švietimas

Beveik 25 metus Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai vadovaujantis Zenonas Pošiūnas sako per tą laiką pats gerokai pakeitęs požiūrį į vadovo darbą: anksčiau manė turįs viską žinoti ir kontroliuoti, tačiau dabar jam svarbiausia – padėti kitiems augti ir prisiimti atsakomybę.

Lietuvoje švietimo pokytį vis dar pernelyg dažnai matuojame reformų skaičiumi, o ne tuo, ką po jų išmoko vaikai ir kokiais žmonėmis jie užauga.  Keičiame programas, egzaminus, vertinimo sistemas, mokytojų rengimą, didiname finansavimą, tačiau pati sistema ir toliau juda be aiškaus atsakymo, kur norime nueiti.

Lietuvoje per trejus metus švietimo įstaigų tinklas susitraukė 3,5 proc., o demografinės prognozės rodo, kad vaikų skaičius ir toliau mažės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2022–2025 metais šalyje neliko 21 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 34 bendrojo ugdymo mokyklų. Panašių problemų kyla ir kitose Europos šalyse.  ŠMSM teigimu, ryškiausia tendencija matoma mažose savivaldybėse, kur mažėja mokinių, o mokyklų, kuriose mokosi iki 200 vaikų, daugėja.

Pažymį mokinys gauna iš mokytojo, tačiau ar visada supranta, kodėl jo rezultatas būtent toks ir ką pats gali pakeisti? Šiaulių universitetinėje gimnazijoje siekiama, kad atsakymų mokiniai nelauktų vien iš suaugusiųjų – jie patys kelia sau tikslus, stebi savo pažangą, įsivertina, kas sekasi, o kur dar reikia pasistengti. „Galutinis tikslas – kad mokinys palaipsniui taptų savo mokymosi ir pažangos šeimininku“, – sako gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį įteikti aukščiausi ministerijos apdovanojimai – garbės ženklai. Juos ministrė Raminta Popovienė įteikė 20-čiai švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusių žmonių. „Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu. Darbas, tapęs gyvenimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį 20-čiai švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusių žmonių bus įteikti ministerijos garbės ženklai. Apdovanojimų ceremonija vyks minint Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Edukacinės komisijos įkūrimo dieną. 1773 metų spalio 14 dieną įsteigta Edukacinė komisija buvo pirmoji įstaiga Europoje ir viena pirmųjų pasaulyje, atlikusi švietimo ministerijos funkcijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja stiprinti mokytojų saugumą, jų garbės bei orumo apsaugą – tam rengiamos įstatymo pataisos. Seime irgi radosi siūlymų, kaip spręsti šią problemą, tarp kurių – ir galimybė šalinti iš mokyklos agresyviai besielgiančius mokinius. „Siekiame stiprinti mokytojų profesinį saugumą. Manome, kad saugumas yra svarbus ne tik mokytojų gerovei, bet ir jų pritraukimui, išlaikymui mokyklose.

Nuo šio rudens Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nebedirba dešimtmetį jame dėstęs žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka, rašo portalas lrt.lt. R. Valatka portalui tvirtino, kad nors iš aukštosios mokyklos išėjo savo noru, tokio sprendimo priežastimi jis įvardijo tarp jo ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Mindaugo Jurkyno kilusius nesutarimus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) raginant mokytojų atlyginimus didinti bent 10 proc., švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad toks noras suprantamas, tačiau dabartinis Vyriausybės pasiūlymas atliepia esamus susitarimus. „Mes buvome susitikę su visomis profesinėmis sąjungomis, jie išklausė mūsų pasiūlymo, ko siekia Vyriausybė, ir taip pat išsakė savo lūkesčius.

