švietimas

Įtraukusis vaikų ugdymas – imitacija. Tokią išvadą daro neįgaliųjų teisių gynėjai, išgirdę, kaip vilnietė mama kovoja dėl sūnaus teisės laikyti brandos egzaminus. Cerebrinį paralyžių turintis Jokūbas kovą turėtų laikyti pirmuosius brandos egzaminus. Mama siekia, kad testo forma iki šiol atsiskaitydavusiam sūnui valdininkai pritaikytų egzamino užduotis.

Ketvirtadienį šalies mokyklose organizuojamas bandomasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  Skelbiama, jog jo metu abiturientai turės galimybę išbandyti savo jėgas antrojoje brandos egzamino dalyje, rašydami rašinį.  „Bandomasis egzaminas nėra privalomas, jis nėra vertinamas pažymiu ir neturi įtakos galutiniam mokymosi rezultatui.

Besitęsiant lijundrai, dalis kelių padengti plikledžiu. Dėl sudėtingų oro sąlygų kai kuriose šalies savivaldybių švietimo įstaigose ugdymas vyksta nuotoliniu ar mišriu būdu. Po Lietuvą užklupusios lijundros įsivyravo sudėtingos eismo sąlygos. Pranešama, kad keliai padengti plikledžiu, vairuotojams patariama būti atsargiems, atsisakyti nebūtinų kelionių. Kai kuriose savivaldybėse patariama mokytis nuotoliniu būdu.

Tautinių mažumų mokyklose per mažai lietuvių kalbos pamokų, jų skaičių Švietimo ministerija privalės didinti. Mat teismas nustatė, jog švietimo ministrės įsakymas, pagal kurį šiuo metu tautinių mažumų mokyklose lenkų ir rusų kalbos pamokų yra daugiau nei lietuvių, pažeidžia Švietimo įstatymą ir turi būti pakeistas. Kai kurios kitakalbės mokyklos daugiau lietuvių pamokų nori, tik, kaip aiškėja, daugiau jų įbrukti sudėtinga – pamokų bus per daug ir pažeis Higienos normą.

Nuo sausio 1-osios pedagogų atlyginimai didėja 8,41 proc., tačiau diskusijos dėl užmokesčio „lubų“ ir profsąjungų keliamo tikslo – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – niekur nedingsta.

Seimas pavasario sesijoje ketina svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias suteikti galimybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei savivaldybėms per bandomuosius projektus ištirti planuojamas įgyvendinti būsimas reformas. Iniciatyvos autorius Seimo narys liberalas Simonas Kairys siūlo į įstatymą įtraukti naują sąvoką – bandomasis projektas.

Pernai abiturientams pridėjus 10 papildomų taškų, sprendimas sukėlė audrą – nuo kaltinimų neteisėtumu iki klausimo, ar taip „neiškreipiama“ stojimų sistema. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad tai buvo teisingiausia išeitis iš susidariusios situacijos: staigiai pakėlus išlaikymo kartelę ir trūkinėjant pasirengimo grandinei, be šios korekcijos, pasak jos, brandos atestato nebūtų gavęs dar didesnis skaičius mokinių.

Vadovėlių trūkumo istorija dar nebaigta, tačiau ministerija tikina, kad procesas eina į pabaigą: papildomai skirta 10 mln. eurų jau išleistiems vadovėliams įsigyti, o didžiausi „balti plotai“ liko keliuose dalykuose – ypač 12 klasės matematikos kurse. Tuo pat metu viešojoje erdvėje auga klausimas, ar švietimo pinigai visada pasiekia tai, kas tiesiogiai kelia ugdymo kokybę.

Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas laikinai nuleisti valstybinių brandos egzaminų kartelę nuo 35 iki 25 balų ir leisti tais pačiais metais perlaikyti lietuvių kalbos bei matematikos egzaminus įplieskė karštas diskusijas: ar taip padedama silpnesniems abiturientams, ar tik toliau žaidžiama su švietimo kokybe? Apie tai, ko sulauksime šiais metais bei kokie yra pagrindiniai ministerijos tikslai ir siekiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos švietimo, mok...

