švietimas

Pietų Korėja priėmė įstatymą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklų klasėse visoje šalyje, siekiant pažaboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Pietų Korėja, viena iš labiausiai pasaulyje naudojančių mobiliuosius telefonus, nori sugriežtinti elektroninių prietaisų naudojimo mokyklose taisykles, motyvuodama susirūpinimu dėl mokinių priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei tęsiant Vyriausybės formavimą, penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su pareigose pretenduojančia likti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.  Pernai spalį R. Popovienė kartu su socialdemokratais buvo išrinkta į Seimą, tapo Gintauto Palucko Vyriausybės švietimo ministre, anksčiau dirbo Kauno rajono vicemere.

Paskirtajai premjerei formuojant naująją Vyriausybę, į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą siūloma šiuo metu laikinai šias pareigas einanti socialdemokratė Raminta Popovienė. Penktadienį numatomas kandidatės į ministres susitikimas su šalies vadovu Gitanu Nausėda.

Praėjusios Vyriausybės inicijuota kolegijų pertvarka buvo neteisinga, sako kandidatė į premjeres Inga Ruginienė ir žada pradėti diskusiją dėl reikalavimų stojant į kolegijas mažinimo. „Konservatorių padaryta reforma tikrai man buvo labai skaudi ir, mano požiūriu, neteisinga.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad jos vadovaujama ministerija turėtų išsiaiškinti situaciją dėl pradinių klasių mokytojos bei Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkės Eglės Navickienės paskelbtos bado akcijos. Socialdemokratės teigimu, ji šią situaciją jau aptarė penktadienį susitikime su profesinėmis sąjungomis. „Penktadienį buvau susitikime su profesinėmis sąjungomis ir buvo susitikimas su pedagogais.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos. „Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog siekiant užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymą bei geresnį moksleivių pasirengimą atlikti patikrinimų užduotis, su užsienio partneriais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl VBE užduočių bazės kūrimo.

Švietimo įstaigos per ateinančius mokslo metus turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas, skelbia laikinoji švietimo mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  „Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengėme mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose rekomendacijas.

Pradinių klasių mokytoja, Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė paskelbė rugpjūčio 25 dieną pradedanti bado akciją. Kraštutinis sprendimas priimtas dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio spaudimo, diskriminacijos ir nuolatinio bandymo ją išstumti iš mokyklos teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešime spaudai. Profesinė sąjunga gimnazijoje veikia nuo 2010 metų.

Iki naujųjų mokslo metų likus savaitei, 40 sostinės devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių moksleivių Vilniuje vis dar nežino, kurioje mokykloje mokysis, sako laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „40 devintokų yra nepatenkinti prašymai ir per 100, man atrodo, yra gimnazijos klasių moksleivių.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog, artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvoje ieškoma apie 450 įvairių specialybių mokytojų. Labiausiai, pasak ministrės, trūksta lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pedagogų.  „Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma apie 450 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.

Pedagogo kvalifikaciją turintys šalies ugdymo įstaigų darbuotojai gali nemokamai  įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak jos, užbaigę studijas jie galės dirbti papildomo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais.

Šiemet į aukštąsias mokyklas kviečiama 20,9 tūkst. stojančiųjų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Iš jų – 12,7 tūkst. kviečiami į valstybės finansuojamas vietas. Pernai kvietimų studijuoti sulaukė 19,4 tūkst. stojančiųjų, 12,5 tūkst. jų – į valstybės finansuojamas vietas. Į universitetus iš viso pakviesta 12,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 8,8 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas.

Į aukštąsias mokyklas šiemet turi teisę stoti 23,3 tūkst. asmenų, daugiau nei pernai jų pretenduoja į valstybės finansuojamas vietas, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas. „Mes turime turbūt per pastaruosius dešimt metų patį gražiausią vaizdą. Realiai 23,3 tūkst. asmenų turi teisę stoti į aukštąją mokyklą. Čia į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino patikslintą šių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė ministerija. Tvarka buvo patikslinta tam, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir lygios galimybės dėl valstybės finansuojamų vietų pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose visiems stojantiesiems.

Nors abiturientai jau gavo brandos egzaminų rezultatus, daugelio jie nedžiugina, o įsivyravus sumaiščiai dėl švietimo sistemos sprendimų, jiems kyla dar daugiau nerimo ir klausimų dėl savo ateities. Laimei, VILNIUS TECH specialistai organizuoja nemokamą nuotolinę paskaitą, kurios metu stojantieji iš visos Lietuvos galės gauti ekspertų patarimus ir atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Ar tikime, kad visi Lietuvos vaikai gali išmokti to, kas svarbiausia jų ateičiai? Tai – lyg ir paprastas klausimas, tačiau būtent nuo atsakymo į jį prasideda šalies švietimo kryptis. Jei tikime, kad visi gali mokytis, ieškome būdų, kaip jiems padėti. Jei netikime – mažiname lūkesčius, žemindami karteles.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant pakelti abiturientų konkursinius balus, Prezidentūra tokį žingsnį sako vertinanti teigiamai. Toks sprendimas, pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, galėtų padėti atkurti sąžiningą konkurenciją, stojant į aukštąsias mokyklas.

