Tiesioginę transliaciją iš pristatymo Švietimo kelrodis galite stebėti čia:
Kelrodyje siūloma dešimt žingsnių, sutelktų į tris svarbiausias sritis – kokybiškas ugdymo programas, profesionalią vadybą ir motyvuotus mokytojus.
„Jeigu reikėtų šiandien apibūdinti švietimo sistemą, tai ją galėtume įsivaizduoti taip, kaip skrendantį lėktuvą be aiškaus tikslo. Kodėl? Nes jau dešimtmetį sukame ratu, – pirmadienį pristatyme kalbėjo „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė. – Dėl to kartu su ISM universitetu bei „Visionary Analytics“ sudėliojome švietimo kelrodį ir 10 konkrečių žingsnių, kuriuos manome, kad turime padaryti tam, kad Lietuvos švietimo sistema patirtų proveržį.“
Palankiai siūlymus vertina ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Labai džiaugiamės, kad kelrodis iškėlė tas pačias problemas, kurias mes jau antri metai keliame. Tai, kad kiekvienam vaikui (reikia – BNS) užtikrinti gerą, kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje, kokioje mokykloje, kokiame regione jis mokosi.
Ir labai svarbu (...) yra sudaryti tinkamas sąlygas dirbti tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams, mažinti administracinę naštą“, – žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Tiesa, anot jo, prieš imantis naujų reformų, turi būti įgyvendintos šiuo metu pradėtos iniciatyvos.
„Pritariau, kad tikrai reikalingas tvirtas politinis susitarimas ir kad dabar svarbiausia yra stabilizuoti sistemą, mažinti administracinę naštą ir baigti pradėtus darbus ir po to susitarti dėl ateities perspektyvų, kaip galėtume visi kartu dirbti“, – teigė viceministras.
„Labai svarbu, kad pasikeitus politinei valdžiai nesikeistų pagrindinės kryptys, ir mes tą stengiamės iš principo dabar padaryti“, – pridūrė jis.
Pristatyti siūlymai
Kelrodyje siūloma vienoje nacionalinėje institucijoje sutelkti atsakomybę už ugdymo programas, egzaminus ir mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus.
Taip, anot jo rengėjų, būtų siekiama, kad tai, ko vaikai mokosi, derėtų su tuo, kas tikrinama per egzaminus, o jų žinios skirtingose mokyklose būtų vertinamos pagal bendrus kriterijus. Tam mokytojai ir mokyklos reguliariai derintų mokinių darbų vertinimą.
Taip pat siūloma nustatyti aiškų ugdymo programų atnaujinimo ciklą, prieš diegiant pokyčius nacionaliniu mastu juos išbandyti ir užtikrinti, kad programų bei vertinimo sistemos kokybę periodiškai vertintų nepriklausomi tarptautiniai ekspertai.
Ugdymo programose siūloma mažinti temų skaičių, kad mokytojui liktų daugiau laiko padėti vaikams suprasti svarbiausius dalykus ir išmokti juos taikyti. Kiekviename ugdymo etape būtų aiškiai apibrėžta, ką mokinys būtinai turi išmokti, o kas galėtų būti papildoma ar pasirenkama.
Kelrodį parengė organizacija „Švietimas #1“ su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu, švietimo ir mokslo ekspertais bei nevyriausybinių, verslo ir visuomenės organizacijų atstovais.
Dokumentą palaiko daugiau nei 35 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų, jų sąrašas nuolat pildosi.
Po pristatymo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje vyks diskusija su skirtingų politinių partijų atstovais, kuriuos jų partijos mato kaip galinčius ateityje prisiimti atsakomybę už šalies švietimo politiką – galimus būsimus švietimo, mokslo ir sporto ministrus arba šiuo metu įvardijamus šešėlinius švietimo ministrus.
Bus įteikiamos švietimo mokytojo premijos
Pirmadienį Vilniuje taip pat bus įteiktos Metų mokytojų, Meilės Lukšienės ir lituanistinio švietimo mokytojo premijos.
Metų mokytojais paskelbti Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos muzikos teorijos mokytojas ekspertas Viktoras Bakys, Kauno informacinių technologijų mokyklos profesijos mokytojas metodininkas Martynas Kašelionis, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja ekspertė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos neformaliojo vaikų švietimo mokytoja Jolanta Narbutaitienė.
Premijas taip pat gaus Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos akordeono mokytojas ekspertas Laimonas Salijus, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Dainos studijos „Keberiokšt“ mokytoja ekspertė Regina Vindžigalskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtos Metų mokytojo premijos tikslas – įvertinti mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos kūrybinei iniciatyvai.
Ji skiriama mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų nuopelnus profesinėje veikloje: pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių diegimą, inovatyvius metodinius darbus, aktyvią, kūrybišką veiklą mokyklos bendruomenėje, iniciatyvumą dalyvaujant pedagoginėje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje už mokyklos ribų.
Meilės Lukšienės premija
Meilės Lukšienės premijos laureate šiemet išrinkta Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė.
Nuo 2010 metų įsteigta Meilės Lukšienės premija skiriama už sėkmingą pedagoginės veiklos startą, demokratiškumo, humaniškumo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas.
Lituanistinio švietimo mokytojo premija bus įteikta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei.
Ši premija konkurso būdu skiriama mokytojams ar dėstytojams, dirbantiems lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, už nuopelnus lituanistinio švietimo veikloje, mokinių, studentų pasiekimus.
Lituanistinio švietimo mokytojo ar dėstytojo premija įsteigta Vyriausybės 2016 metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
