kvotos

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Vežėjai teigia, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas, skirtas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, išseko, todėl prašoma didinti limitą.  Vežėjų teigimu, Migracijos departamento duomenų bazėje kvotų neliko lapkričio 17 dieną. Institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Ūkininkams skundžiantis dėl kasmet vilkų padaromos žalos ir antpuolių Aplinkos ministerija svarsto šį sezoną leisti sumedžioti pusšimčiu daugiau vilkų nei pernai.

Prasidėjus deryboms dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje, Lietuva siūlo vengti didelių žvejybos kvotų svyravimų, neigiamai veikiančių šio verslo planavimą.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad prieš kelias dienas BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime šalys įvertino Europos Komisijos (EK) siūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas trečiadienį atmetė Vengrijos ir Slovakijos ieškinį dėl Briuselio kvotų sistemos, pagal kurią valstybės narės turi priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų. Europos Teisingumo Teismas nurodė: „Teismas atmeta Slovakijos ir Vengrijos iškeltus ieškinius prieš laikiną mechanizmą dėl privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo.“ Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pagal kvotų sistemą prieš dvejus metus pritarė dauguma ES šalių.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.

Vengrai sekmadienį vyksiančiame referendume tikriausiai atmes pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje pagal privalomas kvotas planą ir šiuo žingsniu gali dar sustiprinti griežtai prieš imigrantus nusisitačiusio premjero Viktoro Orbano įtaką Europoje. Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kvotų sistemos priešininkų stovykla turėtų įtikinamai laimėti. Tačiau jei balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus pripažintas neįvykusiu.