Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Ar užsieniečiams keliamos prastesnės darbo sąlygos?
Kaip ministerija galėtų įvertinti tai, kad iš užsienio samdomi darbuotojai galbūt sutinka su kitokiomis sąlygomis, negu turėtų sutikti? Ar dėl to gali kilti rizikų?
A. Putk: Rizikų visada kyla. Pirmiausia, asmeniui, atvažiavusiam iš užsienio, ne Europos Sąjungos valstybės narės, tai yra iš vadinamosios trečiosios valstybės, taikomas toks pats Darbo kodeksas kaip ir bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui.
Taip pat yra tam tikri saugikliai dėl darbo užmokesčio – turi būti mokamas toks pat darbo užmokestis kaip ir lietuviui tame sektoriuje, jeigu yra su kuo palyginti. Jeigu nėra palyginamo darbuotojo, turi būti mokamas tos veiklos vidutinis darbo užmokestis.
Tai yra sudėti saugikliai, bet, kita vertus, turime suprasti, kad jeigu tam tikras verslas ar sektorius pradeda išsilaikyti ir savo pelną kurti vien dėl to, kad samdo mažiau apmokamus trečiųjų šalių piliečius, turime susimąstyti, ar tai tikrai yra tas verslas, kuris kuria pridėtinę vertę Lietuvai.
Mes turime ilgalaikę strategiją orientuotis į aukštą pridėtinę vertę, todėl mums reikia investicijų būtent čia ir reikia pritraukti darbuotojus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, o ne tik tenkinti dabartinius verslo poreikius, nes tie poreikiai visada bus dideli.
Ar išnaudotos kvotos gali paveikti lietuvių atlyginimus?
Kadangi išnaudojus kvotą pasikeičia tam tikros sąlygos, kokie atlyginimo reikalavimai ir išimtys dabar gali būti taikomi?
A. Putk: Reikalavimai labai paprasti. Tai yra vadinamasis 1,2 praėjusio laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio dydis, kuris yra skelbiamas. Lietuvoje šiuo metu, jeigu neklystu, jis yra daugiau kaip 2700 eurų, o į rankas – jau netoli 2000 eurų. Tai pakankamai aukštas darbo užmokestis, tačiau tikslas yra, kad Lietuvoje esanti darbo jėga nebūtų keičiama pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga. Dėl to ir yra toks aukštas standartas.
Kitas standartas taikomas pagal vadinamąjį aukštos pridėtinės vertės profesijų sąrašą, kurį tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ten užtenka vieno vidutinio darbo užmokesčio, tai yra į rankas, sakykime, apie 1600 eurų. Mokant tokį atlyginimą Lietuvos verslas gali organizuoti darbuotojų atsivežimą.
Išnaudojus minimą kvotą turi būti mokami didesni atlyginimai, jeigu norima samdyti darbuotojus iš užsienio. Ar tai gali kažkaip paveikti ir pačių lietuvių atlyginimus?
K. Tamoševičienė: Taip. Jeigu visoje rinkoje mažiau konkurencijos, mažiau tų, kurie siūlo suteikti darbo jėgą už mažesnį atlygį, visų likusių darbuotojų derybinė galia sustiprėja. Visos ekonomikos lygiu tai gali didinti spaudimą atlyginimams kilti.
Tai reiškia, kad lietuviai gali daugiau derėtis ir dėl didesnių atlyginimų?
K. Tamoševičienė: Taip. Bet, kaip minėjau, kadangi atvykėliai labai netolygiai pasiskirstę tarp sektorių, tam tikrose darbo vietose tos derybos turbūt vis tiek nevyks. Greičiau bus taip, kad konkretus sektorius negalės taip smarkiai ir sparčiai plėstis bei nesamdys naujų darbuotojų.
Tuo metu lietuviai, kurie dirba kituose sektoriuose, vis tiek nepereis į tuos sektorius ir neužpildys tų vietų. Todėl svarbus ne tik bendras skaičius, bet ir tai, kokias kvalifikacijas žmonės turi ir kaip jie pasiskirstę tarp sektorių.
Ar transporto sektoriuje gali trūkti darbuotojų?
Prieš tai kalbėjote ir apie transporto sektorių. Šiuo metu jame dirba nemažai darbuotojų iš užsienio. Jeigu daugiau darbuotojų iš užsienio nebegalėtų atvykti, ar transporto sektoriui galėtų pritrūkti darbuotojų?
