užsieniečiai

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Dergęs ir keikęs lietuvius bei lietuvių kalbą baltarusis prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Nors baltarusis dar gali šį sprendimą apskųsti, Migracijos departamentas neabejoja, kad jaunas vyras turės grįžti į Baltarusiją. Priežastis, kodėl leidimas buvo panaikintas – vyro melas apie darbą. Sparčiai augant baltarusių srautams, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti ribojimus visiems atvykėliams.

Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių. Taip pat auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Siekdama suvaldyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti kvotų užsieniečiams tvarką. Šiuo metu viršijus nustatytą kvotą galima ir toliau neribotai įvežti trečiųjų šalių piliečius. Siūloma keisti sistemą ir įvesti griežtą metinę kvotą atvykstantiems darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Pasak ministerijos, tai neliestų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Lietuvoje griežtinamos užsieniečių įdarbinimo procedūros, tvarka dėl leidimų laikinai gyventi. Kaip penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.