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.

Maitinimo sutartis aštuoniose Vilniaus ir Kauno ugdymo įstaigose įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad jos kontroliuojamos aplaidžiai, dėl to tiekėjai maistą faktiškai pardavinėjo brangiau, nei sutarta.

Penktadienio rytą Panevėžyje veikiančiame dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo muziejuje „Stasys Museum“ miesto savivaldybė pasveikins ir apdovanos aukščiausius rezultatus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijoje gavusius abiturientus. Šiems abiturientams bus įteiktos atminimo dovanos ir paskatinamosios premijos. Pasak savivaldybės, šiemet 121 Panevėžio abiturientas surinko 193 šimtukus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šalies mokykloms perduos daugiau nei 18 tūkst. nešiojamų kompiuterių ir per 2 tūkst. mobilios kompiuterinės įrangos spintų, trečiadienį pranešė agentūra. Anot jos,18 tūkst. 258 nešiojami kompiuteriai ir 2089 mobilios kompiuterinės įrangos spintos, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, įsigyti projekto „Ugdymo priemonės mokykloms“ lėšomis. Įranga bus perduota savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 200 mokinių.

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, Kretingos savivaldybei teks ieškoti papildomų 23 tūkst. eurų premijoms, sako rajono meras Antanas Kalnius.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nėra itin patenkintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Vis tik, politikas tikina užstojantis ministrę Ramintą Popovienę, sulaukusią nemažai kritikos dėl pastarųjų sprendimų. „Aš galiu pasakyti – nesu patenkintas tais balais.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimas prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot Vyriausybės vadovo, šis švietimo ministrės Ramintos Popovienės žingsnis buvo neišvengiamas, nes teko taisyti buvusių valdančiųjų padarytas grubias klaidas. „Aš manau, kad ministrė priėmė gerą sprendimą.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Nors dėl sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kritiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) reiškia ne tik moksleiviai, opozicija, bet ir Prezidentūra bei teisininkai, ministrė Raminta Popovienė tikina nesvarstanti apie atsistatydinimą.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, susiklosčiusią situaciją kitą savaitę ketina aptarti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Pasak jo pirmininkės Vaidos Aleknavičienės, komitetas sulaukė nemažai skundų ir kreipimųsi dėl pastarojo ministerijos sprendimo. „Iš tikrųjų, kreipimųsi yra tikrai nemažai, kreipėsi ir bakalaureato programas baigę vaikai – jiems taškai nebuvo pridėti.

 Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad Seimo liberalai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų svarsto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Parlamentaras įspėja, kad šis valdančiųjų sprendimas gali sukelti tarptautinį skandalą, kuris, akcentuoja politikas, galėtų pareikalauti ministrės atsistatydinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sutinka su Prezidentūros kritika, jog nusprendus pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) būtina ieškoti išeičių, kaip atkurti teisingumą geriausiai besimokiusiems dvyliktokams. Politikė tikina – ministerija ieško greitų sprendimų ir žada juos dar šią savaitę. „Tai, ką akcentavo Prezidentūra – tikrai pritariu.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti sprendimą dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų perskaičiavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus visiems abiturientams prie brandos egzaminų pridėti po dešimt taškų, šimtukus gavusių abiturientų skaičius išaugo kartais, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Anot NŠA, 1017 arba 8,1 proc. abiturientų, šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti šimtu balų, jei dešimt taškų nebūtų buvę pridėta, tokių būtų 258 arba 2,1 proc. visų laikiusiųjų.

