švietimas

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymui panaikinti Švietimo tarybą. „Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama ...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) per visuotinį pirmininkų susirinkimą penktadienį sutarė, jog nuo pirmadienio pereis prie pasyvių streiko veiksmų, o vėliau vėl imsis aktyvių veiksmų. „Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė kriterijus mokyklų tinklui: mažiausias mokinių skaičius klasėje liktų aštuoni, su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Taip pat numatoma, kad keturiems mokiniams turėtų tekti bent vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris.

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vienai iš profsąjungų trečiadienį ketinant vėl pradėti streiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą. Kaip pranešė ministerija, ministras pristatys ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos. Į renginį kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, visi besidomintieji švietimu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Opozicija nusitaikė į privačias mokyklas ir gydymo įstaigas – sako, jos kraunasi pelnus, todėl abejoja, ar joms reikia duoti biudžeto pinigų, kai gauna jų už mokslą ir gydymą iš klientų. Tiek valdantieji, tiek privatininkai kraupsta nuo tokių svarstymų – nurėžę valstybinius pinigus privačioms įstaigoms pažeistų Konstituciją ir nuskriaustų mokinius bei ligonius. Vilnietė Erika dukrą į pirmą klasę leido mokytis privačioje mokykloje.

Tam, kad žmonės galėtų augti ir tobulėti, būti savarankiški ir sėkmingi greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame gyvenime, jie privalo turėti tiek kognityvinių (pažintinių), tiek nekognityvinių (emocinių) gebėjimų bei savybių, kurios padėtų jiems siekti savo tikslų.

Skandalas vienoje iš Vilniaus profesinio mokymo įstaigų. Specialių poreikių ir protinę negalią turintys mokiniai, pasak kai kurių tėvų, patiria spaudimą, patyčias ir grasinimus iš mokyklos pedagogų. Į TV3 žinias kreipėsi moteris, kurios sūnui mokymo centro pedagogai, kilus konfliktui su kitais mokiniais, grasino psichiatrine ligonine. Negana to, kitoje klasėje besimokančio vaiko mama pasakoja, kad jos sūnų mokytojai neretai vadina negriuku ir juoduku.

Seimas svarstys Švietimo ir mokslo komiteto inicijuotą pataisą, kuria universitetams būtų išlaikyta galimybė pasikviesti dėstytojus iš užsienio, kai jie nedirba atitinkamose mokslo ar studijų įstaigose. Parlamentas šią savaitę po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, toliau ją svarstys komitetai, į Seimo salę svarstymui pataisa turėtų grįžti dar lapkritį.

Moksleiviai per pertraukas ne tik žaidžia žaidimus telefone, bet ir filmuojasi pusnuogiai, dalijasi tokiais įrašais, o tada prasideda nevaldomos patyčios. Todėl vis daugiau ugdymo įstaigų draudžia mokyklos teritorijoje naudotis mobiliaisiais. Nuo rugsėjo tik mokytojai leidus telefonus per pamoką naudoja Akmenės rajono Ventos gimnazija. O neseniai juos uždraudė ir Širvintų pradinė mokykla. Ko prisigalvoja laikinai netekę telefonų, pasakoja patys vaikai.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Pataisų iniciatoriaus, Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos teigimu, jos leistų efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų.  R. Lopatos teigimu, pataisos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras atliekant supaprastintus pirkimus – būtų  atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atlikęs narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimus 19-oje mokyklų, daugiau kaip pusėje jų rado.  Patikrinimus biuras atliko pavasarį, gegužės 30–birželio 6, ir rudenį – rugsėjo 25–28 dienomis. Tyrimai buvo atliekami mokyklose, vykdančiose bendrojo lavinimo ugdymą, ir neformaliojo švietimo įstaigose – sporto ir meno mokyklose.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Vilnius reorganizuoja 12 neformalaus švietimo ir ugdymo įstaigų, jas paverčiant Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ filialais. Kaip antradienį nurodė savivaldybė, dėl perteklinių administracinių procesų dalis iš savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų šiuo metu yra naudojamos neefektyviai. Tikimasi, kad pokyčiai sutaupys ne mažiau kaip po 1 mln. eurų per metus. Vilnius pabrėžia, kad reorganizacija neigiamos įtakos vaikams, jų tėvams ir mokytojams neturės.

