Teheranas dar nenusprendė, ar dalyvaus naujose derybose su JAV
Vietos žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Iranas dar nenusprendė, ar dalyvaus naujame derybų su Jungtinėmis Valstijomis etape.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA teigė, kad „nėra aiškios vaisingų derybų perspektyvos“.
Naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“, remdamosi anoniminiais šaltiniais, nurodė, kad Teheranas dar nenusprendė, ar dalyvaus, ir kad „bendros atmosferos negalima vertinti kaip labai teigiamos“.
„Fars“ citavo vieną šaltinį, teigiantį, kad JAV blokados Irano uostams panaikinimas yra išankstinė derybų sąlyga.
Tuo tarpu IRNA atkreipė dėmesį į Vašingtono „maksimalizmą bei nepagrįstus ir nerealius reikalavimus, dažną pozicijų keitimą, nuolatinius prieštaravimus ir vadinamosios jūrų blokados tęsimą“, pridurdama, kad „šiomis aplinkybėmis nėra aiškios vaisingų derybų perspektyvos“.
Baltieji rūmai: derybose su Iranu JAV delegacijai vadovaus J. D. Vance'as
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as vadovaus Vašingtono delegacijai derybose su Iranu Pakistane, sekmadienį pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, nors prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad šis politikas į šią kelionę nevyks.
Po D. Trumpo komentarų paklaustas apie delegacijos sudėtį, Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga sakė, kad derybose dalyvaus J. D. Vance'as, specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Irano pajėgos Hormuzo sąsiauryje sustabdė 2 tanklaivius
Irano ginkluotosios pajėgos, anot žiniasklaidos, neleido dviem tanklaiviams praplaukti Hormuzo sąsiauriu. Su Botsvanos ir Angolos vėliavomis plaukiantys laivai po perspėjimų buvo priversti pakeisti kursą, pranešė pusiau valstybinė Irano naujienų agentūra „Tasnim“, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
„Tasnim“ nurodė, kad to priežastis yra JAV vykdoma Irano uostų blokada.
Penktadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą naftos tanklaiviams ir prekybiniams laivams. Tačiau jau šeštadienį Teheranas pareiškė vėl uždarantis šį vandens kelią. Vašingtonas esą sulaužė pažadą, nes toliau tęsia karinę laivų, plaukiančių į Irano uostus ir iš jų, blokadą.
Trumpas: J. D. Vance'as nevyks į Pakistaną JAV ir Irano deryboms
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as nevadovaus Vašingtono delegacijai naujose derybose su Iranu Pakistane, sekmadienį televizijai „ABC News“ sakė prezidentas Donaldas Trumpas.
Jis kalbėjo apie saugumo sumetimus, nors anksčiau aukšto rango pareigūnai teigė, kad J. D. Vance'as vyks į šią kelionę.
Kiek anksčiau tą pačią dieną JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) ir energetikos sekretorius Chrisas Wrightas (Krisas Raitas) užsiminė, kad J. D. Vance'as nuo pirmadienio vadovaus naujam derybų raundui Islamabade.
„Tai tik dėl saugumo, – „ABC News“ apie priežastį, kodėl J. D. Vance'as nevyksta į kelionę, sakė D. Trumpas. – J. D. yra puikus.“
Trumpas: JAV delegacija vyksta į Islamabadą
Tęsiantis konfliktui su Iranu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad delegacija iš Vašingtono vėl vyksta derybų į Pakistano sostinę Islamabadą. Jo atstovai ten bus pirmadienio vakarą, rašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau laiko juostos nenurodė.
Kartu jis vėl pagrasino Iranui atakomis. JAV esą siūlo labai sąžiningą ir protingą susitarimą.
Jei Teheranas nepriims JAV siūlomo susitarimo, JAV „sunaikins kiekvieną elektrinę ir kiekvieną tiltą Irane“, rašė D. Trumpas.
„Jei jie nepriims susitarimo, man bus garbė padaryti tai, kas turi būti padaryta – ką kiti prezidentai turėjo padaryti Iranui per pastaruosius 47 metus“, – pažymėjo D. Trumpas.
