užsieniečiai

Vilniuje vienu metu skambėjo dvi priešingos žinutės – viena prieš migraciją, kita prieš rasizmą. Vieni ragina griežčiau riboti atvykstančiųjų skaičių ir į Lietuvą priimti tik iš kultūriškai artimesnių šalių atvykstančius žmones, kiti pabrėžia, kad tautybė, rasė ar religija neturėtų lemti žmogaus vietos visuomenėje.

Migracijos tema Lietuvoje vis dažniau tampa visuomenę skaldančiu klausimu. Vis daugiau lietuvių nepalankiai vertina musulmonus ir migrantus, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau paaštrino. Ekspertai sako, kad tokio požiūrio priežasčių reikėtų ieškoti ne tik dabartinėje politikoje, bet ir istorijoje.

Lietuvoje daugėjant darbuotojų iš užsienio, vis dažniau kyla klausimų, kiek nuo jų priklauso šalies darbo rinka. Ekspertai pabrėžia, kad griežtesnės įdarbinimo sąlygos gali pristabdyti kai kurių sektorių plėtrą, tačiau kartu sustiprinti vietos darbuotojų pozicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Visi dirbantys gyventojai kas mėnesį moka mokesčius ir turi teisę į įvairias išmokas, pavyzdžiui, kai suserga, susilaukia vaiko ar netenka darbo. Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje gyvenantiems bei dirbantiems užsieniečiams. Atsakingos institucijos nuolat kaupia įmokų ir išmokų duomenis bei gali pasakyti, kiek gyventojai sumokėjo mokesčių ir kiek pinigų gavo įvairiomis išmokomis. Visgi apie užsieniečius tokių duomenų, esą neturi.

Lietuvoje gyvenanti užsienietė nusprendė pasidalyti tuo, kas mūsų parduotuvėse jai atrodo neįprasta. Šįkart jos dėmesį patraukė lietuviams gerai pažįstama prekė. Lietuvoje gyvenanti užsienietė socialiniuose tinkluose dalijasi įvairiais kultūriniais skirtumais, kuriuos pastebi mūsų šalyje. Vienas iš jų – iš pirmo žvilgsnio visai paprastas produktas, kurį daugelis lietuvių neabejotinai yra matę ne kartą.

„Visus mano mokinius vienija meilė kažkam lietuviško: ar tai būtų jų žmona ar vyras, ar grupė Katarsis, ar šaltibarščiai, ar lietuvių kalbos skambesys“, – sako jau beveik 12 metų lietuvių kalbos užsieniečius mokanti Dovilė Gudzinevičiūtė. Nors šiandien ji padeda žmonėms iš įvairių pasaulio šalių atrasti lietuvių kalbą, mokytojos kelio neplanavo.

Nuo naujų mokslo metų profesinio mokymo įstaigose užsieniečiai nebegalės būti mokomi vien užsienio kalba – profesinis mokymas jiems turės vykti lietuvių kalba arba dvikalbiu būdu.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Į Lietuvą atvykęs vokietis pasidalijo „TikTok“ vaizdo įrašu, kuriame papasakojo apie kelis kasdienius dalykus, kurie jam paliko didžiulį įspūdį. Nors lietuviams tai gali atrodyti visiškai įprasta, tačiau Vokietijoje tokie sprendimai vis dar nėra savaime suprantami. Vyras pasakojo, kad Lietuvoje nuvykus tvarkytis dokumentų į policijos padalinį viskas vyksta itin patogiai.

Portugalė, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje, socialiniame tinkle „TikTok“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame atvirai papasakojo, kokiose srityse, jos nuomone, Lietuva lenkia gimtąją Portugaliją. Mergina pripažino, kad pati niekada nemanė taip sakysianti, tačiau gyvenimas Lietuvoje privertė pakeisti nuomonę. Vaizdo įrašo pradžioje ji atskleidė, kad per gyvenimo Lietuvoje laiką pastebėjo ne vieną dalyką, kuris čia paliko itin gerą įspūdį.

Portugalė Carina daug metų praleido Anglijoje, tačiau meilė lietuviui ją kartu su visa šeima nubloškė į Lietuvą. Pavasarį čia gyventi atvykusi moteris jau spėjo susipažinti su vietiniais, paragauti tradicinio maisto ir susidaryti įspūdį apie mūsų šalį, kuri, kaip sakė ji, gerokai skiriasi nuo gimtosios Portugalijos.

