švietimas

Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Lietuvos moksleiviai Kazachstane vykusioje 35-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), sidabro medalį olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus III gimn. klasės mokinys Justas Miliauskas. Tuo metu bronzos medaliais apdovanoti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III gimn.

Pasibaigus mokslo metams tėvai jau leidžia vaikus į vasaros stovyklas. O stovyklų pasirinkimas išties platus – nuo įgūdžius lavinančių anglų kalbos stovyklų iki gyvybei svarbaus plaukimo pamokų. Tačiau tėvai stebisi – stovyklų kainos auga kaip ant mielių. Sostinės savivaldybė kai kurias stovyklas iš dalies finansuoja, tam skyrė beveik milijoną eurų, tačiau ne visi norintys į stovyklas patenka, mat vietų yra tik 18 tūkstančių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia apibendrintus mokyklinių brandos egzaminų rezultatus. Iš viso egzaminus laikė per 14,1 tūkst. kandidatų. Pagrindinėje egzaminų sesijoje vyko 4 mokykliniai egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtųjų kalbų (baltarusių, rusų) ir muzikologijos. Dar 2 mokyklinius egzaminus – menų ir technologijų abiturientai laikė iki prasidedant egzaminų sesijai.

Nuo pirmadienio pradedant veikti trims atsinaujinusioms aukštosioms mokykloms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad šie pokyčiai leis stiprinti kolegijas. Tuo metu susijungusių aukštųjų mokyklų atstovai didžiausią dėmesį ketina skirti mokslinei veiklai ir meno sričiai.

Vyriausybei šią savaitę skyrus papildomų lėšų mokytojų atlyginimams nuo rugsėjo kelti, švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad biudžetas neleis kitąmet algų didinti dar labiau, iššūkis bus išlaikyti 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įsipareigojimą. „Visada norisi ambicingesnio plano, bet manau, kad biudžeto galimybės nelabai galės leisti. Aš manau, kad didysis iššūkis bus išlaikyti tokį pririštą mokytojų vidutinį atlyginimą prie 130 (proc.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina bene vangiausiai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys.  Praėjusią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tik 15 proc. 2023-iaisiais apklaustų lietuvių, kurie naudojosi internetu likus trims mėnesiams iki apklausos, patikrino interneto naujienų svetainėse ar socialinėje medijoje rastos informacijos, turinio teisingumą. Šis rodiklis mažesnis dviejose ES šalyse – Kipre (10 proc.

Į Lietuvos mokyklų ugdymą siekiant įtraukti LGBTQI lytiškumo temas, svarbu keisti mokytojų nuostatas, dirbti su vadovėlių leidėjais, sako Švietimo ministerijos (ŠMSM) atstovė Irena Raudienė. „Mes turėtume atkreipti dėmesį į mokymosi priemones, nes nemažai diskriminavimo atvejų atsiranda netyčia įvairiose mokymosi priemonėse, vadovėliuose, pratybose“, – Tarptautinėje įvairovės švietime konferencijoje penktadienį sakė ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Tėvo diena Lietuvoje švenčiama birželio 2-ą dieną. Visi puikiai supranta, kaip svarbu yra ugdyti savo atžalas, kad gyvenime jiems sektųsi tik geriau, tačiau kartais ne visi žino, kaip tą padaryti. Apie tai, kokį santykį su vaikais privalo kurti tėvas ir kaip turi keistis švietimo sistema Lietuvoje dalinasi sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, verslininkas ir 4 vaikų tėvas Marius Jovaiša. Vyras pasakoja, kad nuo pat mažens jis ėmė pavyzdį iš savo tėvų ir senelių, kurie mėgdavo dažnai skaityti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi artimiausiu metu asmeniškai su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimą. „Aš labai tikiuosi, kad turėsiu galimybę šitą klausimą aptarti su prezidentu ne per žiniasklaidą, tai ketinu tai padaryti, kai tik grįšiu iš komandiruotės Singapūre“, – žurnalistams Elektrėnuose teigė I. Šimonytė. Visgi premjerė neatskleidė, ar jau turi nusimačiusi konkretų kandidatą į švietimo ministro postą. „Kandidatų aš turiu visada.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko Vyriausybė šį mėnesį įteisino draudimą pirmų-trečių klasių moksleiviams paskirti atlikti namų darbus – taip siekiama reformuoti švietimo sistemą kritinio mąstymo ugdymo link. Netrukus ši žinia pasklido ir Lietuvoje, mat daugelis tėvų skundžiasi, jog Lietuvoje vaikams taikomi krūviai yra per dideli.  Pagal Lenkijoje priimtą dekretą, mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės.

Kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) teigia neatmetantis galimybės grįžti prie stojamųjų egzaminų, tuo metu kitos šalies aukštosios mokyklos tokių planų neturi. VDU nurodė stojamųjų egzaminų idėją kėlusi dar COVID–19 pandemijos metu, kai svarstyta, kaip ir ar organizuoti valstybinius egzaminus. „Nes valstybinių egzaminų metu nėra matuojamos kompetencijos, kurios reikalingos universitetinėms studijoms.

Į Vilniaus policiją ukrainiečių šeima kreipėsi dėl smurto prieš vienuolikmetį vaiką privačioje mokykloje. Anot mamos, pusamžis lietuvių kalbos mokytojas jos vienuolikmetį sūnų čiupo už peties, nutempė žemėn ir tempė per visą klasę, vadino mudaku ar mudyla, šoko ištiktas berniukas gerai nepamena. Penktokui po tokio, kaip jis pasakoja, mokytojo išpuolio pasidarė bloga, ėmė pykinti, jam skaudėjo galvą. Šeima kreipėsi į medikus ir policiją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas šią savaitę leido bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Už Kultūros ministerijos teiktus Bibliotekų įstatymo pakeitimus vieningai balsavo 85 Seimo nariai. Priėmus šias pataisas, bibliotekoms leista išdalyti nurašytas knygas – prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas bus galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Ukrainiečių šeimai kreipėsi į medikus ir policiją po to, kai jos vienuolikmetis sūnus nurodė privačioje ugdymo įstaigoje patyręs mokytojo smurtą, sostinės pareigūnai tiria įvykio aplinkybes. „Ketvirtadienį buvo gautas pranešimas, kad vienoje iš Vilniaus mokyklų 52-ejų metų mokytojas galimai smurtavo prieš tos mokyklos mokinį – 11-os metų berniuką“, – TV3 žinioms nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Teikdamas komentarus žiniasklaidai, prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos premjerei Ingridai Šimonytei. Prezidentas kalbėjo apie tai, kad nepriimtina, jog taip ilgai nėra švietimo, mokslo ir sporto ministro. Po nesėkmingų ir daug kritikos susilaukusių tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, balandžio 9 dieną atsistatydino Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tuo metu prezidentas sakė, jog tai buvo vienintelis teisingas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 280 mokytojų padėjėjų. Skaičiuojama, kad tai didžiausias šių darbuotojų augimas iki šiol. „Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ŠMSM nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose.

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė paskyrė naują švietimo viceministrą – Igną Gaižiūną. Jis bus atsakingas už bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimus. Naujasis viceministras pareigas pradės eiti, kai bus gautos tarnybų išvados, pirmadienį pranešė ministerija.

Alytiškiai skundžiasi dėl priimtų savivaldybės sprendimų perkelti priešmokyklinio ugdymo vaikų grupes iš darželių į mokyklas. Jie teigia, kad miesto taryba tokį sprendimą priėmė savavališkai, o tėvai praktiškai yra verčiami perkelti savo mažamečius vaikus į mokyklas. Nuogąstavimų vaikų tėvams kyla ir dėl to, kad tėvai negali nuspręsti į kokią mokyklą bus perkelta jų atžala.

Švietimo sistemai išgyvenant krizę prezidentas Gitanas Nausėda aptaria, kokias klaidas savo darbo laikotarpiu padarė pasitraukęs švietimo ministras Gintautas Jakštas. Pasak prezidento, dažnai pasirinkimo į šios srities ministro postą paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau. Pasak G. Nausėdos, būna pateikiama tik viena pavardė, todėl lieka tik vienintelis sprendimas. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Aštuntos klasės moksleiviai šiemet geriau moka lietuvių kalbą ir literatūrą, bet prasčiau – matematiką, rodo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai. Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

„Tik aklas galėjo nematyti“ problemų švietimo sistemoje, sako Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, reaguodamas į švietimo ministro atsistatydinimą, įsiplieskus tarpinių patikrinimų skandalui. Kas yra tas aklasis, kuris laiku nepamatė problemų? Ministras? O gal ir vyriausybės vadovė? „Dienos komentare“ klausiame Vytauto Mitalo. Ką tik atsistatydino krašto apsaugos ministras Anušauskas, dabar švietimo ministras.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. Siūlyme numatoma, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus kadencijai iš pareigų galėtų būti atšaukiamas praradus nepriekaištingą reputaciją ar paaiškėjus, kad konkurso metu nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Panevėžio miesto savivaldybė neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms paskirstė lėšas. Numatomoms veikloms finansuoti paskirstyta 10 tūkst. eurų.

Chaosu tapę vienuoliktokų tarpiniai atsiskaitymai – eksperimentas su mokiniais. Taip sako Vilniaus licėjaus direktorius. Su kokiomis problemomis susidūrė mokiniai ir ar prasminga buvo įdiegti tokią naujovę – „Dienos komentare“ pokalbis su Sauliumi Jurkevičiumi.

Nuo velykinio stalo – į egzaminų suolą. Nors moksleivių atostogos, vienuoliktokams – įtampos savaitė. Jie laiko bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Pasak mokytojų, ir šis patikrinimas neapsiėjo be kuriozų. Vietoj žadėtų 500 žodžių tekstų, kuriuos turėjo analizuoti, kai kurie mokiniai gavo vos 240-ies. Patys tekstai, anot pedagogų, buvo ne vienodo sunkumo, tad kokį balą gaus, iš dalies buvo ir laimės dalykas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ketvirtadienį susitiks su Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentu Jonu Trumpa. Susitikimo metu ketinama aptarti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus, bus diskutuojama dėl jų perlaikymo sesijos. Taip pat ministras ir LMS vadovas aptars egzamino laiko ilginimą bei išlaikymo kartelės mažinimą. ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių.

Po vienuoliktokų matematikos patikrinimo, kurio rezultatai lems pažymį brandos atestate, švietimo ministrą užplūdo moksleivių, mokytojų ir tėvų skundai dėl užduočių kokybės. Lengvesniu B lygiu matematiką besimokantys moksleiviai gavo uždavinius, kaip patys sako, sunkesnius nei sprendė stipresni A lygiu besimokantys jaunuoliai. Už užduotis atsakinga Švietimo agentūra bėdos nemato, o pats vienuoliktokų uždavinius sprendęs švietimo ministras užduotimis pasipiktino ir reikalauja komisijos.

Po to, kai įsibėgėjusi tarpinių patikrinimų sesija sulaukė nemažai kritikos strėlių dėl sudarytų užduočių, jų sudėtingumo ir programos neatitikimo, penktadienį švietimo ministras Gintautas Jakštas ir viceministras Ramūno Skaudžius surengė spaudos konferenciją. Ministras prisiėmė atsakomybę už chaotišką tarpinių patikrinimų procesą, užsiminė apie svarstymą pasitraukti bei pristatė sprendimų siūlymus, kurie dar nėra galutiniai.

Įsibėgėjus pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai ketvirtadienį vyko matematikos A lygio patikrinimas. Nors kritikos lavina, griūvanti ant užduočių sudarytojų, jau nebestebina, šį kartą mokytojai ir mokiniai gavo kitokį siurprizą – daugelis sutaria, kad A lygio užduotys buvo lengvesnės nei vakar vykusio B lygio matematikos tarpinio patikrinimo užduotys, nors turėtų būti atvirkščiai.

Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi Lietuvoje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antri – sveikatos sektoriaus atstovai, kurių vidurkis – 48 m. teigia „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Taip pat, anot jos, šiuose sektoriuose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos sektoriuje – 25 proc.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svarbą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepalaiko grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų, kuriomis siūloma daliai mokyklų sudaryti galimybę apsispręsti, ar priimti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Nors ministerija sutinka su kai kuriais įstatymo rengėjų argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinis siūlymas turi tam tikrų spragų ir gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Mes suprantame, kodėl Seimo nariai teikia šį siūlymą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja pernai Seimui pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis, jo vertinimu, žengiamas žingsnis atgal, nes siekiama atsisakyti įtraukiojo ugdymo.   „Iš esmės įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti įtraukiojo ugdymo idėjos, kuri, pagal 2020 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 d“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė  T. V.  Raskevičius.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose antradienį aštuntokams vyksta Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), kuriame dalyvaus 30 tūkst. aštuntokų. Kaip ir ankstesniais metais, NMPP vykdomas elektroniniu būdu. Aštuntokai atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario pabaigoje tikrinsis matematikos gebėjimus. Patikrinimai pasibaigs vasario 29 dieną gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) skaitymo testu aštuntokams. Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 96,2 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kritikuoja kai kurių savivaldybių iniciatyvą iš dalies kompensuoti korepetitoriaus paslaugas. Pasak jo, prasmingiau būtų šias lėšas investuoti į mokyklose jau dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičiaus didinimą.

Kaune ketvirtadienį vyksiančioje Aukštųjų mokyklų mugėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ekspertai atsakys į klausimus esamiems ir būsimiems abiturientams. Švietimo ekspertai pristatys šių ir ateinančių metų valstybinių brandos egzaminų bei priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, patars, kaip sėkmingai planuoti karjerą, atsakys į mokiniams, jų tėvams ir mokytojams rūpimus klausimus.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų likimo nesibaigia. Visuomenininkai tokias mokyklas laiko propagandos židiniais, o rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, skundžiasi diskriminacija. Yra ir ne tokių drąstiškų pasiūlymų, kaip visiškas rusų mokyklų naikinimas, ekspertas ragino tokias mokyklas transformuoti.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Kiti į tai žiūri pozityviau, akcentuoja, kad privačių mokyklų tinklo plėtra atneša ir daug teigiamų rezultatų, tačiau mano, jog bet kokiu atveju politikai turėtų atlikti stebėseną, kad privataus mokslo tinklas neišsipūstų per daug.

Seimas dar kartą atidėjo centralizuotą priėmimą į švietimo įstaigas – nuo 2024 metų iki 2026 metų sausio. Parlamentas priėmė tokia Švietimo įstatymo pataisą, nukeldamas įsigaliojimo datą. Toks sprendimas priimtas už balsavus 62 Seimo nariams, prieš buvo 14 ir susilaikė 19 parlamentarų. Nukelti centralizuoto priėmimo į mokyklas ir kitas švietimo įstaigas datą pasiūlė buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Naujausias tarptautinis tyrimas parodė – penkiolikmečių lietuvių matematinis raštingumas dar labiau suprastėjo. Švietimo ministras ramina – nukritome tik šešiais taškais ir vis dar esame aukščiau tyrime dalyvavusių šalių vidurkio. Tačiau specialistams bado akis, kad kone kas trečias devintokas neįveikė antro lygmens iš šešių galimų. Mokytoja Giedra Norvaišienė matematikos moko įvairių klasių gimnazistus, bet nerimą kelia devintokų žinios.  „Įspūdis toks, kad jie atėjo nemokėdami dirbti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje penktadienį vyks Lietuvos švietimo ministrų diskusija, bus įteikti ministerijos garbės ženklai. Diskusijoje apie švietimo istoriją, dabartį ir ateities strategijas dalyvaus ministras Gintautas Jakštas bei pareigas ėję ministrai: Darius Kuolys, Remigijus Motuzas, Roma Žakaitienė, Audronė Pitrėnienė, Algirdas Monkevičius, nuotoliu prisijungs Jurgita Petrauskienė.