Vilniuje vis dažniau galima girdėti rusų kalbos. Dažnai gyventojai nebegali tylėti ir piktinasi dėl jos įsigalėjimo. „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad nuolankiai žiūrėjome į atvykstančius iš Ukrainos. Pasak jo, tai reikėjo daryti, tačiau turime aiškiai pasakyti: jei norite pasilikti, privalote kalbėti lietuviškai. Jei per sunku mokytis kalbos, reikėtų ieškoti kitos šalies. Apie tai ir daug daugiau „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Arvydas Avulis.

Vaikų ugdymas – itin svarbi ir jautri sritis, tad natūralu, jog ji turi būti prižiūrima bei reguliuojama. Tačiau žvelgiant į mokyklose susidariusią biurokratijos naštą vis dažniau kyla klausimas: ar ši priežiūra iš tiesų padeda užtikrinti kokybę, ar ją silpnina. Ir dar – ar tikrai mokyklos turi prisiimti funkcijas tiesiogiai nesusijusias su švietimu: nuo kotletų svėrimo iki detektyvinio darbo tikrinant, kur gyvena mokiniai.

Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas laikinai nuleisti valstybinių brandos egzaminų kartelę nuo 35 iki 25 balų ir leisti tais pačiais metais perlaikyti lietuvių kalbos bei matematikos egzaminus įplieskė karštas diskusijas: ar taip padedama silpnesniems abiturientams, ar tik toliau žaidžiama su švietimo kokybe? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Seimo...

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė, priklausomai nuo abiturientų tikslų, galėtų skirtis. Apie tai „Reitingai“ vyr. redaktorius kalbėjo spaudos konferencijoje pristatydamas šių metų mokyklų aukštųjų mokyklų reitingus.  G. Sarafinas spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad švietimas Lietuvoje nėra prioritetas, o dažniausiai jis atsimenamas tik per valstybinius brandos egzaminus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino  kitų metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinės eilės sudarymo tvarką, pagal kurią minimalūs reikalavimai nesikeis, penktadienį pranešė ministerija. Norintys studijuoti aukštosiose mokyklos turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus (VBE) – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei vieną pasirenkamą.

Papiketavę po Švietimo ministerijos langais mokytojai gavo švietimo ministrės pažadą, kad jų algos didės nuo kitų metų sausio, o ne nuo rugsėjo, kaip siūlė ministerija. Tačiau profesinėms sąjungoms to negana. 4 profesinių sąjungų vadovai su ministre derasi, kad algos bent 8 proc. didėtų ir per ateinančius 2 metus. Švietimo ministrė siūlė mokytojų algas nuo rugsėjo kelti 11,5 proc., tačiau mokytojai reikalavo didinti jas nuo sausio beveik 8,5 proc.

