Europos Teisingumo Teismas nurodė: „Teismas atmeta Slovakijos ir Vengrijos iškeltus ieškinius prieš laikiną mechanizmą dėl privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo.“
Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pagal kvotų sistemą prieš dvejus metus pritarė dauguma ES šalių. Jis buvo parengtas siekiant padėti Graikijai ir Italijai, kurias, kilus didžiausiai po karo Europos migrantų krizei, užplūdo šimtai tūkstančių į ES traukiančių pabėgėlių, daugiausia – sirų.
Tačiau rytinės bloko narės Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija atsisako priimti pabėgėlius, o Budapeštas ir Bratislava užginčijo šią prievolę Europos Teisingumo Teisme.
Savo verdiktu Teismas patvirtino ES institucijų teisę „veiksmingai ir greitai reaguoti į nepaprastąją situaciją, apibūdinamą staigiu atvykstančių perkeltųjų asmenų srautu“.
Teismas taip pat patvirtino, kad Europos Vadovų Tarybai „nereikėjo veikti vienbalsiai priimant šį ginčijamą sprendimą“.
Teismas turėjo omenyje Briuselio sprendimą perkelti 120 tūkst. sirų ir kitų prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos į daugumą kitų ES narių. Tai dalis schemos, pagal kurią turi būti perkelta iš viso 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Briuselio pareigūnai įrodinėjo, kad schema narėms, taip pat ir toms, kurios balsavo prieš kvotas, yra teisiškai įpareigojama.
Lenkija iš pradžių rėmė planą, bet po kelių savaičių, į valdžią atėjus dešiniojo sparno vyriausybei, ėmė jam griežtai nepritarti.
Teismo pareiškime nurodoma, kad proceso metu Lenkija parėmė Vengriją, o Europos Komisija, Graikija, Italija, Vokietija, Švedija ir kelios kitos narės parėmė perkėlimo planą.
Planui nepritariančios narės Rytų Europoje tvirtina, kad neturi galimybių integruoti žmonių iš daugiausia musulmoniškų valstybių.
Briuselis perkėlimo schemą pradėjo 2015 metų rugsėjį. Tais metais į Europą jūra atplaukė daugiau kaip milijonas migrantų.
Schema buvo parengta kaip vadinamųjų Dublino taisyklių, pagal kurias migrantai prieglobsčio turi prašyti toje narėje, į kurią atvyko pirmiausia, išimtis.
Pagal tarptautinę ir ir Europos teisę, šalys turi suteikti prieglobstį žmonėms, bėgantiems nuo karo ar persekiojimų, bet neprivalo suteikti prieglobsčio ekonominiams migrantams.