Šešerių metų pradinis ugdymas, naujas mokytojų karjeros modelis ir daugiau laisvės mokyklų vadovams valdyti biudžetą bei formuoti komandą – tai dalis šiandien pristatyto švietimo kelrodžio siūlymų. Kelrodyje numatyta dešimt žingsnių trijose srityse – kokybiškų ugdymo programų, profesionalios vadybos ir mokytojų. 43 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų palaikomas Kelrodis siūlomas tapti pagrindu nacionaliniam susitarimui dėl švietimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį minint Mokytojų dieną, buvo pristatytas Švietimo kelrodis, įteikta Meilės Lukšienės premija. Lietuvos švietimo sistema jau dešimtmetį sukasi ratu, o aiškios krypties vis dar trūksta. Taip ją apibūdina naują švietimo kelrodį pristatę ekspertai, siūlantys 10 konkrečių žingsnių, kurie, jų teigimu, galėtų išjudinti sistemą iš vietos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surinko daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų duomenis, kaip šios laikosi nuo šių mokslo metų įsigaliojusios mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarkos, sako ministrė Raminta Popovienė.  „Šiuo metu mes renkame mokyklų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkų pasirengimą mokyklose, jau surinkome apie 600 mokyklų dokumentų, ir tai yra daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų duomenys“, – Vyriausybės valandoje Seime kalbėjo ministrė.

Praėjusią savaitę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė švietimo ataskaitą. Joje atskleistos didelės skaitymo problemos Lietuvoje ir visame pasaulyje. Daugybė penkiolikmečių, perskaitę tekstą, nesugeba paaiškinti, apie ką jis buvo. Atrodo, kad vaikai skaito labai daug. Pažvelgę į juos troleibuse matome, kad jie nuolat kažką skaito ar žiūritelefonuose, tačiau mažai ką įsimena.

Prasidėjus rugsėjui ir mokiniams išėjus į mokyklas, nedaug kas susimąsto, kiek iš tikrųjų kainuoja vaiką išleisti į mokyklą. Specialistai apskaičiavo, kad prieš naujų mokslo metų pradžią mokykliniai reikmenys gali kainuoti nuo 400 iki 1000 eurų. Tačiau ne visi gali išleisti tokias sumas, o vaikai lankyti mokyklą privalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ – pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene apie tai, kokią paramą gali gauti nepasiturinčios šeimos.

Perskaityti tekstą nėra tas pats, kas jį suprasti. Reikia gebėti atsirinkti svarbiausią informaciją, susieti skirtingas teksto dalis, atskirti faktą nuo nuomonės ir įvertinti šaltinį. Būtent tokius penkiolikmečių skaitymo gebėjimus vertina EBPO PISA tyrimas. Naujausi rezultatai rodo, kad jie silpsta: 2018–2025 m. skaitymo rezultatai reikšmingai smuko 56 iš 74 švietimo sistemų, o EBPO šalyse vidutinis rezultatas sumažėjo 25 taškais – daugiau nei vienų mokslo metų pažangos skirtumu.

Daugelyje pasaulio šalių penkiolikmečių gebėjimai silpnėja. Naujausias EBPO PISA 2025 tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ypač smuko skaitymo ir matematikos rezultatai, o jau kas penktas penkiolikmetis EBPO šalyse nepasiekia bazinio lygio nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių. Tačiau net ir šiame bendrame nuosmukio fone yra švietimo sistemų, kurios ne vieną PISA ciklą išlieka tarp stipriausių pasaulyje.

Vilniaus universitete (VU) pirmadienį prasideda Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb eksperimento konferencija „LHCb Week Vilnius“, subursianti šimtus mokslininkų, inžinierių ir jaunų tyrėjų. Toks pasaulinio lygio mokslo renginys Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Jame planuojama sulaukti apie 600 dalyvių iš viso pasaulio.

Pagal skaitymą, matematiką ir gamtos mokslus Lietuvos penkiolikmečiai patenka tarp 30 stipriausių – lenkia Latviją, tačiau nuo Estijos ir Lenkijos dar atsilieka. Tai atskleidžia naujausias tarptautinis PISA tyrimas. Tačiau už neblogų vidurkių slepiasi rimtos spragos: minimalaus žinių lygmens nepasiekia kas ketvirtas mokinys, o sostinės ir regionų atotrūkis – beveik dvigubai didesnis nei EBPO vidurkis. Negana to, Lietuvoje daugiau mokinių be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas.

