Tokį reikalavimą Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis pernai spalį nustatė Seimas. Jis turi įsigalioti nuo kitų metų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo įstatymo vykdymą nukelti.
„Jau šiemet reikėtų egzaminuoti, kad nuo 2026 metų sausio 1-osios galėtų dirbti tie žmonės, kaip numatyta įstatyme, tikrai nesiryžtu garantuoti, kad tą mes galėsime įgyvendinti“, – Seimo Švietimo komitete trečiadienį kalbėjo švietimo viceministras Rolandas Zuoza.
„Siūlytumėm svarstyti, kadangi Seimas priėmė šitą įstatymą be Vyriausybės išvados, finansavimas yra neskirtas bent jau mūsų sričiai, galimybę nukelti jį (įstatymą – BNS) iki 2027 metų sausio 1 dienos ir kartu paprašyti Vyriausybės išvados“, – sakė jis.
Viceministras pažymėjo, kad priimant įstatymą nebuvo numatytos papildomos lėšos jo įgyvendinimui, o šios reikalingos egzaminavimui, nes laikančiųjų egzaminus skaičius „didėja kartais“.
Pasak R. Zuozos, ministerijai tam papildomai reikia 100–200 tūkst. eurų.
Jis taip pat ragino Vyriausybės nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį.
„Dabartinis reglamentavimas numato, kad žemiausias taikomas lygmuo A2. Mačiau, buvo ir kolegų iš kitų ministerijų tokie patys pasiūlymai, akcentuota, jog aukštesnio kalbos lygio reikalavimas turėtų atvirkštinį poveikį ir neskatintų integracijos“, – kalbėjo R. Zuoza.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pritarė tokiai pozicijai, sakydama, kad žemesnis reikalavimas leistų užsieniečiams realiai išmokti kalbą.
„Ir dabar štai turime daugiau kaip pusę metų, kad tai įtrauktume į teisinį reglamentavimą ir galėtume turėti realius pasiekimus, žmonės realiai turėtų galimybę tokiu lygmeniu išmokti kalbą“, – teigė ji.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovės Vilmos Leonavičienės, reikėtų siekti geresnio užsieniečių lietuvių kalbos išmanymo.
„Manau, kad Lietuva galėtų rasti resursų žmonėms suteikti galimybę išmokti lietuvių kalbą A2 lygiu ir kad mūsų nepiktintų vėliau, kas ateityje turbūt laukia, tokia nuomonė, kad Vilnius arba Kaunas kalba ne ta kalba, kurią norime kalbėti gatvėse“, – komitete kalbėjo akademikė.
Kultūros ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė pristatė užsieniečių sociokultūrinės integracijos plano rengimo gaires. Jį iki metų pabaigos žada parengti dabar šios ministerijos buriama darbo grupė.
Kalbos įstatymo pataisas parengusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad šios diskusijos laiko atžvilgiu vyksta „ant ribos“.
„Todėl, kad iki liepos 1-osios turėtų būti priimti poįstatyminiai aktai ir sudaryta darbo grupė ir bent preliminarus planas, kaip bus įgyvendintas įstatymas dėl valstybinės kalbos aptarnavimo sektoriuje įgyvendinimo“, – sakė politikė, pabrėžusi, kad ją neramina švietimo viceministro siekis įstatymo įsigaliojimą atidėti dar metams.
Kaip rašė BNS, Seimas pernai spalį nusprendė įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai bus įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS yra sakiusi, kad pataisas siūlanti prevenciškai, o ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