Dar vienas iššūkis ir galvos skausmas mokytojams – net du trečdaliai moksleivių naudoja dirbtinio intelekto technologijas. Tiesa, ne tik ieško informacijos, bet ir dirbtinio intelekto programoms deleguoja už juos atlikti namų darbus, parašyti rašinius, išspręsti užduotis. Mokytojai dar tik suka galvas, kaip neapsigauti ir atskirti moksleivių gudrybes. Kelia ir probleminį klausimą: ką daryti, kad vaikai sugebėtų mokytis patys, įdėtų pastangų į darbus ir neužaugtų nieko taip ir neišmokę.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ketvirtadienį paskelbė iki lapkričio pabaigos stabdanti beveik dvi savaites besitęsiantį streiką dėl darbo sąlygų, o artėjant kitų metų valstybės biudžeto priėmimui Seime atnaujinsianti protestą. Formaliai streikas nutrauktas nebus, tačiau profsąjungos vadovybė ragina mokytojus sugrįžti į darbą.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasidalino skaudžia žinia. Mirė ilgametė profsąjungos narė, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nėrija Paulionienė. Apie netektį pranešama profsąjungos feisbuko puslapyje:  „Skaudi netektis. „Mes bejėgiai prieš mirtį, bet ji yra per silpna sunaikinti prisiminimus ir paliktą šviesą, nes juk šviesa nemiršta – ji pasilieka žolėj, žiede, vaiko akyse...“ Just.

 Vilniuje ketvirtadienį atidarytas Lietuvos įtraukties švietime centras, kurio darbuotojai padės ugdymo įstaigoms bei švietimo pagalbos tarnyboms ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. „Kaip valstybė ir kaip visuomenė turime sudaryti geriausias galimybes įvairių poreikių vaikams kartu augti ir mokytis atskleidžiant kiekvieno galias.

Vilniuje ketvirtadienį atidaromas Lietuvos įtraukties švietime centras. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šis centras padės plečiant įtraukties principų taikymą mokyklose ir siekiant suteikti kuo daugiau pagalbos ugdymo įstaigoms, švietimo pagalbos tarnyboms. Jo  tikslas –  padėti švietimo bendruomenei priimti ir ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus,  ugdymą grįsti įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokytojams būtina skirti daugiau dėmesio, empatijos ir pagarbos, kurie leistų lengviau pakelti mažus jų atlyginimus.  „Kasdien dirbate su tuo, kas brangiausia, – jaunomis, augančiomis sielomis. Tai be galo atsakingas darbas. Mes esame jums skolingi dėmesio, empatijos, gero žodžio ir pagarbos“, – antradienio vakarą Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Seimas antradienį atmetė opozicijos inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas. Už tokią Švietimo įstatymo pataisą antradienį balsavo 56 Seimo nariai, o prieš buvo 43 ir susilaikė 23 parlamentarai. Už pataisas balsavo opoziciniai „valstiečiai“ bei demokratai, bet buvo ir keletas balsų iš valdančiųjų. Prieš balsavo arba susilaikė didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovų.

Valdančioji Laisvės partija svarsto siūlyti kitais metais didinti valstybės kompensacijas vaikų būreliams, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Kol kas mes dar neregistravome savo pasiūlymo, norime atkreipti daugiau dėmesio į vaikų būrelius, nes nerimą kelia tos tendencijos dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo mokyklose. Vienintelis kelias, kaip valstybės išsprendę tas problemas, ypač, Islandija, tai per vaikų užimtumą.

Su streikuojančiais mokytojais nesusitariantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė kolektyvinę sutartį su kitomis, streike nedalyvaujančiomis profsąjungomis. Keturios dėstytojus ir mokytojus vienijančios profsąjungos pritarė valdžios siūlomam atlyginimų didinimui, tačiau streikuojantys mokytojai nori daugiau, dėl to ginklų sudėti neskuba, toliau tęsia streiką.  Streikuojančių ir protestuojančių mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, daugiausia – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytojų poreikio žemėlapis. Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų. Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Šiandien tikėjomės diskusijos kompleksinės apie visus pateiktus reikalavimus, tačiau žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – žurnalistams antradienį sakė ministras. „Dėl darbo užmokesčio didinimo pirminis siūlymas buvo 56 proc.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu.  Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, su švietimo ministerija priimtus susitarimus dėl mokytojų atlyginimo didinimo, klasių mažinimo ir tolimesnių planų gerinti darbo sąlygas pirmadienį dar turės įvertinti taryba. Ji taip pat nuspręs, ar bus skelbiamas streikas.

Šiandien su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų, praneša Švietimo mokslo ir sporto ministerija pranešime žiniasklaidai.  Su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“  sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.

Prasidėjo paskutinieji mokslo metai iki visoje Lietuvoje nuo 2024 metų įsigaliosiančio įtraukiojo ugdymo modelio. Mokyklose stebima, kad pamažu autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai jau dabar pradeda lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Ir nors visoms šeimoms nauja mokslo metų pradžia – jaudinantis, o tuo pat metu iššūkių kupinas metas, tačiau autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms susidoroti su nerimu dėl nežinomybės mokykloje gali būti nepaprastai sunku.

Pastaraisiais metais švietimo pasaulis išgyvena nepaprastas permainas, kurias lemia nenumaldoma technologijų plėtra. Tradicinė klasė nebėra vienintelė mokymosi vieta, kadangi virtualios klasės, jau tapo nauja kasdienybe. Ši skaitmeninė evoliucija žada pokyčius, kurie neapsiriboja vien tik patogumu – ji formuoja pačią švietimo sklaidos esmę. Šiame naujovių pilname pasaulyje hostingas kartais gali būti nepelnytai primirštas herojus, tyliai skatinantis gyvybingą virtualių klasių sritį.

Seimas antradienį po kelių nepavykusių bandymų priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtas pataisas, nustatančias kriterijus mokyklų tinklo pertvarkai. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas balsavo 71 Seimo narys. Pataisų iki šiol nepavyko priimti nuo pavasario, nes joms nepritariantys opozicijos politikai nesiregistruodavo balsavimui. Įstatymo pataisoms priimti reikia, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71 Seimo narys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patiekti nauji siūlymai dėl mokytojų atlyginimo augimo kol kas netenkina, pirmadienį paskelbė Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Pranešime nurodoma, kad tokį sprendimą penktadienį priėmė LŠDPS visuotinis pirmininkų susirinkimas. Penktadienį vykusiame derybiniame susitikime švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc.

 Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, su Vilniaus miesto savivaldybe nuspręsta perkelti planuojamus pedagogų mitingus prie Vyriausybės dėl geresnių techninių galimybių. Pasak jo, Vinco Kudirkos aikštėje organizuoti mitingą yra saugiau nei prie Seimo ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). „Derinant detales iškilo klausimas dėl apšvietimo, būti naktį prie Seimo yra sudėtinga, ten nepakankamas apšvietimas.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Siūloma mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., penktadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Pristatėm beprecedentį siūlymą, tokio augimo tiek biudžetu, tek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje, kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu, pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio“, – po derybinio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais penktadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nuspręstų iš savo gretų pašalinti praėjusią savaitę pasipiktinimo bangą savo pasisakymais sukėlusį Audrių Skaistį, tai įrodytų, jog valdantieji bent „kažkaip“ įvertino jo žodžius, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Jeigu konservatoriai išdrįs Skaistį išmesti iš partijos, tai bus požymis, kad jie kažkaip vertina tai, ką jis pasakė“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį tęs derybas su profesinių sąjungų atstovais dėl algų mokytojams kėlimo. G. Jakštas antradienį per derybas profesinėms sąjungoms pasiūlė atlyginimus pedagogams kitąmet kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Profsąjungų atstovai su tuo nesutinka, jie reikalauja nuo naujų metų darbo užmokestį didinti svariau.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) skelbia radusi kompromisą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, derybinėje grupėje pavyko sutarti dėl mažesnių klasių formavimo. Tačiau, jo teigimu, dėl atlyginimų kėlimo sutarimo dar nėra. „Derybinėje grupėje pavyko susitarti dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir griežtesnės kontrolės savivaldybėms.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai, trečiadienį įvertinę ministerijos pateiktą pasiūlymą kitais metais atlyginimus didinti 20,5 proc., neatsitraukia nuo ketinimų streikuoti. Jo teigimu, po šio pasiūlymo dar daugiau mokytojų nusprendė prisijungti prie streiko. „Dabartiniai ministerijos siūlymai yra negerbiantys mokytojų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų plečiamos galimybės skaitmenines priemones naudoti ugdyme, tačiau tam papildomai prireiktų 4,6 mln. eurų kasmet. Šį vertinimą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išanalizavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo. „Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų.

Seimas sudarė apkaltos komisiją Remigijui Žemaitaičiui. Valdantieji jį kaltina antisemitizmu, kai šis feisbuke parašė ne vieną kritišką žydų atžvilgiu įrašą. Pats Žemaitaitis sako, kad kritikavo konkrečius žydUs, o ne visa tautą, o apkaltos procesu tik džiaugiasi – esą gaus nemokamos reklamos. Panašiai galvoja ir kone visa opozicija, ji atsisakė dalyvauti procese, sakydami, kad tai konservatorių bandymas politikuoti, nes galimą Žemaitaičio antisemitizmą jau tiria teisėsauga.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas antradienį pranešė, kad pasiūlė pedagogų profsąjungoms kitąmet nuo sausio didinti mokytojų atlyginimus 6 procentais, bet paramos nesulaukė. „Mūsų pirminis siūlymas (...) buvo nuo sausio didinti tiek, kiek planuojamas vidutinio šalies darbo užmokesčio augimas, koks yra prognozuojamas, tai yra 6,5 procento, o likusi dalis – nuo rugsėjo 1 dienos, tačiau šitie žingsniai netenkino profesinių sąjungų“, – žurnalistams po susitikimo su profsąjungomis sakė ministras.

Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo. „Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare. „Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dalies politikų ir tėvų organizacijų sukritikuota gyvenimo įgūdžių programa svarbi, bet ją reikia įgyvendinti tam pasiruošus. „Tai yra atsakingas ugdymo baras, vaikai turi gauti visas žinias apie save supantį pasaulį, bet jeigu akivaizdžiai žinome, kad trūksta mokytojų, kad užsiiminės šiuo labai atsakingu ir jautriu dalyku žmonės, kurie galbūt neturi tam specialaus pasirengimo, galime priskaldyti malkų“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.