Skelbiamas konkursas į Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovo pareigas, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės profesionalaus, atsakingo, aukštojo mokslo, viešojo valdymo sritį išmanančio žmogaus, nebijančio siūlyti ir diegti naujoves, gebančio užtikrinti sklandžius procesus pačioje įstaigoje, bendradarbiauti su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais.

Už puikius akademinius pasiekimus 29 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams skirtos prezidentų vardinės stipendijos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Daugiausia – devynios – Antano Smetonos stipendijos šiemet skirtos humanitarinių mokslų ir menų studentams. Jas gaus Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus kolegijos, Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai.

Antradienį simboline kapsulės įkasimo ceremonija sostinėje pažymėta naujos gimnazijos Verkių seniūnijoje statybų pradžia. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, tai bus antra nauja savivaldybės gimnazija mieste per visą Nepriklausomybės laikotarpį.  „Paskutinį kartą Vilniuje nauja gimnazija buvo atidaryta 2022 metais ir tai buvo pirma nauja savivaldybės gimnazija per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Iš viso per 36 metus buvo pastatytos tik keturios naujos mokyklos.

Kas sieja nedidelį miestelį Šiaulių rajone ir daugiau kaip tūkstantį kilometrų nutolusį Miuncheną? Vaikų miestas. Bubiuose pradėta iniciatyva per kelerius metus išaugo į Mini Dubysą, o šiandien jos dalyviai patirtimi keičiasi su vienu žinomiausių tokio pobūdžio projektų Europoje – Mini Miunchenu. Pernai jo komanda lankėsi Lietuvoje, o šią vasarą atsakomojo vizito į Miuncheną išvyko Dubysos aukštupio mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Profesinio mokymo įstaigose pirmą kartą pradėti rengti profesijos mokytojai, tokią mokymo programą pasirinko 125 asmenys, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tuo metu mokslo metus profesinio mokymo įstaigose iš viso pradėjo apie 18,2 tūkst. naujų mokinių – tiek jų sudarė sutartis su mokyklomis po pagrindinio ir papildomo vasaros priėmimo. „Profesinis mokymas yra šiuolaikiškas, daug investuojame į praktinio rengimo infrastruktūrą.

Valstybės lygmeniu apsispręsta perimti Paluknyje veikiančią ugdymo įstaigą lenkų mokomąja kalba ir čia steigti valstybinę mokyklą, skelbia naujienų portalas lrt.lt remdamasis šaltiniais. Vis tik, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kol kas oficialiai kalba atsargiau – teigia svarstanti tokį modelį ir iki spalio 1-osios ketinanti įvertinti jo teisines, finansines, infrastruktūrines bei demografines prielaidas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad mokytojų saugumui ir darbo sąlygoms Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio, ir teigia dėl to jaučiantis atsakomybę ir pats. „Nepakankamai saugome mūsų mokytojus, iš dalies ir aš pats kaltas dėl to. Tikrai galėtume padaryti daugiau, galėtume padaryti ryžtingiau, kad mokytojai jaustųsi saugesni“, – antradienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Vis tik, į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, šalies vadovas tiesiogiai neatsako. „Kuomet susiduriame su rimtomis problemomis yra du būdai: tiesiog turėti drąsos atsistoti prieš tą problemą ir galvoti, kaip ją išspręsti arba mėginti sušluoti dulkes po kilimu.

Tai, ar Lietuvoje reikės imtis griežtesnio reglamentavimo dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, bus galima įvertinti rugsėjo mėnesio antroje pusėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Vis tik, pasak jo, valstybinis sprendimas šiuo klausimu galimai bus neišvengiamas. „Problema išlieka ir tas liberalusis kelias – tvarkoje, galime jį pasitikrinti, galime labai greitai padaryti išvadas, kiek mokyklų apskritai ketina reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą.

Prasidedant naujiems mokslo metams, tiek moksleivių, tiek pedagogų laukia svarbios naujovės. Tarp jų – nauja mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarka mokyklose, duris atveriančios sporto klasės bei nauja emocinių kompetencijų stiprinimo programa mokytojams.

