspėja, kad kiekvienas naujas eskalacijos žingsnis didina riziką platesniam konfliktui.

Nedidelė Rusijos kareivių grupė tebėra apsupta Kupjanske, Charkivo srityje, ir negali kovoti, per televiziją pranešė Jungtinių pajėgų Ryšių skyriaus vadovas Viktoras Tregubovas. „Iš tikrųjų Kupjanską kontroliuoja Ukraina. Vienintelė nedidelė rusų grupelė užspeista keliuose daugiaaukščiuose pastatuose miesto centre, tačiau ši grupė negali vykdyti kovinių operacijų, išskyrus ginti savo gyvybes“, – sakė jis. Pasak V. Tregubovo, rusai išstumti ir iš Kupjansko pakraščių.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Beveik 2 600 Kyjivo daugiaaukščių pastatų liko be šildymo po praėjusią naktį Rusijos surengtos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose paleido naują dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų bangą, skatinančią „taikos bet kokia kaina“ naratyvą.

Rusija ketvirtadienį pranešė atrėmusi raketų ataką Volgogrado srityje, bet pridūrė, kad nuolaužos sukėlė gaisrą kariniame objekte ir privertė evakuoti netoliese esantį kaimą. „Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos padaliniai atrėmė raketų ataką Volgogrado srityje“, – „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas. Rusijos Volgograde – nerami naktis  „Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą Gynybos ministerijos objekto teritorijoje netoli Kotlubanės kaimo“, – pridūrė jis.

Ukraina veikiau tęs karą, nei sutiks su blogu taikos susitarimu. Tai interviu amerikiečių žurnalui „The Atlantic“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasipiktinę dėl sprendimo lėtinti žinučių platformos „Telegram“ veikimą dėl įtariamų Rusijos įstatymų pažeidimų, skelbia NEXTA. Maskva siekia priversti rusus naudotis griežčiau valstybės kontroliuojamomis interneto paslaugomis. Tarp rusų karo tinklaraštininkų – pyktis ir pasimetimas „Manau, kad aišku, kas atsitiks, jei „Telegram“ bus uždarytas.

Ukrainos sausumos pajėgų 33-iasis atskirasis šturmo pulkas išlaisvino nuo Rusijos kariuomenės Kosivcevės kaimą Zaporižios srityje. Dabar jį kontroliuoja Gynybos pajėgos, feisbuke pranešė pulkas.  Pranešime sakoma, kad pulko kariai šia kryptimi vykdo paieškos ir smogiamąsias bei priešdiversines operacijas. Per jas nuo okupantų iš Rusijos buvo išvalytas Kosivcevės kaimas Zaporižios srityje. Kariškių teigimu, gyvenvietę visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai trečiadienio vakarą susitiks Briuselyje aptarti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.  Blokas rengia 60 mlrd. eurų paskolos paketo 2026 ir 2027 metams sąlygas, jos turėtų būti galutinai patvirtintos iki invazijos metinių vasario 24 dieną. Ši pagalba turėtų papildyti maždaug 70 mlrd. eurų, ES jau skirtų finansuoti įrangą Ukrainos armijai.

NATO mano, kad Ukrainos gynybos žlugimas fronte per artimiausius metus yra mažai tikėtinas. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi neįvardytu Aljanso pareigūnu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad JAV nustatė birželio mėnesį kaip galutinį terminą Kyjivui ir Maskvai pasiekti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo pabaigos. Vašingtonas  JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi priversti laikytis šio termino, jei pažanga sustos.

Ukraina skelbia smūgių Rusijai rezultatus. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad buvo sunaikintas dronų mokymo centras, remonto padalinys, valdymo punktai ir rusų susitelkimo vietos. Atakos įvykdytos naktį iš pirmadienio į antradienį. Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, netoli Jaltos gyvenvietės ukrainiečiai sunaikino rusų remonto padalinį.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) antradienį pranešė, kad pernai jos informacijos linijomis buvo gauta beveik 150 tūkst. skambučių, įskaitant tūkstančius pranešimų apie įtariamus neteisėtus veiksmus, susijusius su sovietmečio smerkimu Ukrainoje vykstančio karo metu.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis. Tarptautinio legiono kariai neslepia nuostabos Skelbiama, kad užsienio kariai perkeliami į reguliariosios armijos šturmo pulkus, kurie atlieka vieną iš pavojingiausių kovinių užduočių.

Rusai smogė Slovjanskui Donecko srityje, žuvo du žmonės, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar septyni sužeisti. Informaciją apie tai patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. „Dėl šiandienos oro smūgių Slovjanskui žuvo 2 žmonės, 7 buvo sužeisti“, – sako jis. Žuvo moteris ir jos 11-metė dukra. Tarp sužeistųjų yra 7-metė mergaitė. Tikslaus aukų skaičiaus ir turtui padarytos žalos dydžio duomenys dar nustatomi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gynė žiemos olimpinių žaidynių dalyvio teisę dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai. Skeletono lenktynininkas Vladyslavas Heraskevyčius treniruočių Kortinoje metu dėvėjo šalmą ir planavo su juo rungtyniauti, taip siekdamas palaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl beveik ketverių metų invazijos.

Europos lyderiai nesugebėjo suvokti savo silpnumo ir tai tragiškai sustiprino Rusiją, sako „The Telegraph“ analitikas Wolfgangas Munchau. Naujausiame savo komentare jis įvardijo, kur vertindami karo Ukrainoje eigą suklydo Vakarai ir kaip turėtų atrodyti tikėtina karo Ukrainoje pabaiga. Pirmadienį paskelbtame komentare analitikas pirmiausia sako, kad Keiras Starmeris, Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas padarė rimtą klaidą, nes nesutiko pripažinti, kad geopolitinis centras pasislinko.

Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę. Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad į galimą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti turi būti įtrauktos saugumo garantijos Maskvai, nes be jų bet koks susitarimas esą nebūtų neįmanomas, antradienį pranešė „Kyiv Independent“. „Mes pripažįstame, kad sutarimo dėl taikos Ukrainoje atveju turi būti atsižvelgta į Ukrainos saugumo interesus, tačiau, žinoma, svarbiausi yra Rusijos saugumo interesai“, – vasario 10 d. Rusijos žiniasklaidai sakė A. Gruško, kurį cituoja „Ky...

Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 110 iš 125 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.  Pranešime sakoma, kad nuo pirmadienio, 18 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 125 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ tipo smogiamuosius dronus ir kitus nepilotuojamus orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Odesos srityje, trys bendruomenių gyvenvietes iš dalies liko be elektros, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.  „Per naktį priešas surengė dar vieną cinišką smūgį Odesos srities energetikos infrastruktūrai. Pietinėje regiono dalyje padaryta žala energetikos objektui, kilo gaisras. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas. Kol kas informacijos apie aukas nėra“, – sakė jis.