K. Tamoševičienė: Manau, kad darbuotojų trūkumas tiesiog stabdytų sektoriaus plėtrą. Sektorius didelę dalį savo paslaugų eksportuoja, todėl eksportas gali plėstis daugiau arba mažiau. Sunku būtų sakyti, kad tiesiog pritrūko darbuotojų. Greičiau pritrūko darbuotojų tolesnei plėtrai.
Kitas dalykas – jeigu darbo kaštai kyla, mūsų transporto sektoriui gali pritrūkti konkurencinio pranašumo. Tikėtina, kad žemesni kaštai ir galimybė sumažinti paslaugų kainas darbo kaštų sąskaita leidžia stipriai konkuruoti Europoje. Mūsų transporto sektorius Europos rinkoje iš tiesų yra labai konkurencingas. Todėl kaštų spaudimas turbūt šiek tiek mažintų konkurencingumą ir galėtų mažinti verslo apimtis.
Dabar svarstoma galimybė dalį užsieniečių kviesti tik ribotam laikotarpiui. Kaip įvertintumėte šį modelį?
A. Putk: Logiką suprantame, bet matome tam tikrų grėsmių. Naujame pasiūlyme dėl terminuoto modelio numatoma, kad pusė kvotos visuomet būtų naudojama greitesniam darbuotojų atsivežimui. Tie žmonės atvyktų dvejiems metams ir po to išvyktų.
Toks išankstinis užfiksavimas nėra tinkamas. Man atrodo, kad kiekvieną kartą, kaip ir dabar daro Užimtumo tarnyba, reikėtų vertinti, koks yra poreikis. Galėtų būti nustatyta, kad pagal tokį modelį būtų naudojamas, pavyzdžiui, trečdalis kvotos, jeigu toks modelis būtų priimtas.
Kitas aspektas – tame modelyje nebėra reikalavimo turėti kvalifikaciją ar patirtį. Vadinasi, tai dar labiau paskatintų nekvalifikuotos darbo jėgos atvykimą. Dabar didžiausią kvotos dalį sunaudoja transporto sektorius, bet turime turėti omenyje, kad tai yra vidutinės kvalifikacijos darbai, o ne žemos kvalifikacijos.
Lietuvoje apskritai apie 80 procentų trečiųjų šalių piliečių yra vidutinės kvalifikacijos, apie 10 procentų – aukštos kvalifikacijos. Taigi grėsmė yra ta, kad turime užtikrinti, jog darbuotojai iš tų šalių atvyktų būtent į tuos sektorius, kuriuose jų iš tikrųjų trūksta, o ne tiesiog be jokios kvalifikacijos ar patirties.
Kita pagrindinė rizika – saugumo aspektas. Numatyta trumpesnė patikra. Dabar leidimas laikinai gyventi nagrinėjamas 90 dienų, o čia būtų numatytas sutrumpintas 45 dienų terminas. Suprantame, kad kiekvieną asmenį turi patikrinti VSD. Jeigu VSD skiriamas laikas sutrumpėja, tai gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.
Taip pat tai būtų iššūkis dabartinei sistemai. Pagal šią sistemą kvota pirmą kartą buvo nustatyta 2025 metams, o dabar ji nustatoma tik antrą kartą. Sistema dar tik įsivažiuoja, joje, kaip ir visur, yra taisytinų dalykų. Dabartinis reguliavimas numato ne daugiau kaip 1,4 procento gyventojų skaičiaus, o dabartinė kvota yra 0,9 procento.
Kiekvieną kartą galima įsivertinti, ko reikia, ir nėra tokio išankstinio užfiksavimo. Šiuo atveju būtų daroma intervencija iki galo nepamačius, kaip sistema iš tikrųjų veikia ir kiek ji yra gera. Tai turbūt būtų pagrindinės įžvalgos.
Dar vienas dalykas – kvota buvo suformuota taip, kad ji būtų skirta tik naujai atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, tačiau kartu skatinama, kad jau galiojantys leidimai būtų pratęsiami. Tikslas yra toks, kad žmogus jau patikrintas, bent kažkiek integravęsis, todėl būtų gerai, kad jis liktų.
Čia matome teigiamą tendenciją. Migracijos duomenimis, buvo pratęsta daugiau kaip 40 tūkstančių leidimų, kai dabartinė kvota yra 24 706. Tai teigiama tendencija, nes natūralus tikslas yra toks: kuo daugiau leidimų pratęsiama, tuo mažesnė gali būti naujai atvykstančiųjų kvota, ir taip sistema susibalansuoja.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