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad prieš šiuos mokslo metus mokyklose sumažėjo švietimo pagalbos specialistų ir pedagogų trūkumas, o situacija – stabilizavosi. „Mums mokyklos šiemet indikuoja prieš rugsėjo 1 dieną, kad švietimo pagalbos specialistų trūkumas yra sumažėjęs. 2023–2024 metai buvo įtraukiojo ugdymo reformos metai, tada matėme labai didelį poreikį švietimo pagalbos specialistams.

Jau kitą savaitę mokyklinukai ir vėl sugrįš į mokyklos suolus. Tam, kad ugdymosi procesas vyktų sklandžiai, tėvai jau iš anksto skuba aprūpinti savo atžalas visomis reikalingomis mokyklinėmis priemonėmis. Prekybos tinklų atstovai pažymi, jog šiemet mokyklinių prekių kainos, palyginus su praėjusiais metais, esą ženkliai nesikeitė ir priduria, kad šiemet joms išleidžiama nuo kelių dešimčių iki 100 eurų.

Socialdemokrato Darius Jakavičius svarstymas privalomą mokslą pratęsti iki 18 metų mokyklų vadovų entuziazmo nesulaukė. Gimnazijų direktoriai abejoja, ar toks sprendimas padėtų mokiniams, kurie sunkiai mokosi ar stokoja motyvacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) antradienį svarstant prezidento veto dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės, socialdemokratas Darius Jakavičius pasiūlė svarstyti keisti Konstituciją ir privalomą mokymąsi pratęsti iki 18 metų.

Nors mokytojų trūkumas šiemet perpus mažesnis nei pernai, problemų švietimo sistemoje netrūksta. Ministerijos atstovai paaiškino, kaip bus sprendžiami vadovėlių trūkumo, mokytojų krūvių ir telefonų naudojimo klasėse klausimai. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene. Rugsėjo 1-oji jau ant nosies, o girdime, kad trūksta 250 mokytojų.

Prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią skubotai koreguojant ugdymo programas, švietimo bendruomenėje iš naujo pakilo nežinios ir įtampos banga. Nesibaigiančios reformos, vėluojantys vadovėliai ir didėjantis spaudimas mokytojams kelia esminį klausimą: ar paskutinę minutę rengiami sprendimai užkirs kelią praėjusių metų chaoso pasikartojimui, ar švietimo sistemos ir vėl laukia nauja skandalų bei nusivylimo banga? Apie paskutines pasiruošimo dienas, realią padėtį mokyklose ir švietimo laukiančius iš...

Antradienį parlamentarai į Seimą susirinko anksčiau – apsisprendė dėl prezidento Gitano Nausėdos veto dėl griežtesnės dešimtokų patikrinimo kartelės atšaukimo. Per posėdį netrūko kritikos švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Savo ruožtu socialdemokratai gynė švietimo ministrę ir tikino, kad ji empatiškai vertina mokinių patiriamus sunkumus.

Seimui antradienį nusprendus palikti, tačiau nukelti griežtesnių reikalavimų – slenksčio dešimtokui tapti vienuoliktoku – įsigaliojimą 2029-iems, socialdemokratas Darius Jakavičius sako matantis poreikį keisti Konstituciją įtvirtinant privalomą mokslą iki 18 metų. „Vienas iš siūlymų, kuris tikrai būtų teisingas, mano manymu, yra Konstitucijos 41 straipsnio keitimas.

Rytoj, rugpjūčio 25 d., Seimas pradės svarstyti prezidento veto dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės. Vetavęs Seimo sprendimą jos atsisakyti, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kartelės taikymą atidėti iki 2029 m. rudens. Jei Seimas tam pritars, daugiau laiko pasirengti gaus ne tik mokiniai – dar trejus metus turės ir visa Lietuvos švietimo sistema.

Lietuvos švietimo įvaizdį gerai vertina vos kas dešimtas šalies gyventojas, o tik 13 proc. apklaustųjų sako apie švietimą girdintys daugiau gerų nei blogų naujienų. Siekdamos padėti mokykloms aiškiau pristatyti savo veiklą, „Švietimas #1“ ir reklamos bei rinkodaros mokykla „The Atomic Garden“ pradeda bendrą projektą.