Izraelis žada kilus grėsmei kariams net ir paliaubų metu Libane naudoti „visą jėgą“
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas sekmadienį pareiškė, kad kariuomenei nurodyta Libane naudoti „visą jėgą“ – net ir per besitęsiančias paliaubas – jei izraeliečių kariams kiltų bet kokia grėsmė.
„Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir aš nurodėme IDF veikti visa jėga tiek sausumoje, tiek iš oro, taip pat ir paliaubų metu, siekiant apsaugoti mūsų karius Libane nuo bet kokios grėsmės“, – okupuotame Vakarų Krante vykusiame renginyje sakė I. Katzas.
Jis teigė, kad kariuomenei taip pat įsakyta „pašalinti namus (fronto linijos) kaimuose netoli sienos, kurie visais atžvilgiais tarnavo kaip „Hezbollah“ teroro forpostai ir kėlė grėsmę Izraelio bendruomenėms“, pridūrė I. Katzas.
JAV jūrų blokada yra paliaubų pažeidimas, teigia Irano užsienio reikalų ministerija
Iraniečių užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad JAV vykdoma Irano uostų jūrų blokada yra paliaubų pažeidimas bei „neteisėtas ir nusikalstamas“ aktas.
„Vadinamoji Jungtinių Valstijų Irano uostų ar pakrantės „blokada“ yra ne tik Pakistano tarpininkautų paliaubų pažeidimas, bet ir neteisėtas bei nusikalstamas dalykas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) taip pat apkaltinus Iraną paliaubų pažeidimais dėl šaudymo į laivus.
„Be to, sąmoningai taikant kolektyvinę bausmę Irano gyventojams, tai prilygsta karo nusikaltimui ir nusikaltimui žmoniškumui“, – pridūrė E. Baqaei.
Ispanija ragina ES nutraukti susitarimą su Izraeliu motyvuodama tarptautinės teisės pažeidimais
Ispanija prašys Europos Sąjungos (ES) nutraukti asociacijos susitarimą su Izraeliu dėl numanomų tarptautinės teisės pažeidimų, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Antradienį Ispanijos vyriausybė pateiks ES pasiūlymą, kad Europos Sąjunga nutrauktų asociacijos susitarimą su Izraeliu“, kuris galioja nuo 2000 metų birželio, politiniame mitinge Andalūzijoje sakė P. Sanchezas.
Jis tvirtino, kad Izraelis „pažeidžia tarptautinę teisę“ ir todėl „negali būti Europos Sąjungos partneris (...) viskas labai paprasta“.
Derybos dėl karo pabaigos – Trumpas grasina sunaikinsiantis Irano infrastruktūrą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių derybininkai pirmadienį lankysis Pakistane, kur atnaujins derybas dėl karo su Iranu užbaigimo.
Kartu jis vėl pagrasino sunaikinti Irano elektrines ir tiltus, jei nebus pasiektas susitarimas.
Sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime D. Trumpas taip pat apkaltino Iraną pažeidus dviejų savaičių paliaubas, paminėdamas šeštadienį įvykdytus išpuolius Hormuzo sąsiauryje.
D. Trumpas teigė siūlantis Iranui „protingą susitarimą“, o jei Teheranas nesutiks, „Jungtinės Valstijos sunaikins kiekvieną elektrinę ir kiekvieną tiltą Irane. DAUGIAU JOKIO GERO VYRUKO!“
Dėl paliaubų Artimuosiuose Rytuose pratęsimo Turkija nusiteikusi optimistiškai
Turkija pareiškė, kad išlieka optimistiška, jog trečiadienį baigsiantis galioti dviejų savaičių paliaubų susitarimas tarp Irano ir JAV bus pratęstas.
„Niekas nenori, kad kitą savaitę pasibaigus paliauboms kiltų naujas karas. Tikimės, (...) kad šalys pratęs paliaubas“, – sekmadienį Antalijos diplomatijos forume sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas).
„Tikiuosi, kad bus pratęsta. Esu nusiteikęs optimistiškai“, – sakė jis.