Pusmetis po naujos tvarkos, kai paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad tvarka vis dar neveikia ir dalis užsieniečių nekalba lietuviškai, nors turėtų. Kaip tai veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.

Lietuviai didžiuojasi viena seniausių Europos kalbų, tačiau kasdienybėje neretai patys pirmi jos atsisako – vos išgirdę angliškai ar rusiškai kalbantį atvykėlį. Vieniems tai atrodo kaip svetingumas, kitiems – kaip giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas savimi.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet skiriami išmokoms už vaikus, kurie šalyje net negyvena. Kokių priemonių imamasi siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius. Ar į Lietuvą pradės plūsti užsieniečiai? Rimantas Mitkevičius paminėjo, kad žmogus turi būti draustas ir padirbėjęs tam tikrą laiką, kad įgytų teisę į šias išmokas.

Nuo 2026 metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tokie reikalavimai atsirado po vis dažnesnių gyventojų skundų. Vis dėlto Valstybinė kalbos inspekcija pripažįsta, kad praktikoje ši tvarka vis dar kelia nemažai iššūkių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų. Kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Lietuvių kalba dažnai apipinama mitu, esą jos beveik neįmanoma išmokti. Tačiau nuo metų pradžios paslaugas Lietuvoje teikiantiems užsieniečiams nustatytas A1 lygio reikalavimas rodo priešingai – pradžiai pakanka pačių paprasčiausių frazių. Svarbiausia, kad žmogus išdrįstų kalbėti, o lietuviai – leistų jam tai daryti, užuot skubėję pereiti į kitą kalbą.

Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Valstybinė kalbos inspekcija fiksuoja išaugusį skundų skaičių ir sako, kad problema slypi kur kas giliau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Lietuvoje daugėja užsieniečių – tiek dirbančių, tiek čia gyvenančių žmonių.

Lietuviams jau tapo įprasta, kad šalyje dirba vis daugiau užsieniečių. Visgi pastaruoju metu tarp naujų darbo imigrantų Lietuvoje dominuoja ne ukrainiečiai, baltarusiai ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, o filipiniečiai. Jų oficialus skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kone 4 kartus.

Valstybės kontrolė, atlikusi socialinių fondų auditą, nustatė, kad kai kurios išmokos užsieniečiams auga žaibiškai, o dalis pinigų išmokama ir už vaikus, kurie neregistruoti Lietuvoje. „Sodra“ paaiškino, kaip tai įvyksta. Tačiau prieš tai pasižiūrėkime, ką nustatė Valstybės kontrolė. Audito duomenimis, vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams auga kartais. „Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus (2023–2025 m. – red. past.

Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų vaikai – už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas moka „Sodra“. Tokių atvykėlių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje per kelerius metus padaugėjo net 14 kartų, o jiems skiriamų išmokų suma išaugo iki 8 mln. eurų per metus. Daugiau sužinokite apie tai – TV3 Žiniose. Tačiau ar milijonus „Sodra“ moka realiai egzistuojantiems vaikams, ar sukčiams, niekas nežino ir netikrina.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina susitikti su Egipto prezidentu Abdelu Fattahu al Sisi ateinančią savaitę Prancūzijoje prasidėsiančio Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimo metu, sekmadienį pranešė Egipto prezidento kanceliarija.

Lietuviams jau tapo įprasta, kad šalyje dirba vis daugiau užsieniečių. Visgi pastaruoju metu tarp naujų darbo imigrantų Lietuvoje dominuoja ne ukrainiečiai, baltarusiai ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, o filipiniečiai. Jų oficialus skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kone 4 kartus. Pastarieji Lietuvoje dažniausiai dirba statybų ir transporto sektoriuose. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje iš viso dirbo 2,7 tūkst.

