Augustina Kizelytė

Beveik dešimtmetį su švietimo politika ir jos analize Vilniaus miesto savivaldybėje dirbusi, o šiandien Trakų pradinei mokyklai vadovaujanti Dalia Šidlauskienė sako, kad net ir logiškai atrodantis sistemos sprendimas mokykloje gali pareikalauti daug nematomo darbo. Todėl vertinant naujas iniciatyvas, jos nuomone, svarbu skaičiuoti ne vien finansines išlaidas, bet ir mokytojų laiką, vadovo dėmesį bei kitus mokyklos išteklius.

Talentas pasiskirstęs tolygiai, o galimybės – ne. Du vienodai gabūs vaikai gali nueiti visiškai skirtingais gyvenimo keliais. Vieno tėvai gali apmokėti būrelius, papildomas pamokas, supažindinti su įvairių sričių žmonėmis ir padėti atrasti stiprybes. Kitas tokių galimybių neturi. Jei mokykloje neatsiranda progų išbandyti savo gebėjimų, gali praeiti daugybė metų, kol jis pats supras, ką iš tiesų sugeba.

Po spalio 18 d. paskelbto oro pavojaus dėl įskridusio ukrainietiško drono iš Lietuvos teritorijoje dalis gyventojų socialiniuose tinkluose skundėsi negavę perspėjimų ir programėlėje „LT72“ neradę svarbios informacijos. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija tikina, kad programėlės veiklos sutrikimų nefiksuota, o gyventojams primena, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms.

Po spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono incidento visuomenėje kilo klausimų dėl gyventojų informavimo apie oro pavojų. Kai kurie gyventojai viešojoje erdvėje teigė, kad perspėjimus gavo per vėlai, o besinaudojusieji programėle „LT72.lt“ skundėsi, kad ji apskritai neveikė.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informavo, kad savaitės pradžioje Lietuvoje dar vyraus vėsesni ir sausesni orai, tačiau nuo trečiadienio į šalį plūstels šiltesnis oras, o kartu su ciklonų sistema atkeliaus ir lietus. Savaitės viduryje bei antroje pusėje daug kur protarpiais palis, vietomis lietus bus gausesnis, o vėjas sustiprės. Vis dėlto orai išliks gana šilti – naktimis šalnos jau nebegąsdins, o dienomis temperatūra daug kur sieks 12–16 laipsnių šilumos.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per trečiąjį lango etapą – liepos–rugsėjo mėnesiais – iš jos pasitraukė dar 52,9 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta 380,7 mln. eurų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  Tai sudaro arba 3,8 proc. visų kaupusiųjų šių metų pradžioje (apie 1,45 mln.), arba 6,8 proc. kaupusiųjų liepos pradžioje (781 tūkst.

Lenkijos meteorologai prognozuoja šiltesnius nei įprasta rudens pabaigos ir žiemos mėnesius, tačiau klimatologas Gintautas Stankūnavičius ragina ilgalaikes prognozes vertinti atsargiai. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Europos centro duomenys rodo, kad pirmoji žiemos pusė gali būti šiltesnė, o kritulių daugelyje sezono laikotarpių gali iškristi daugiau nei įprastai, tačiau tikslesnės orų sąlygos dar gali keistis.

Mirtimi pasibaigęs konfliktas Savanorių prospekte, kuriame buvęs pareigūnas nušovė žmogų, iškėlė svarbų klausimą apie savitvardą ir streso valdymą. Psichologo Gedimino Navaičio teigimu, sunkūs nusikaltimai dažnai įvyksta ne iš anksto planuojant, o praradus savikontrolę. Anot eksperto, visuomenėje kaupiantis įtampai, net menkiausias nesutarimas gali tapti tragišku paskutiniu lašu. Primename, kad penktadienio vakarą Vilniuje, Savanorių prospekte, per konfliktą buvo nušautas 45-erių vyras.

Pažymį mokinys gauna iš mokytojo, tačiau ar visada supranta, kodėl jo rezultatas būtent toks ir ką pats gali pakeisti? Šiaulių universitetinėje gimnazijoje siekiama, kad atsakymų mokiniai nelauktų vien iš suaugusiųjų – jie patys kelia sau tikslus, stebi savo pažangą, įsivertina, kas sekasi, o kur dar reikia pasistengti. „Galutinis tikslas – kad mokinys palaipsniui taptų savo mokymosi ir pažangos šeimininku“, – sako gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Į investavimo pinkles patekęs vyras prarado daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tai – ne pavienis atvejis: sukčiai, prisistatę investavimo specialistais, iš gyventojų išvilioja nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, antradienį į pareigūnus kreipėsi 1957 metais gimęs vyras.

Filipinų piliečių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo keliasdešimt kartų, o ypač ryškūs pokyčiai matomi Klaipėdoje. Registrų centro duomenimis, šiuo metu uostamiestyje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 1,3 tūkst. Filipinų piliečių. Vien per šiuos metus tokių deklaracijų užregistruota gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę beveik 5,2 tūkst.

Šešerių metų pradinis ugdymas, naujas mokytojų karjeros modelis ir daugiau laisvės mokyklų vadovams valdyti biudžetą bei formuoti komandą – tai dalis šiandien pristatyto švietimo kelrodžio siūlymų. Kelrodyje numatyta dešimt žingsnių trijose srityse – kokybiškų ugdymo programų, profesionalios vadybos ir mokytojų. 43 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų palaikomas Kelrodis siūlomas tapti pagrindu nacionaliniam susitarimui dėl švietimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Atvėsus orams ir prasidėjus rudeniui, neretai kada gydymo įstaigose daugėja pacientų, besiskundžiančių peršalimo simptomais, tačiau kartu su jais plinta ir žarnyno virusai. Gydytoja pasakoja, kokių infekcijų yra tikimasi artimiausiais mėnesiais, kaip atskirti gripą nuo COVID-19, ir kada dėl ligos verta kreiptis į gydytoją. Medikė rėžė tiems žmonėms, kurie serga ir eina į darbą.

Pirmadienį minint Mokytojų dieną, buvo pristatytas Švietimo kelrodis, įteikta Meilės Lukšienės premija. Lietuvos švietimo sistema jau dešimtmetį sukasi ratu, o aiškios krypties vis dar trūksta. Taip ją apibūdina naują švietimo kelrodį pristatę ekspertai, siūlantys 10 konkrečių žingsnių, kurie, jų teigimu, galėtų išjudinti sistemą iš vietos.

Vilniuje šeštadienį vyko protestai dėl migracijos politikos. Į skirtingas barikadų puses susirinkę žmonės dalijosi kardinaliai skirtingomis nuomonėmis. Vieni teigė matantys visuomenėje stiprėjančią islamofobiją ir baimę, kuri, jų manymu, yra išnaudojama visuomenei kiršinti, o kiti kalbėjo apie tai, kad migracijos problemos, jų įsitikinimu, yra nutylimos. Primename, kad šiandien, spalio 3-iąją vyko net trys protestai dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.

Vilniuje šeštadienį vyksta trys protesto akcijos dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Kviečiame stebėti protesto akcijas, vykstančias Vinco Kudirkos aikštėje:  ...

Viešojoje erdvėje kilo aštri diskusija po psichologo Lino Slušnio įrašo apie konfliktą su Vaiko teisių apsaugos specialistais. Savo „Facebook“ paskyroje L. Slušnys teigė, kad buvo apskųstas dėl to, jog bendraudamas su vaiku pasirinko kalbėti lietuviškai, o vertimą, iš rusų kalbos, jei jo reikėtų, turėjo užtikrinti vaiką lydintys asmenys. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sureagavo į tai kritiškai.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informavo, kad per Lietuvą slenkantis atmosferos frontas trečiadienio naktį dar vietomis atneš lietaus, tačiau vėliau šalį užvaldys sausesni ir ramesni orai. Iki savaitės pabaigos lietaus beveik nebus, vis dėlto naktys išliks vėsokos, o penktadienį ir šeštadienį dirvos paviršiuje vietomis galimos šalnos. Pasak sinoptikės, tarp dviejų sausesnių anticiklonų į Lietuvą įsiterpęs atmosferos frontas dar kurį laiką lems permainingesnius orus.

Apsipirkimas gali būti ne tik būdas įsigyti reikalingų daiktų, bet ir emocijų valdymo priemonė – vieniems jis suteikia malonumą, kitiems padeda užpildyti nuobodulį ar spręsti vidines problemas. Klinikinės psichologijos specialistė Vilma Tarasevičė ir psichologas Gediminas Navaitis aiškino, kaip atpažinti, kada santykis su daiktais ir pirkimu tampa probleminis. Jie taip pat paaiškino, kodėl mūsų vartojimo įpročiams įtakos turi visuomenės vertybės ir ankstesnė gyvenimo patirtis.

Visuomenininkas Andrius Tapinas „Facebook“ paskyroje teigė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) be jo leidimo panaudojo septynerių metų senumo asmeninę nuotrauką savo „Facebook“ įraše. Pasak A. Tapino, po jo advokato teisinės pretenzijos partija sutiko nuotrauką pakeisti, viešai apie tai informuoti, padengti teisines išlaidas ir sumokėti kompensaciją. „Kas neprikalta. Lietuvos socialdemokratų partija – LSDP prieš kelias savaites skyrė man dėmesio ir pasipiktinimo.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Artimiausiais mėnesiais pasaulio dėmesys vėl krypsta į klimato sistemos reiškinį El Nino – Ramiajame vandenyne, galintį sukelti potvynius, sausras ir dar labiau paspartinti globalinį atšilimą, pranešė CNN. Klimatologas įvardijo, kada bus galima pajausti jo poveikį ir kaip paveiks rudenį. Kaip buvo rašoma CNN, per artimiausius kelis mėnesius girdima daug daugiau apie klimato sistemos reiškinys El Nino.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išliks gana šilti orai, tačiau vietomis sulauksime ir lietaus. Lenkų orų modelio duomenimis, antradienį trumpalaikiai krituliai labiausiai tikėtini rytinėje šalies dalyje. Tuo metu temperatūra dienomis daug kur sieks 14–15 laipsnių, o kai kur termometrai gali parodyti ir 18 laipsnių. Antradienį šiek tiek lietaus gali pasitaikyti rytinėje Lietuvos dalyje. Kitur kritulių tikimybė bus mažesnė.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigia, kad Lietuvoje įsitvirtino anticiklonas Arno, išstūmęs darganotą pietinį cikloną. Šią savaitę šalį taip pat pasieks sausesni, ramesni ir šiltesni orai, kurie primins vasarą. Bet yra ir netikėta žinia, kad naktys, ypač giedresnės, bus tikrai vėsokos. Tiesa, savaitės viduryje trumpam gali palyti, tačiau kritulių bus nedaug.

Modernios laboratorijos, robotikos įranga ir dirbtinio intelekto įrankiai patys savaime nepagerina ugdymo kokybės – pasak Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos direktorės Miglės Kavaliauskės, naujovė pasiteisina tik tuomet, kai padeda spręsti konkretų ugdymo poreikį ir prigyja kasdienėje mokyklos veikloje. Vienas iš tokių sprendimų yra jau 11 metų mokykloje įgyvendinamas produktyvusis mokymasis – jį, pasak direktorės, mokykla taiko vienintelė Lietuvoje.

Lietuvoje netrūksta lietaus – praėjusią parą kai kuriuose šalies rajonuose iškrito įspūdingas kritulių kiekis. Švenčionyse išmatuota 31,9 mm kritulių – tai sudaro net pusę viso rugsėjo mėnesio normos. Sinoptikė taip pat praneša, kokių orų tikėtis ateinančią savaitę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Meteo LT“ duomenimis, praėjusią parą daugiausia palijo Švenčionyse, kur išmatuota 31,9 mm kritulių. Tai sudaro net pusę rugsėjo mėnesio normos.

Po incidentų prie Kauno mečetės kilo diskusijos apie migracijos politiką. Musulmonų bendruomenė prašo teritoriją prie Kauno mečetės aptverti tvora ir stiprinti jų pačių saugumą. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po baikerių surengto protesto su kiaulės galva prie mečetės, vaizdo stebėjimo kamerų ir net tvorų pageidavo ir patys musulmonai. Susitikti su bendruomene atvykęs muftijus sako, nariai jaučiasi nesaugūs, ir pats esą sulaukė grasinimų.

Antradienį Seime vyko Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikimas su migracijos departamento direktore Indre Gaspere, kurioje ji atsakinėdama į klausimus dalijosi, kad Lietuvoje užsieniečių skaičius ir toliau auga. Šiuo metu jų yra apie 222 tūkst., tačiau, Migracijos departamento duomenimis, augimo tempai yra gerokai mažesni nei ankstesniais metais. Tuo metu filosofas Kęstutis Girnius teigia, kad visuomenėje migracijos grėsmė yra labiau įsivaizduojama nei reali.

Ukrainoje kariavęs savanoris ir ekspertas Arūnas Kumpis teigia, kad Lietuvai susidūrus su masine pigių „Gerbera“ tipo dronų ataka, dabartiniai oro gynybos pajėgumai greitai išsektų. Pasak jo, tokių dronų naikinimas brangiomis raketomis ar naikintuvais nėra ekonomiškai tvarus, todėl Lietuvai būtina stiprinti oro gynybos sistemas, gebančias tiksliai atpažinti taikinius ir parinkti jiems tinkamiausias naikinimo priemones.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienį atlieka kratas Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA).  LRT portalo duomenimis, kratos atliekamos pas agentūros direktorių Fortunatą Dirginčių. Kaip rašė BNS, tai antras kartas, kai FNTT pareigūnai lankosi NMA, jie kratas atliko ir antradienį.

Baigus rekonstruoti pietinę Gariūnų viaduko pusę, pradedamas antrasis projekto etapas, per kurį bus atnaujinta likusi statinio dalis, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau įgyvendinta apie pusė viso projekto.

Apeliaciniam teismui patvirtinus Druskininkų mero Ričardo Malinausko kaltę korupcijos byloje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikins jo įgaliojimus anksčiau laiko. Apeliacinis teismas pirmadienį paliko galioti Druskininkų merui skirtą Kauno apygardos teismo nuosprendį, pagal kurį pernai politikui eksteisėjų korupcijos byloje skirta 60 tūkst. eurų bauda. R. Malinauskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.

„Meteo.lt“ sinoptikų duomenimis, Lietuvoje šiandien vietomis palis ir nugriaudės perkūnija, tačiau savaitės pabaigoje orai šiek tiek sušils. Tiesa, sinoptikai taip pat prognozuoja iki 22 laipsnių šilumos, o pajūryje ir toliau pūs stipresnis vėjas. Šiandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Daug kur trumpi lietūs. Vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–19 laipsnių šilumos. Penktadienį vietomis trumpai palis.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė reguliarų Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po jo buvo apžvelgta, jog Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas visgi Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Šalies vadovas taip pat prasitarė, kokia šiuo metu yra gynybos situacija Lietuvoje. Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.

Po šiąnakt Lietuvos oro erdvę pasiekusio ir sunaikinto drono incidento socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusijos dėl Lietuvos pasirengimo panašioms ar didesnio masto grėsmėms. Nors drono sunaikinimas vertinamas kaip sėkmingas kariuomenės veiksmas, kartu keliami klausimai dėl oro gynybos priemonių kainos, jų pakankamumo ir sprendimų įsigyti efektyvesnes sistemas delsimo.

Darbo ieškančiai moteriai pokalbio metu buvo užduoti klausimai apie tai, ar ji turi vaikų ir ar planuoja šeimą. Specialistai pabrėžia, kad tokie klausimai gali būti diskriminaciniai, o sprendimas priimti žmogų į darbą negali būti grindžiamas jo šeimine padėtimi ar ketinimu turėti vaikų.

Degalų kainų šuolis vėl išryškino Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumą – daliai lietuvių pigesnis kuras tampa priežastimi vykti apsipirkti už sienos. Ekonomistai aiškina, kad kuro krizės metu šis skirtumas gali turėti įtakos ne tik vairuotojų išlaidoms, bet ir Lietuvos prekybai bei infliacijai. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad atskaičius mokesčius, degalų kainos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra gana panašios.

Europą vis dažniau alina rekordinės karščio bangos – šią vasarą daugelyje šalių fiksuotos aukščiausios temperatūros per visą stebėjimų istoriją. Ekspertai pabrėžia, kad tokių reiškinių daugėja dėl klimato kaitos, o karščio bangos tampa ne tik meteorologiniu, bet ir rimtu socialiniu bei ekonominiu iššūkiu.

Loterijos bilietas kartais gali tapti bilietu į visiškai kitokį gyvenimą. Tai rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys – praėjusiais metais Lietuvoje buvo ne vienas gyventojas, kurio laimėjimas siekė dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. VMI vadovo Martyno Endrijaičio teigimu, 2025 metais 22 gyventojai laimėjo nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Dar 13 gyventojų laimėjimai viršijo 100 tūkst. eurų. Tačiau įspūdingiausias praėjusių metų skaičius – 2,2 mln. eurų.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pastebi, jog tiesioginė Rusijos invazija į Baltijos šalis šiuo metu atrodo mažiausiai tikėtina, tačiau neatmetami kiti rusų pavojingi veiksmai. Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.  Rugsėjo 1-osios naktį dronų grėsmę fiksavus Latvijoje ir Estijoje, o NATO naikintuvams pakilus reaguoti į pažeistą Estijos oro erdvę, karybos ekspertas ir Lietuvos atsargos majoras Darius Antanaitis įspėja Lietuvos gyventojus, ar yra verta nerimauti Lietuvoje ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Po Lietuvą užklupusios neįprastos vasaros audros klimatologas įvertino, ko galima tikėtis šį rudenį. Nors vienos audros negalima tiesiogiai sieti su artėjančio sezono orais, ekspertas atkreipė dėmesį į ilgalaikę tendenciją – pastaraisiais dešimtmečiais šiltesni orai vis dažniau užsitęsia į rugsėjį. Vis dėlto, pasak jo, šios vasaros orai savaime nereiškia, kad ruduo būtinai bus šiltas.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo „Facebook“ paskyroje kritiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos elgesį ir reakciją po audros. Jis akcentuoja, kad kol Lietuva yra didelėje krizėje – žmonės likę be elektros, stringa ryšiai, trūksta būtiniausių prekių, savivaldybėms sunku susidoroti su padariniais, prezidentas tuo metu yra Ukrainoje.

Rytoj, rugpjūčio 25 d., Seimas pradės svarstyti prezidento veto dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės. Vetavęs Seimo sprendimą jos atsisakyti, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kartelės taikymą atidėti iki 2029 m. rudens. Jei Seimas tam pritars, daugiau laiko pasirengti gaus ne tik mokiniai – dar trejus metus turės ir visa Lietuvos švietimo sistema.

Po pasitarimo dėl savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros padarinių šalinimo Vyriausybė surengė spaudos konferenciją, kurioje aptarė situaciją šalyje, patirtą žalą ir tolesnius veiksmus. Tiesioginę transliaciją stebėkite čia: Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad audra labiausiai paveikė geležinkelių infrastruktūrą. „Labiausiai iš tikrųjų paveiktas buvo geležinkelių sektorius dėl elektros tiekimo sutrikimo ir per dvi paras geležinkeliai atstatė savo eismą.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra ne tik sutrikdė elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų, bet ir paliko ryškių pėdsakų visoje šalyje. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdais, kuriuose – išvartyti medžiai, užversti keliai, apgadinti automobiliai ir sodybos. Gamtos stichijos padariniai kai kur nusidriekė ne vieną kilometrą, o specialistų teigimu, ši audra savo mastu galėjo būti viena stipriausių pastaruoju metu.

Sukčiai vis dažniau išnaudoja ne tik technologijas, bet ir žmogaus emocijas – sukelia baimę, skubina, apsimeta autoritetingais asmenimis ir palaipsniui kuria pasitikėjimą. Ekspertas paaiškina, kokiais psichologiniais metodais manipuliuojama žmonėmis ir ką būtina daryti supratus, kad tapote sukčių auka. Oficialus ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis komentavo, kad sukčiai naudojasi žmonių baime arba noru greitai užsidirbti, kad priverstų juos atlikti tai, ko paprastai nedarytų.