Lietuvos švietimo sistemoje dirba mokytojai ir dėstytojai. Jie ugdo ir moko. Didžiulė armija švietimo biurokratų kontroliuoja, reguliuoja, tikrina jų ir vienas kito darbą. Kiekvienais metais kaip tik šie biurokratai sugeba suvelti abitūros egzaminus. Tada mokiniai ir tėvai protestuoja, o ministrai ir tie patys (gal kiti) švietimo biurokratai posėdžiauja iki išnaktų skubėdami taisyti padėtį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų anksčiau pradėti planuoti mokinių priėmimą į mokyklas einamaisiais metais.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad dar šiemet turėtų priimti sprendimus, ar stojant į bet kokią studijų programą aukštojoje mokykloje būtina turėti išlaikytą matematikos brandos egzaminą. Pasak jos, tai būtų reikalinga, norint keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką kitąmet.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu apdovanota Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Ministerija antradienį pranešė, kad ji Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime apdovanota už išskirtinį indėlį į pasaulio lietuvių lituanistinį švietimą ir diasporos sportinio gyvenimo puoselėjimą. „Daugelį metų savo aktyvia ir nuoseklia veikla ji žadina, visokeriopai palaiko lietuvių tautinį sąmoningumą, labai glaudų ryšį su Lietuva.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia parengusi kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščio projektą. Pagal jį, vienuoliktokai ir dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis laikytų ne per atostogas. „Egzaminų tvarkaraštį koregavome įvertinę šių metų brandos egzaminų sesijos patirtį, atsižvelgę į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, savivaldybių, mokyklų, mokinių ir jų tėvų išsakytas nuomones.

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje? Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė istorijos, anglų kalbos, chemijos ir informatikos, pirmų dalių patikrinimų rezultatus. „Patvirtinti pirmos istorijos egzamino dalies rezultatai rodo, kad mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 22,7 iš 40 galimų. Iš viso šio egzamino pirmoje dalyje dalyvavo 9 425 mokiniai“, – rašoma agentūros pranešime.  Skaičiuojama, kad pusę ir daugiau taškų surinko beveik 6 tūkst. mokinių. Tai sudaro 63,6 proc.

Ketvirtadienį abiturientai atliks antrosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis.  Pasak Nacionalinės šveitimo agentūros (NŠA), patikrinimą sudarys dvi dalys. Pirmojoje dalyje abiturientams bus pateikta 20 trumpojo atsakymo klausimų, kur reikės įrašyti žodį, skaičių, matavimo vienetą, formulę, trumpą frazę ar pateikti pavyzdžių.

Siekiant stiprinti ugdymą tautinių mažumų mokyklose, sostinės savivaldybė nuo kitų mokslo metų pradiniame ugdyme sieks skirti ne mažiau kaip šešias savaitines valandas lietuvių kalbos pamokoms, sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. Pasak jo, ateinančiais metais toks tikslas bus keliamas tautinių mažumų mokyklų vadovams.  „Lygios starto galimybės ne visiems yra vienodos, kalbiniai skirtumai lemia skirtingus mokinių pasiekimus.

Pirmadienį vienuoliktokai atliks pirmosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis, o dvyliktokai laikys istorijos egzaminą. Vienuoliktokų fizikos patikrinimą sudarys dvi dalys. Kiekvienoje iš jų bus pateikiami pasirenkamojo atsakymo ir (ar) trumpojo atsakymo klausimai. Moksleiviai atsakymams pateikti turės 90 min. Šios pirmosios egzamino dalies metu vienuoliktokai galės surinkti bent 40 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikus įvertinti siūlomas rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) pritaria pateiktoms gairėms. Pasak organizacijos viceprezidentės Melitos Mikalevičiūtės, paliekant laisvę kiekvienai ugdymo įstaigai apsispręsti dėl konkrečių taisyklių ir tvarkų, bus geriau atliepiami mokyklų poreikiai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) penktadienį paskelbė patvirtintus matematikos valstybinio brandos egzamino pirmos dalies moksleivių rezultatus, filosofijos, ekonomikos ir verslumo, inžinerinių technologijų bei pirmos užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų pirmų dalių moksleivių rezultatus.

Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės vadovas: užsakote prekes, bet nežinote, kiek jų buvo parduota, o kiek vis dar guli lentynose. Ar turėtumėte sėkmingą verslą? Vargu, tačiau Lietuvos švietimas, nepaisant technologinių galimybių, vis dar dirba su skaičiais, kurie mažai ką sako arba yra itin netikslūs. Reikia pripažinti, kad švietime operuojame nekokybiškais duomenimis, o geriausias to pavyzdys – naujausia Valstybės kontrolės (VK) ataskaita apie mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šių metų rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams ugdymo įstaigos galės įsigyti pagal atnaujintas programas sudarytus vadovėlius pagrindiniams dėstomiems dalykams. Tiesa, anot jos, tautinių mažumų mokykloms vadovėliai tuo metu dar nebus paruošti. „Esame patikinti, kad rugsėjo mėnesį bus pradinio ir pagrindinio ugdymo pagrindinių dalykų vadovėliai, kuriuos mokyklos galės įsigyti.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popivienė bei sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė lankysis Kaune, kur su savivaldos atstovais aptars sveikatos priežiūros, švietimo bei karinio mobilumo klausimus.  „Premjeras susitiks su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės vadovybe, daugiausia dėmesio vizito metu bus skiriama sveikatos, švietimo ir karinio mobilumo aspektams“, – rašoma Vyriausybės pranešime.