Vien sostinėje užsieniečių iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius per kelerius metus išaugo tris kartus. Dauguma jų neskuba mokytis lietuvių kalbos – apsiriboja tik pagrindinėmis frazėmis, o apie privalomus egzaminus net nėra girdėję. Sostinės meras konservatorius Valdas Benkunskas ragina griežtinti tvarką ir siūlo, kad leidimas gyventi Lietuvoje būtų pratęsiamas tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sostinės Katedros aikštėje, prieš Vidaus reikalų ministeriją (VRM), pirmadienį rinks parašus, kad laikinai šalyje gyvenantys užsieniečiai turėtų išmokti kalbėti lietuviškai. Kaip rašė BNS, sostinės vadovas ragina įstatyme įtvirtinti reikalavimą ne ES piliečiams laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų pratęsti tik tuomet, kai jie įrodo lietuvių kalbos mokėjimą bent A2 lygiu.

Koks turėtų būti lyderis kariuomenėje – griežtas ir reiklus ar gebantis išgirsti ir suprasti? Prisiimantis atsakomybę už klaidas ar linkęs kaltinti komandą? Apie tai, koks iš tiesų turėtų būti lyderis, laidoje pasakojo pulkininkas Linas Idzelis. Ar Lietuva yra lyderių šalis? Pakalbėkime apie mūsų šalį, esame lyderių šalis ar vis dar labiau mėgstame verkti į kumštį? Kainos kyla, valdžia ne tokia, oras ne toks, mus skriaudžia ir galiausiai kaimyno žolė žalesnė.

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pakeitimą, kad nusikaltę ir bausmę atlikę užsieniečiai būtų deportuoti iš Lietuvos. Už tokį siūlymą po pateikimo šią savaitę balsavo 48 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 33. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, taip pat paprašyta Vyriausybės išvados. „Jeigu žmonės nori gyventi Lietuvoje, prisidėti prie jos kūrimo, tai jie turi besąlygiškai laikytis galiojančių įstatymų“, – sakė projekto iniciatorius Seimo narys Vytautas Sinica.

Vilniui stiprinant užsieniečių integracijos politiką ir svarstant aiškesnius lietuvių kalbos reikalavimus, iš Kazachstano į Lietuvą gyventi atvykęs Aknazaras Meerlanovas sako, kad kalba jam tapo ne kliūtimi, o keliu į artimesnį ryšį su žmonėmis ir gyvenimu Lietuvoje.

Iš pirmo žvilgsnio lietuviai pasirodė šalti ir atsiriboję, tačiau netrukus ši šalis atsiskleidė visiškai kitomis spalvomis  – taip savo patirtį Lietuvoje prisimena iš Taivano kilusi studentė Lihuei. Kauno technologijos universitete (KTU) studijavusi mergina sako, kad gyvenimas čia ją nustebino ne tik akivaizdžiais kultūriniais skirtumais, bet ir netikėtu žmonių gerumu, kurio nesitikėjo atvykdama į šaltą ir nepažįstamą kraštą.

Į Lietuvą atvykęs užsienietis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuostaba sukėlusiu pastebėjimu iš vietinės parduotuvės. Savo „Instagram“ įraše jis stebėjosi lentynoje pamatęs jam itin neįprastą produktą – supakuotus svogūnų lukštus.  Socialiniame tinkle „Instagram“ pasirodė užsieniečio įrašas, filmuotas viename iš prekybos centrų Lietuvoje. Pamačius parduodamus supakuotus svogūnų lukštus, jam kilo klausimas.

Nuo šių metų pradžios paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Kai kurie gyventojai nepatenkinti, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai netaikomi maisto kurjeriams. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) teigia, kad kurjeriai patenka į „pilkąją zoną“, o įstatymo pakeitimų iniciatorė įžvelgia spragų. Nuo šių metų  įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie reikalauja, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus aptarnautų valstybine kalba.