Švietimo ministerijos siūlymas mažinti abiturientams valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelę skaldo švietimo bendruomenę. Vieni mokytojai pritaria mažinimui – esą pastaraisiais metais dirbant be vadovėlių, su atnaujintomis programomis mažesnė išlaikymo kartelė išsaugotų tūkstančiams vaikų šansą stoti į universitetą ar kolegiją. Kiti pedagogai piktinasi, pataikavimas nemokantiems skaičiuoti muša motyvaciją mokytis ir mokyti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektore antradienį inauguruota profesorė Ineta Dabašinskienė.  Per ceremoniją universitete jai įteikti valdžios ženklai – toga, grandinė, kepurė, didysis antspaudas ir skeptras.  „Kiekvienas universitetas turi savo balsą, savo kvėpavimą, savo vertybes. Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat pradžių buvo daugiau nei studijų vieta.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorius Simonas Šabanovas sako, kad valstybinį ispanų kalbos brandos egzaminą abiturientai laikyti galės nuo 2027 metų. „Atsirado ispanų kalba ir daugėja pasirenkančių (kaip pirmą užsienio kalbą – BNS)“, – pirmadienį Švietimo ir mokslo komiteto diskusijos metu sakė S. Šabanovas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pritarus pasiūlymui tęsti geltonųjų mokyklinių autobusų programą ir kasmet tam skirti ne mažiau kaip 7 mln. eurų, lėšų tam bus ieškoma kartu su Aplinkos ministerija. Siūlymą komitetui pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), jam pritarta bendru sutarimu. „Čia viena buvo irgi iš prioritetinių mūsų veiklos krypčių, stiprinant ir regioninės politikos klausimus.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymas nuo ateinančio sausio pedagogų darbo užmokestį kelti 5 proc., o nuo rugsėjo – dar 2,65 proc. Pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, jei dėl mokytojų algų didinimo nepavyks susitarti pirmadienį – bus organizuojamos protesto akcijos, galinčios virsti ir streiku.  „Taryba nesutinka su ministerijos siūlymu.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas teigia kol kas nematantis pokyčių dėl Vyriausybės biudžeto projekte kolektyvinės sutarties reikalavimų neatitinkančių mokytojų algų kilimo. „Kol kas situacijos pokyčių tikrai nematyti. Mes pateikę savo alternatyvas, savo pasiūlymus. Iš ministerijos kol kas jokios reakcijos nėra, girdėjome tik tai, kas yra viešai pasakyta – kad tai dar tik pirminis (biudžeto – ELTA) variantas.

Vilniuje palaipsniui mažėja moksleivių, besimokančių rusų kalba, sako sostinės savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas. Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus vaikų, besimokančių rusakalbėse klasėse, sumažėjo daugiau nei 1 proc. Šiuo metu Vilniuje yra apie 10,5 tūkst. tokių moksleivių – tai beveik 15 proc. visų sostinės mokyklose besimokančių vaikų.

 Vilniaus rajono savivaldybė savo valdomoms švietimo įstaigoms perdavė 8 naujus geltonuosius mokyklinius autobusiukus, kurių bendra vertė siekia 704 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, ši investicija padės užtikrinti geresnes ir saugesnes mokinių transportavimo sąlygas bei prisidės prie švietimo prieinamumo gerinimo. Nauji 20-viečiai mokykliniai autobusai perduoti 8 švietimo įstaigoms: Buivydiškių mokyklai–darželiui, Rukainių, Zujūnų, Nemėžio šv.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, premjerė Inga Ruginienė sako su švietimo atstovais ieškosianti sprendimų.  „Ta suma, kuri yra skirta 2026 m., ji atitinka kolektyvinį susitarimą. Bet turime daugiau problemų ir įtampų 2027 ir 2028 metams. Trimečio biudžeto kontekste pinigų iš tikrųjų trūksta.

Vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – 51-eri, o jaunesni nei 30-ties sudaro vos 4 procentus – štai tokius duomenis atskleidžia tarptautinis mokytojų tyrimas. Net 7 iš 10 specialistų teigia patiriantys stresą dėl nuolatinių švietimo reformų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta sistemines klaidas ir žada „stabilizuoti situaciją“, taip pat tikisi pritraukti daugiau jaunų specialistų į mokyklas, ypač Vakarų Lietuvoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialiniai tinklai tapo ne tik vieta dalintis nuotraukomis, bet ir erdve kalbėti apie švietimo problemas ir pasiekimus. Tačiau su švietimo influencerių augimu kyla klausimas, ar tik „like’ų“ skaičius užtikrina atsakingą ir pagrįstą nuomonę šioje jautrioje srityje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, lektore, knygų autore ir viena ryškiausių švietimo viešųjų balsų Lietuvoje dr. Austėja Landsbergiene.

Penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir premjerė Inga Ruginienė įteikė nacionalines premijas labiausiai nusipelniusiems šalies pedagogams. Šiemet, atrankos komisijos sprendimu, Metų mokytojo, Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo premijų laureatais išrinkti 11 mokytojų. Iš jų, devyniems Lietuvos pedagogams įteiktos Metų mokytojo premijos.