Izraelis Pietų Libaną suskirstė į 3 sektorius
Izraelio kariuomenė savo tebekontroliuojamą Pietų Libano dalį, anot žiniasklaidos, po paliaubų suskirstė į tris sektorius. Vadinamoji „raudonoji linija“ žymi pirmąją kaimų eilę prie pat Izraelio ir Libano sienos, rašo Izraelio laikraštis „Jediot Achronot“. Čia dauguma pastatų jau sugriauta, teritorijoje nebėra Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės kovotojų. Keliose vietovėse Izraelio sausumos pajėgos tvirtai užėmė pozicijas. Papašyta komentaro, kariuomenė kol kas pranešimo nekomentavo.
„Geltonoji linija“ driekiasi 6–10 km nuo sienos, rašo toliau laikraštis. Šioje zonoje, kurioje yra dešimtys kaimų, siekiama užkirsti kelią Izraelio šiaurėje esančių gyvenviečių apšaudymui, daugiausiai – raketomis. Šioje zonoje Izraelio sausumos pajėgos dar vykdo operacijas – „Hezbollah“ bastiono Bint Džubailo regione, pavyzdžiui, vis dar vyksta pavieniai mūšiai.
Trečioji linija eina iki Litani upės – maždaug 30 km nuo sienos. Čia kariuomenė savo kontrolę nori įgyvendinti pirmiausiai pasitelkdama „ugnies galią ir stebėjimo postus“.
Ketvirtadienį paskelbdamas apie dešimties dienų paliaubas, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad Izraelio kariuomenė liks „sustiprintoje saugumo zonoje“ Pietų Libane. Ši driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Sirijos sienos ir yra maždaug dešimties kilometrų pločio. Tai esą svarbu Izraelio šiaurėje esančių gyvenviečių apsaugojimui nuo „Hezbollah“ atakų.
Libane tvyro nerimas dėl ilgalaikės pietinės dalies okupacijos. Jau po pirmojo Libano karo 1982 m. Izraelis Libano pietuose nustatė vadinamąją „saugumo zoną“. Tik 2000 m. paskutinieji Izraelio kariai po nesibaigiančių nuostolių pasitraukė iš teritorijos. Įžengimas 1982 m. ir po to sekusi okupacija, kurios tikslas taip pat buvo pažaboti Šiaurės Izraelio apšaudymą, daug prisidėjo prie „Hezbollah“ atsiradimo.
Irano pareigūnas: JAV maksimalistiniai reikalavimai stabdo tiesiogines derybas
Iranas dar nepasirengęs surengti naujo tiesioginių derybų su JAV pareigūnais etapo, šeštadienį pareiškė aukšto rango Irano pareigūnas.
Jis nurodė, kad Vašingtonas nesutinka atsisakyti savo „maksimalistinių“ reikalavimų svarbiausiais klausimais.
Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ Turkijoje vykusio diplomatijos forumo kuluaruose, Irano užsienio reikalų viceministras Saeedas Khatibzadeh taip pat teigė, kad jo šalis neperduos savo prisodrinto urano Jungtinėms Valstijoms, atmesdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius.
„Galiu pasakyti, kad jokios prisodrintos medžiagos nebus siunčiamos į Jungtines Valstijas, – sakė S. Khatibzadeh. – Tai yra neįmanoma, ir galiu jus patikinti, kad nors esame pasirengę spręsti bet kokį mums kylantį susirūpinimą, neketiname priimti dalykų, kurie yra neįmanomi.“
D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV įžengs į Iraną ir „pasiims visas branduolines dulkes“, turėdamas omenyje 440 kg prisodrinto urano, kuris, kaip manoma, yra palaidotas po branduoliniais objektais, smarkiai apgadintais per JAV karinius smūgius praėjusiais metais.
S. Khatibzadeh teigė, kad tarp šalių būta daug apsikeitimų žinutėmis, tačiau apkaltino Jungtines Valstijas tvirtai besilaikant reikalavimų, kuriuos Iranas laiko pertekliniais.
„Mes dar nesame pasirengę pereiti prie tikro susitikimo, nes yra klausimų, kur amerikiečiai dar neatsisakė savo maksimalistinės pozicijos“, – sakė S. Khatibzadeh. Jis pridūrė, kad Iranas siekia užbaigti „pagrindų susitarimą“ prieš pereidamas prie asmeninio susitikimo.
Irano pareigūnas nesileido į derybų su Jungtinėmis Valstijomis detales ir nepasakė, kurie klausimai lieka neišspręsti, tačiau paragino Vašingtoną atsižvelgti į Irano susirūpinimą, įskaitant sankcijas.
„Kitos šalys taip pat turėtų suprasti ir spręsti mūsų pagrindines problemas, tai yra neteisėtas vienašališkas sankcijas, kurias amerikiečiai įvedė iraniečiams, ir šį ekonominį terorizmą, nukreiptą prieš Irano žmones, siekiant juos uždusinti ir priversti sukilti prieš politinę struktūrą Irano viduje“, – sakė S. Khatibzadeh.
Paklaustas, ar Iranas reaguos į atnaujintas Izraelio atakas Libane nepaisant paliaubų, S. Khatibzadeh atsakė: „Iranas neturi kito pasirinkimo, tik sustabdyti agresorius kartą ir visiems laikams.“
D. Trumpas teigė, kad JAV draudžia Izraeliui toliau rengti smūgius Libane ir kad Izraelio ir „Hezbollah“ karo „jau gana“.
Valstybės departamentas nurodė, kad draudimas taikomas tik puolamosioms atakoms, o ne savigynos veiksmams.
Iraniečių pareigūnas pakartojo Teherano poziciją, kad jo veiksmai buvo gynybiniai ir atsakas į neišprovokuotą agresiją, įvykusią derybų įkarštyje.
Jis taip pat pakartojo Irano poziciją, kad paliaubos turi būti taikomos ir Libanui, kur Izraelis kovoja su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“.
Kai praėjusią savaitę JAV ir Iranas paskelbė laikinas paliaubas, Pakistanas ir Iranas teigė, kad jos taikomos ir Libanui, tačiau Izraelis, o vėliau ir JAV, tai paneigė. Tuomet Izraelis surengė virtinę antskrydžių centrinėje Beiruto dalyje, o tai paskatino Iraną paskelbti, kad jis vėl uždaro Hormuzo sąsiaurį. Libane penktadienį įsigaliojus paliauboms, Iranas pranešė vėl atidaręs sąsiaurį.
„Iranas derėjosi sąžiningai, sutiko su paliaubomis ir visiems pasakė, kad šios paliaubos turėtų apimti visas šalis, įskaitant Libaną, – sakė S. Khatibzadeh. – Tada kita pusė pareiškė, kad nėra tam įsipareigojusi, ir pradėjo žiaurumus.“
Jis teigė, kad Hormuzo sąsiauriui bus taikomas „naujas protokolas“ kaip derybų su JAV dalis, ir jis „išliks atviras bei saugus visam civiliniam tranzitui“.
D. Trumpas yra sakęs, kad JAV Hormuzo sąsiaurio blokada išliks, o atakos bus atnaujintos, jei nebus pasiektas susitarimas su Iranu.
Paliauboms tiksint paskutines dienas – skubus Trumpo žingsnis Vašingtone
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienio rytą (vietos laiku) Baltuosiuose rūmuose sušaukė posėdį dėl aštrėjančios krizės Hormuzo sąsiauryje ir vykstančių pokalbių su Iranu. Apie tai skelbia JAV žinių portalas „Axios“. Padėtis laikoma keblia, nes po trijų dienų baigiasi šiuo metu galiojančios paliaubos ir dar nėra nustatyta naujų derybų data.
Teheranas šeštadienį paskelbė vėl uždarantis Hormuzo sąsiaurį. Vašingtonas esą sulaužė pažadą, nes toliau tęsia karinę laivų, plaukiančių į Irano uostus ir iš jų, blokadą. D. Trumpas penktadienį buvo pareiškęs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo gali būti sudarytas per „vieną ar dvi dienas“. Aukštas JAV pareigūnas portalui „Axios“ sakė, kad nesant pažangos karas netrukus vėl gali tęstis.
Susitikime Baltuosiuose rūmuose, anot duomenų, be kitų, dalyvavo viceprezidentas JD Vance‘as, valstybės sekretorius Marcas Rubio, gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, iždo sekretorius Scottas Bessentas bei kiti aukšti saugumo atstovai.
Prieš tai Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras su tarpininkavimo misija lankėsi Teherane. D. Trumpas esą mažiausiai vieną kartą kalbėjosi telefonu su juo ir Irano atstovais. Irano saugumo taryba pareiškė, kad JAV pateikė naujų pasiūlymų, kuriuos Teheranas vertina.
Naujausi įvykiai iš karo Artimuosiuose Rytuose
Irano parlamento pirmininkas šeštadienio vakarą sakė, kad derybose su JAV dėl karo užbaigimo padaryta pažanga, tačiau pridūrė, kad šalys vis dar toli nuo susitarimo.
„Mes vis dar toli nuo galutinės diskusijos“, – per nacionalinę televiziją sakė Mohammadas Bagheras Ghalibafas, kuris taip pat yra vienas iš Irano derybininkų, ir pridūrė, kad „padarėme pažangą derybose, tačiau yra daug spragų ir lieka keletas esminių punktų“.
Irano žuvusiųjų skaičius
Irano valstybinis Kankinių ir veteranų reikalų fondas, kurį šeštadienį citavo naujienų agentūra ISNA, teigė, kad per karą su JAV ir Izraeliu Islamo respublikoje žuvo 3 468 žmonės.
Izraelio kariuomenė skelbia apie Libane žuvusį karį
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad išvakarėse Pietų Libane, kur anksčiau šią savaitę įsigaliojo paliaubos, žuvo karys.
48 metų seržantas Barakas Kalfonas mirė po to, kai penktadienį buvo sužeistas per incidentą, per kurį taip pat buvo sužeisti dar trys kariai, pranešė kariuomenė.
JT vadovas smerkia taikdario žūtį
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šeštadienį pasmerkė išpuolį prieš JT taikdarius Pietų Libane, per kurį žuvo prancūzų karys ir dar trys buvo sužeisti.
Prancūzija dėl išpuolio apkaltino „Hezbollah“, o A. Guterresas per savo atstovą spaudai paskelbtame pareiškime teigė, kad pirminiu JT laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL) vertinimu, jį įvykdė Irano remiama grupuotė.
„Hezbollah“ paneigė Prancūzijos kaltinimus, kad ji prisidėjo prie išpuolio.
„Hezbollah“ neigia bet kokį ryšį su incidentu, įvykusiu su UNIFIL pajėgomis (...), ir ragina atsargiai vertinti ir priskirinėti atsakomybę dėl incidento, kol Libano kariuomenė atliks tyrimus, kad nustatytų visas incidento aplinkybes“, – sakoma grupuotės pranešime.
Izraelis griauna pastatus Pietų Libane
Izraelio pajėgos šeštadienį vykdė griovimo darbus Pietų Libano Bint Džbeilio mieste – maždaug už penkių kilometrų nuo sienos – kur prieš neseniai sutartas 10 dienų paliaubas vyko intensyvūs mūšiai su „Hezbollah“, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida.
„Priešas Izraelis kartoja namų sprogdinimo operacijas Bint Džbeilio mieste“, – pranešė Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA), taip pat pranešdama apie griovimus kituose pasienio miestuose, kur yra Izraelio karių.
Irano karinio jūrų laivyno įspėjimas
„Įspėjame, kad joks laivas neturėtų palikti savo inkaravietės Persijos įlankoje ir Omano jūroje. Bet koks bandymas priartėti prie Hormūzo sąsiaurio bus laikomas bendradarbiavimu su priešu, o į pažeidėją bus nusitaikyta“, – sakoma Irano revoliucinės gvardijos karinio jūrų laivyno pareiškime oficialioje „Sepah News“ svetainėje.
Jokių vienpusių paliaubų
„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas pareiškė, kad tebesitęsiančios 10 dienų paliaubos su Izraeliu negali būti vienpusės, ir pažadėjo, kad jo kovotojai atsakys į Izraelio atakas Libane.
„Kadangi mes nepasitikime šiuo priešu, pasipriešinimo kovotojai liks lauke su rankomis ant gaiduko ir atitinkamai reaguos į pažeidimus“, – per televiziją perskaitytame pareiškime sakė N. Qassemas.
„Nėra paliaubų tik iš pasipriešinimo pusės, jos turi būti iš abiejų pusių“, – pabrėžė jis.
Izraelis smogia Libanui
Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos oro pajėgos sunaikino „teroristų kuopelę“, veikusią netoli jos karių Pietų Libane, nepaisant ten galiojančių paliaubų.
„IDF sunaikino teroristų kuopelę, veikusią netoli IDF karių Pietų Libane, priešakinės gynybos linijos, skirtos užkirsti kelią neišvengiamoms grėsmėms Izraelio šiaurinėms bendruomenėms, rajone“, – sakoma pranešime, nenurodant, kiek įtariamų kovotojų žuvo.
Trumpas įspėja dėl šantažo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spėjo Iraną nešantažuoti Vašingtono dėl Hormuzo sąsiaurio likimo po to, kai Teheranas paskelbė, kad strateginis vandens kelias vėl uždarytas.
„Mes su jais kalbamės. Jie norėjo vėl uždaryti sąsiaurį – žinote, kaip jie darė daugelį metų – ir jie negali mūsų šantažuoti“, – sakė D. Trumpas per renginį Baltuosiuose rūmuose.
Pietų Libane žuvo Izraelio karys
Per mūšius Pietų Libane, kariuomenės duomenimis, žuvo Izraelio karys. 31 metų kareivis „krito mūšyje“, sekmadienį pranešė Izraelio ginkluotosios pajėgos, tačiau detalių nepateikė. Dar devyni kariai esą buvo sužeisti, vienas jų – sunkiai. Minėtas karys yra antrasis Izraelio kareivis, žuvęs nuo paliaubų pradžios. Dešimties dienų paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ įsigaliojo naktį į penktadienį.
Agentūros AFP skaičiavimu, kartu tai 15-as Izraelio kareivis, žuvęs po to, kai prasidėjus Irano karui atsinaujino konfliktas tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės.
Libanas kovo pradžioje buvo įtrauktas į Irano karą. „Hezbollah“ kovotojai, reaguodami į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos ali Khamenei nužudymą, tada raketomis apšaudė Izraelį. Tuomet Izraelis atakavo daug taikinių Libane ir per sieną pasiuntė sausumos dalinius.
Iranas siunčia signalą: galutinis susitarimas su JAV – dar ne pakeliui
Taikos derybose tarp Irano ir JAV, Teherano duomenimis, vis dar yra didelių nesutarimų. Nors pasiekta pažangos, tačiau tarp abiejų valstybių ir toliau tvyro didelė praraja, interviu valstybinei naujienų agentūrai „Tasnim“ pareiškė Irano parlamento pirmininkas Mohammedas Bagheras Ghalibafas. Kai kuriuos ginčytinus punktus esą pavyko išspręsti, tačiau kiti dar išlieka. Dar „toli iki galutinio susitarimo“, pabrėžė M. B. Ghalibafas.
Jo šalis kontroliuoja visą laivybą Hormuzo sąsiauriu, kalbėjo jis sekmadienio rytą per Irano valstybinę televiziją parodytame interviu. Prieš tai Iranas atšaukė paskelbtą pasaulinei naftos rinkai svarbaus vandens kelio atvėrimą. To priežastimi ginkluotųjų pajėgų būstinės atstovas, pasak naujienų agentūros „Fars“, nurodė besitęsiančią JAV vykdomą Irano uostų blokadą. Sąsiauris esą yra administruojamas ir kontroliuojamas ginkluotųjų pajėgų. Nuo tada Iranas imasi karinių veiksmų prieš laivus.
Dėl spėjamo dviejų su Indijos vėliava plaukusių prekybinių laivų apšaudymo Užsienio reikalų ministerija Naujajame Delyje, anot pranešimo, išsikvietė Irano ambasadorių. Buvo perduotas „didelis Indijos susirūpinimas“ dėl incidento. Indijos stotis NDTV, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad laivai „Jag Arnav“ ir „Sanmar Herald“ buvo atakuoti kanonierių. Žmonės nenukentėjo, nepadaryta ir materialinės žalos. Tačiau laivai turėjo apsisukti.
Prieš tai stebėjimo tarnyba „TankerTrackers.com“, remdamasi jūrų pagalbos kanalu, pranešė, kad Irano revoliucinė gvardija sąsiauryje jėga atstūmė du laivus. Tarp jų esą buvo ir supertanklaivis, gabenęs 2 mln. barelių (apie 272 tūkst. tonų) Irako žalios naftos.
JAV pajėgos anksčiau pareiškė, kad toliau imsis veiksmų prieš laivus, plaukiančius į Irano uostus ar iš jų. M. B. Ghalibafas JAV blokadą pavadino kvaila ir nemokšiška.
„Jei blokada nebus atšaukta, laivyba Hormuzo sąsiauriu neabejotinai bus apribota“, – interviu pažymėjo jis. Dėl to esą nėra abejonių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį Baltuosiuose Rūmuose žurnalistams pareiškė, kad Teheranas „negali mūsų šantažuoti“. Abi pusės esą toliau derėsis.
„Šiuo metu vyksta labai geri pokalbiai. Jie tikrai labai geri“, – teigė jis. Balandžio pradžioje JAV ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, kurios turėtų baigtis trečiadienį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Europiečiai įspėja: skubotas JAV susitarimas su Iranu gali atsisukti prieš pačius
Sąjungininkai Europoje nerimauja, kad nepatyrusi JAV derybų komanda sieks greitai sudaryti didelio dėmesio sulauksiantį pagrindų susitarimą su Iranu, kuris galėtų dar labiau pagilinti, o ne išspręsti esamas šalių tarpusavio problemas, cituodama derybose su Teheranu savu laiku dalyvavusių diplomatų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
„Rūpestis kyla ne dėl to, kad susitarimo nebus. Rūpestis kyla dėl to, kad bus pasiektas prastas pirminis susitarimas, kuris sukels begalę tolesnių problemų“, – sakė vienas diplomatas.
Atsakinėdami į naujienų agentūros „Reuters“ klausimus įvairiomis temomis, nuo derybų stiliaus ir komandos sudėties iki tikslų bei rizikos, Baltieji rūmai šią kritiką atmetė. „Prezidentas D. Trumpas jau ne kartą įrodė, kad sugeba Jungtinių Valstijų ir amerikiečių tautos vardu sudaryti palankias sutartis, ir jis sutiks tik su tokia sutartimi, kurioje pirmoje vietoje bus Amerika“, – teigė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.
Diplomatai teigia, kad, esant giliam nepasitikėjimui ir labai skirtingiems derybų stiliams, išauga pavojus, kad bus pasiektas paviršutiniškas susitarimas, kurio nei viena iš šalių negalės politiškai apginti. Federica Mogherini, kuri 2013–2015 m. koordinavo derybas tarp Europos ir Irano, pažymėjo, kad „mums tam prireikė 12 metų ir milžiniško techninio darbo. Ar kas nors rimtai mano, kad tai galima padaryti per 21 valandą?“
Pasak vieno diplomato, Amerikoje manoma, kad „amerikiečiai galvoja, jog susitarsite dėl trijų ar keturių punktų penkių puslapių dokumente ir tuo viskas baigsis, tačiau branduolinės energetikos klausimu kiekviena nuostata atveria duris dar keliolikai naujų ginčų.“
Diplomatai taip pat teigia, kad JAV reikalavimas Iranui visiškai atsisakyti urano sodrinimo be platesnių saugumo garantijų būtų nerealus.
Vienas aukštas D. Trumpo administracijos pareigūnas teigė, kad Vašingtono „raudonosios linijos“ apima urano sodrinimo nutraukimą, pagrindinių sodrinimo įrenginių išmontavimą, itin prisodrinto urano atsargų pašalinimą ir platesnio masto įtampos mažinimo plano, įtraukiančio regiono sąjungininkus, priėmimą.
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV „vienaip ar kitaip“ pasieks, kad Iranas atiduotų savo itin prisodrinto urano atsargas, ir įspėjo, kad jei derybos žlugs, tai gali įvykti „kur kas mažiau draugišku būdu“.