Siekdami parodyti pagarbą visų tikėjimų atstovams McDonald’s“ Vokietijoje ramadano metu reklamuoja maistą jo nerodydami. Greitojo maisto tinklas pašalino matomus patiekalus iš savo reklamų skaitmeniniuose ekranuose, esančiuose mieste.  Dienos metu, kai musulmonai laikosi pasninko, bendrovės skaitmeniniai ekranai rodo tik tuščias pakuotes, o maistas vėl pasirodo saulėlydžio metu, kai valgomas iftar – pasninko pabaigos patiekalas.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka sako, kad inspekcija per pirmuosius du šių metų mėnesius jau sulaukė apie 60 skundų dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių, kurie aptarnavimo paslaugas teikė ne valstybine kalba. „Apie 60 (skundų – BNS), kad nekalba lietuviškai, kad nebendrauja paslaugų teikėjai. Tai patys dažniausi skundai – skundžiasi dėl kurjerių, dėl pavežėjų, dėl masažuotojų, kirpėjų“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Valotka.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo reikalavimas paslaugų sirtyje dirbantiems užsieničiams mokėti lietuvių kalbą. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai papasakojo, kaip vertina šį reikalavimą ir ko imasi, kad išmoktų kalbą. 29 metų Yusif prieš puspenktų metų atvyko iš Azerbaidžano. Čia jis dirbo įvairius darbus, tačiau nelaukė Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų ir lietuvių kalbą pradėjo mokytis pats. Šiandien jis jau neblogai susikalba lietuviškai, taip pat yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą.

Kai kurie darbuotojai vis dar susiduria su išnaudojimu darbe. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teigimu, Lietuvoje dirbantys užsieniečiai kartais atleidžiami be paaiškinimo. Profesinių sąjungų atstovai pažymi, kad ne visi darbuotojai žino, kada patiria išnaudojimą. Profesinių sąjungų atstovų teigimu, iki šiol gaunama nusiskundimų dėl netinkamo elgesio su darbuotojais.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukia daugybę skundų. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugo, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavėžėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, įpareigojantis prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus lietuvių kalba. Nors užsieniečiai gali lankyti ir valstybės finansuojamus, ir privačius kalbos kursus, kol kas norinčiųjų antplūdžio nėra, o pavėžėjai jau sugalvojo, kaip apeiti sistemą.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai. „Besiskundžiantys piliečiai nepatenkinti nesaugumo jausmu.

2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų, tačiau jų galimybės išmokti lietuvių kalbą ir integruotis išlieka nevienodos ir priklauso nuo gyvenamosios vietos, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Institucija teigia, kad Lietuvoje nėra sukurtas užsieniečių vaikų integracijos modelis, todėl dauguma sprendimų palikti savivaldybėms ir mokykloms.

Sausį įsigaliosiant reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, kurjerių ir pavėžėjų atstovai sako, kad stengiamasi jiems padėti, bendradarbiaujama su kalbų mokyklomis. Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.

Kitąmet įsigaliosiant reikalavimams klientų aptarnavimo srityje dirbantiems užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą minimaliu lygiu, sausio viduryje bus organizuojami A1 ir A2 lygių valstybinės kalbos egzaminai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak agentūros, kol kas suplanuota surengti penkiolika tokių egzaminų.

Užsieniečių teisinė padėtis: Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai gali būti nutraukiama, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų.

Valdžia imasi užsieniečių – siūloma, kad šalyje 5 metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius. Be to, bakalaurą studijuojantiems užsieniečiams siūloma mažinti darbo laiką iki 20 valandų per savaitę. Tokie siūlymai jau audrina užsieniečius – štai vienas turkas pyksta dėl Lietuvos politikų užmojų: „Tai pokštas.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurios numato griežtesnius reikalavimus užsieniečiams Lietuvoje. Siūloma, kad šalyje penkerius metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius.

Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus. Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas po pateikimo procedūros palaikė 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė.

Nors Lietuva dažnai nepatenka į pirmąjį turistų kelionių sąrašą, vis daugiau keliautojų atranda ją kaip autentišką ir ramią kryptį. Atvykstamojo turizmo verslo asociacijos vadovas Edvinas Samkus pasakoja, kad į mūsų šalį turistus traukia čia vykstantys renginiai bei tautiečių mandagumas ir tvarkingumas. Visgi kai kuriuos atbaido grėsmingi kaimynai ir čia vyraujančios kainos.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako liepos pabaigoje pateiksiantis siūlymą, kuriuo užsieniečiams būtų nustatyta prievolė išmokti valstybinę kalbą, jei šis norėtų prasitęsti savo laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. „Kai tu nori prasitęsti laikiną leidimą (gyventi – ELTA) Lietuvoje, dabar nėra reikalavimo mokėti tam tikro valstybinės kalbos lygio.

Nuo kitų metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turės mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti dar metams – iki 2027-ųjų. Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą.