Apie tai laidoje kalbėjo investuotojas Ilja Laursas.
Kiek skaitau – prekybos centrai pilni, elektroninė prekyba, siuntų išvežiojimas „lūžta“. Kaip žmonės nori, taip elgiasi su pinigais, čia niekas jiems neįsakinės. Kita vertus, atrodo, pravalgys pinigus, kad vakarėlis vėliau blogomis pagiriomis nesibaigtų. Kaip jums atrodo?
I. Laursas: Žmogui yra labai būdinga norėti čia ir dabar. Tai atskira psichologijos tema. Kodėl žmonės linkę iškeisti didelę gerovę ateityje į pakankamai mažą gerovę, bet čia ir dabar? Pavyzdžiui, siūlomos 30 proc. nuolaidos, bet turi pirkti tris prekes, kurias vis tiek panaudosi. Tarkime, tualetinis popierius – atrodytų vis tiek prireiks, panaudosi ir 30 proc. metinė grąža yra stebuklinga.
Nei vienam banke tiek neduos. Vis tiek žmonės linkę mokėti 30 proc. brangiau, bet už vienetą, nes čia ir dabar man reikia vieno rulono, čia ir dabar nesunaudosiu trijų. Taip, reikės gal po mėnesio, bet tai bus po mėnesio. Tai yra polinkis norėti čia ir dabar, jeigu yra pasirinkimas, tai čia ir dabar išleisti. Nėra stebuklo, kad, kai turiu pinigus, pagunda čia ir dabar pravalgyti, pasidžiaugti yra labai didelė.
Tai yra viena iš labai svarbių pačio finansinio raštingumo sričių, finansinis planavimas laike. Jeigu tu esi užmerktomis akimis ir nesuvoki, kad pirkdamas vieną ruloną popieriaus vietoje trijų, prarandi 30 proc. metinių santaupų, tada tau labai sunku priimti teisingą sprendimą. Pradžia reikia apskritai suvokti, pasakyti, banaliai paskaičiuoti mintyse, kiek per metus man kainuoja popierius. Jeigu aš perku ne po vieną, o blokais, tai per metus sutaupau, pavyzdžiui, 200 eurų.
Taip, čia ir dabar aš jų nematau, bet metų gale bus 200 eurų. Puiki suma tam, kad kalėdines dovanas nusipirktum. Čia yra yra vienas iš pavyzdžių to finansinio laike planavimo. Kai planuoji, turėtum galvoti ne tik apie tai, kaip atrodo mano sekantys metai, bet kaip atrodo mano gyvenimas. Retai kas susimąsto, kad, pavyzdžiui, dabar aš turiu pasirinkimą išleisti 10 tūkst. eurų arba, jeigu investuočiau į pensiją, ta suma galėtų būti arčiau milijono.
Retai kas paskaičiuoja. Jeigu paskaičiuotų su „Excel“, „ChatGPT“, turi 10 tūkst. susigrąžintų pinigų. Vidutinė rinkos grąža, tarkime, 11-14 proc., tiek duoda visi baziniai indeksai: „Dow Jones“, „S&P“, „Nasdaq“. Čia nereikia nieko daryti, tiesiog 70 metų istorija visiems žinomų indeksų. Čia jokio stebuklo nėra. Perku rinkoje tą patį indeksą per ETF ir panašiai.
Tada nustebs žmonės ir pasakys: „Vau, gal tada geriau pritaupyti ir investuoti.“ Kai realiai susimąstai, kad dabar rankos, kojos yra sveikos, uždirbi, o ties pensija gal nebūtinai galėsi tiek dirbti, kiek šiandien. Tas finansinis planavimas, supratimas, kada, kokie pinigai, ką reiškia, ateina iš finansinio raštingumo.
Nieko nestebintų, jei man neleistų vairuoti, nes neturėčiau teisių. Teisių neturėsiu, jeigu tris mėnesius nekalsiu taisyklių. Tai nieko nestebina. Kai pasako „investuok protingai“, tai čia taip pat reikia mokintis. Gyvenime reikia mokintis tam, kad suprastum, kas yra gyvenimas.
Kokios tendencijos yra akcijų rinkose?
Artimieji Rytai, visa ekonomikos, infliacijos spiralė įsivažiuos, kiek to chaoso bus niekas neatsakys, nes neaišku kada ir kuo viskas pasibaigs. Kalbant apie akcijų rinkas ir technologijų akcijas, kas vyksta? Kokias tendencijas matote vis dėlto?
I. Laursas: Auksinė savaitė buvo. Tai yra viena iš geriausių savaičių per labai ilgą laikotarpį. Prieš kažkur dvi savaites. Šiaip visada profesionalus investuotojas sako, didžiausios galimybės yra, kai rinkos turi stiprų atotrūkį tarp emocijos ir logikos. Yra toks stereotipas naudojamas: „Taksistas spaudžia pirkti Teslą“. Tai dabar kaip pusiau anekdotas, taksistas ryte paklauso Trumpo ir padaro emocinį sprendimą nepaskaičiavęs koks yra pelnas.
Jeigu viskas blogai, žmonės yra linkę parduoti ir rinkos krenta. Jeigu viskas gerai, žmonės linkę pirkti, viskas žaliuoja. Bėda tame, kad žmonės neskaičiuoja, už kiek perka ir už kiek parduoda. Priima sprendimą, blogai – parduoda, nesvarbu už dolerį, už 50 centų, neskaičiuoja. Tam reikia matematikos, tam reikia žinių, tam reikia kažko giliau.
Kodėl aš ir sakiau, kad žinantys uždirba iš nežinančių? Taip yra, perskirstymas didysis. Trumpui paskelbus karą faktas, kad pirma reakcija yra šokas. Investuotojai, kurie jau tokių šokų matė kasmet po keletą, yra pasiruošę, kurie nematę – tyli, emociškai reaguoja, dalyvauja. Tai buvo labai stiprus kritimas, o paskutinę savaitę buvo stebuklingas atsigavimas ir tokios dvi bangos į vieną suėjo.
Faktas, kad atsigavimas labai stipriai veža. 10 proc. savaitinės grąžos retai kur pamatysi. Labai retai. Galite paskaičiuoti, kokia yra per metus analizuota grąža. Tai iš tikrųjų dideli skaičiai. Antras dalykas, taip susiklostė, kad šią savaitę yra atsiskaitymo periodas, kai Amerikos korporacijos paskelbia ketvirtinius pelnus. Šią savaitę labiau finansų sektorius, bankai atsiskaito, kitą – technologijos kompanijos.
Tokia yra pasekmė, jeigu kepi pinigus, tai po kurio laiko jie patenka į rinką ir labai gerina pelnus. Prikepi pinigų, praeina infliacijos ratas, korporacijos vis tiek tuos pinigus surinks, nes vis tiek į televizorių žmonės ateis ir susimokės. Čia jau nekalbu apie Lietuvos pensijos pinigus, kalbu apie pasaulio mastą.
Kitą savaitę laukiame technologinių kompanijų atsiskaitymo. Paskaičiavimai yra, kad turėtų būti stebuklingi pelnai. Be abejo, investuotojai, kurie laukia gero pelno, yra linkę pirkti brangiau. Tai tiesiog yra nerealus, greitas ir ilgai nematytas kilimas.
Ką rodo rinka?
Gal šios tendencijos rodo, kad karas greit baigsis? Vis tiek ekonominė ir politinė temperatūra kažkiek atspindi.
I. Laursas: Labai teisingai sakai, nes šiaip žmonės dažnai pamiršta, kad rinkos yra lydintys indikatorius, o ne „laginantis“. Lydintis reiškia tai, kad pradžiai matome rinką, tik po to ateina žinutės, kad nafta pabrango. Rinkos turi stebuklingą savybę. Dalinai rinkos realiai formuojamos, bet čia daug yra paaiškinimų.
Dažniausia žmonės pamiršta tai, kad pradžioje žiūrime rinką, po to paaiškėja, kur juda ekonomika, o ne atvirkščiai – žiūrime kur juda ekonomika ir tik tada paskaitome laikraštį, matome, kad recesija gresia, dėl to turėtume parduoti. Ne, taip nėra.
Kai jau laikraštis parašė, visi pokyčiai rinkoje jau įvyko. Pagal tai sprendžiant, taip, galima sakyti, kadangi rinkose yra labai stiprus optimizmas. Pagal tai galima spekuliuoti, tai gali indikuoti, kada ir pasaulis susiklostys pagal tai, ką jau žino rinkos.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