Valstybės kontrolė vertino švietimo pagalbos kokybę specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Auditas parodė, kad, nepaisant augančio finansavimo, geografinė padėtis turi įtakos įtraukiajam ugdymui. Valstybės kontrolės atlikto auditą „Švietimo pagalba mokyklose“. Jame teigiama, kad pernai švietimo pagalbai mokyklose panaudota 287,4 mln. eurų (2024 metais – 233,4 mln. eurų). Iš šios sumos valstybės biudžeto lėšos sudarė 199,5 mln.

Švietimo sektoriui išgyvenant ne vieną pokyčių ir iššūkių bangą, visuomenėje vis garsiau diskutuojama apie priimamų sprendimų pagrįstumą ir jų realų poveikį.

Valstybės saugumą lemia ne tik karinė parengtis, gynybos finansavimas ar strateginės infrastruktūros apsauga. Ne mažiau svarbu, ar visuomenė geba suprasti sudėtingą informaciją, įvertinti jos patikimumą ir atsispirti manipuliacijoms.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda švietimo valdymo pertvarką, kurios metu peržiūrimos savivaldybės administracijos su švietimu susijusių skyrių atsakomybės ir steigiamas naujas Švietimo ir jaunimo departamentas. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, taip siekiama sukurti aiškesnį, efektyvesnį ir duomenimis grįstą strateginį švietimo valdymo modelį, daugiau dėmesio skirti rezultatų stebėsenai bei ilgalaikiams pokyčiams.

Likus vos keliems mėnesiams iki griežtesnių pagrindinio išsilavinimo reikalavimų įsigaliojimo, Seimas juos atšaukė. Pagal atšauktą tvarką vienuoliktokais norintys tapti dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų išlaikyti bent ketvertu. Prezidentas Gitanas Nausėda tokias įstatymo pataisas vetavo.

Daug greičiau, nei tikėtasi, brangsta degalai. Anot ekonomistų, didelė tikimybė, kad artimiausiu metu degalų kainos toliau kils. Nerimą kelia ne tik naftos kaina, bet ir per lėtas gamtinių dujų saugyklų pildymas – dėl to šildymo sezonas bus brangesnis. Kiek kils naftos, dujų ir šildymo sezono kainos, TV3 Žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Degalai toliau brangsta. Vien per šią savaitę dyzelinas pabrango 11 centų už litrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su švietimo bendruomene aptarė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuo šių metų rugsėjo turėjusio įsigalioti reikalavimo dešimtokams pasiekti bent slenkstinį pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) įvertinimą norint įgyti pagrindinį išsilavinimą.

36 organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą atsisakyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Esą panaikinus šiuos egzaminus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą mokiniai gautų neįrodę, kad turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su vienos iš tokiai tvarkai prieštaraujančių organizacijų Švietimas Nr. 1 valdybos pirmininku Ryčiu Laurinavičiumi.

Beveik kas trečias šalies jaunuolis turi žemus skaitymo ir matematikos įgūdžius, o pagal šiuos rodiklius Lietuva patenka tarp prasčiausiai įvertintų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, teigia organizacija „Švietimas #1“. Tokią išvadą organizacija „Švietimas #1“ daro remdamasi naujausia EBPO suaugusiųjų gebėjimų ataskaita. 2023 metų EBPO tyrimo duomenimis, žemus skaitymo ir matematikos gebėjimus turi 33 proc. 16–25 metų Lietuvos gyventojų.

Organizacijoms prašant prezidento vetuoti Seimo priimtas įstatymo pataisas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymo, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė šiuos pokyčius palaiko. Jos teigimu, vienas patikrinimas negali atspindėti viso mokinio turimo potencialo.

36-ios švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo vetuoti liepos 14 d. Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymo. Organizacijos perspėja, kad minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.

36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą atšaukti griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti įsigaliojimą, ketvirtadienį pranešė organizacija „Švietimas #1“. 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.