Lietuvos ekonomikos iššūkiai – žemos pajamos ir darbo jėgos kvalifikacija reikalauja skubių permainų. Siekiant augimo, būtina koncentruotis į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir švietimo prioritetų keitimą. Ar esame pasirengę pradėti nuo pagrindų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Arvydas Paukštys, „Teltonika“ įkūrėjas, investuotojas.

Švietimo ir mokslo komitetas šios dienos posėdyje susipažino su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės dr. Mildos Pivoriutės atliktu kokybiniu būsimų studentų tyrimu, kuris atskleidė, kaip jauniausi Z kartos atstovai mato save ir ko tikisi iš švietimo sistemos. Tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią mokytojams – dėmesio ir pagarbos nusipelno visi mokiniai, ne tik pažangiausieji.

Tarp buvusios Lietuvos švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir buvusio kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio socialiniuose tinkluose užvirė ginčas. Buvę ministrai nesutarė ar atnaujintoje lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje buvo pašalintas Martynas Mažvydas, o programoje įrašyti rusų autoriai.

Šį rudenį Estija pradeda antrą technologinę revoliuciją savo nepriklausomybės istorijoje. Prieš 25 metus estai sėkmingai įgyvendino visuotinę mokyklų skaitmenizaciją, kuri padėjo išauginti 10 technologijų „vienaragių“ ir įsitvirtinti pasaulyje kaip „e-Estonia“. Dabar šalis imasi naujo iššūkio – pasaulyje dar neregėto dirbtinio intelekto šuolio, pranešime spaudai rašo organizacija „Švietimas #1“. Šuolį į ateitį Estija ir vėl pradeda nuo svarbiausios vietos – mokyklos suolo.

Neseniai pasirodė konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas apie Suomijos didžiuosius verslus. Nors nedidukė Suomija ilgai laikėsi aukščiau savo ūgio, pastaruoju metu jos ekonomika stringa. Tyrėjai konstatavo: Suomijos didelės įmonės nebepajėgia pasivyti užsienio kolegų dėl trijų priežasčių. Tai kultūra, kapitalo paskirstymas ir... per maža ambicija. Su pastarąja – ambicijos – problema susiduria ir Lietuva.

„Atgimti kiekvieną dieną augimui“ – toks Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos šūkis, šiemet tapęs realia jos kryptimi. Vos prieš kelis mėnesius mokyklai vadovauti pradėjusi Jolita Petkevičienė čia atsinešė ilgametę patirtį iš Alytaus – naujieji mokslo metai Druskininkuose prasidėjo „Vertybių dienomis“, startavo Visos dienos mokyklos projektas, antreprenerystės ir finansinio raštingumo programos, tačiau ryškiausiu švyturiu mokyklai tapo emocinės kultūros stiprinimas, pranešime spaudai rašo organizacij...

Devynios Trakų rajono mokyklos įdiegė inovatyvią technologiją, kuri leidžia aptikti ne tik tradicinius cigarečių dūmus, bet ir elektroninių cigarečių garus. Pernai ši sistema išbandyta Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o šiais metais savivaldybė nusprendė ją įdiegti dar aštuoniose rajono ugdymo įstaigose. Anot Trakų rajono savivaldybės, detektoriuose veikia jutiklių sistema, kurios duomenis apdoroja dirbtinis intelektas, realiu laiku stebintis kietųjų dalelių judėjimą ir pasikeitimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, nuo ateinančių mokslo metų moksleiviai pirmąja užsienio kalba galės rinktis ispanų bei laikyti ispanų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Iki šiol mokiniai pirmąją užsienio kalbą galėjo rinktis iš anglų, prancūzų arba vokiečių.  Ministerija pažymėjo, kad kol kas ispanų kalbą buvo galima rinktis kaip antrąją, o sprendimas sudaryti galimybę ją rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą priimtas matant augantį susidomėjimą.

Valstybės kontrolė įvertino, kad šiemet pridedant papildomus 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų, buvo viršyti įgaliojimai. Ar galime vadinti tai teisingu sprendimu? Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Nuo naujausių sprendimų – valstybės kontrolės išvados sako, kad galimai viršyti įgaliojimai.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, jog tam tikri siūlymai dėl mokyklų tinklo sistemos pakeitimų bus parengti jau kitą mėnesį.  „Spalio mėnesį mes jau turėsime tam tikrus siūlymus dėl mokyklų tinklo“, – ketvirtadienį lankydamasi liberalų frakcijos  posėdyje kalbėjo ministrė.  R. Popovienė pažymi, jog Lietuvos demografinė situacija yra itin prasta, o moksleivių skaičius toliau nuo regionų centrų esančiose mokyklose sparčiai mažėja.

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Šį pirmadienį minėjome Rugsėjo 1-ąją, kuri primena – nuo mokyklos prasideda mūsų šalies ateitis. Mokykla nėra tik vieta, kur vaikai įgyja žinių – tai vieta, kur formuojasi požiūris į mokymąsi, pasitikėjimas savimi bei gebėjimai siekti tikslų. Ir tai, kaip mūsų vaikai mato save ir savo galimybes, priklauso ne vien nuo įgimtų gabumų ar mokyklos išteklių. Vaikų tikėjimą savimi formuoja ir mūsų – tėvų, mokytojų, bendruomenės – požiūris.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas ketvirtadienį BNS patvirtino, kad Nacionalinė sporto agentūra (NSA) nuo 2026-ųjų bus jungiama su Nacionaline sporto taryba.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybės kontrolė teigia, kad vertinimo komitetai, nusprendę prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) pridėti papildomus 10 taškų, galimai viršijo savo įgaliojimus. Kaip trečiadienį paskelbė institucija, dėl šios situacijos ketinama atlikti auditą. „Tokie sprendimai mažina jaunų žmonių pasitikėjimą ne tik švietimo sistema, bet ir pačia valstybe. Pažangesni mokiniai, susidūrę su nesąžiningu taisyklių keitimu, patiria fundamentalų neteisingumo jausmą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neatmeta, kad diskusijos dėl 4 darbo dienų savaitės galėtų paliesti ir mokinius – tokiu atveju jie į mokyklą eitų vos keturis kartus per savaitę. Visgi švietimo bendruomenė pastebi, kad svarstant tokį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį logistinių klausimų, pavyzdžiui, mokytojų algos, higienos normos bei darbo krūvis. O šiuo metu tokia idėja, jų teigimu, atrodo neproduktyvi.

Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą.

Lietuvoje per penkerius metus mokyklų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o bendras mokinių skaičius padidėjo maždaug 22 tūkst., pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių. 2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkstančio.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus sostinės metų mokytojo apdovanojimams, kurie bus įteikti spalio mėnesį, mokytojų dienos proga. „Jų pasišventimas, vertybės, profesionalumas lemia šalies ekonomiką, kultūrą, demokratijos būklę. Metų mokytojo vardas yra miestiečių įvertinimo už sunkų mokytojo darbą ir indėlį visam jaunųjų vilniečių gyvenimui simbolis“, – pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Lietuvoje tradiciškai mokytojams dovanojamos gėlės – tai dar iš sovietmečio atėjusi praktika. Vis dėlto šiandien vis dažniau keliama diskusija, ar ši tradicija tebėra prasminga. Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – jau beveik keturis dešimtmečius žymi naujų mokslo metų pradžią visose Lietuvos mokymo įstaigose. Nuo 1984-ųjų ši diena tapo neatsiejama tradicija, o 1997 m. ji įtraukta ir į oficialų atmintinų dienų sąrašą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė sako, kad tolesni veiksmai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėtų 10 taškų prie egzaminų rezultatų bus priimti gavus prokuratūros išvadas. „Taip, šitas aspektas buvo aptartas, tačiau, visų pirma, reikia palaukti tų išvadų ir tada daryti tolesnius sprendimus“, – penktadienį žurnalistams po prezidento susitikimo su R. Popoviene teigė J. Karpavičienė.