Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Musulmonų bendruomenės reakcija į pareikštus įtarimus R. Jakubauskui
Kaip jūs reaguojate į tai, kad jūsų kolega, jeigu taip galima pasakyti, Lietuvos muftijus Romas Jakubauskas sulaukė prokuratūros įtarimų dėl prekybos žmonėmis? Kalbama apie žmonių įdarbinimo klausimus. Ar jums teko girdėti šią žinią ir kokia jūsų bendruomenės reakcija?
A. Beganskas: Aš mačiau šitą žinią ne tik vakar ar užvakar. Mačiau ją ir prieš keletą mėnesių. Deja, man neteko su juo bendrauti, nes mes išsiskyrėme dėl kai kurių savo vidinių problemų, klausimų. Vis tiek esame pažįstami – jeigu pamatysiu jį gatvėje, pasisveikinsime.
Jeigu jam bus kažkokių sunkumų, kils pavojus gyvybei ar jis susirgs, visą laiką jam padėsiu, nes jis vis tiek yra mano pažįstamas ir net pagal kažkokią giminystės atšaką – mano giminaitis, kaip ir Adas Jakubauskas. Bet mūsų požiūriai į kai kuriuos dalykus nesutampa, todėl mes ir išsiskyrėme.
Galiu pirmiausia padėkoti visiems politikams ir žiniasklaidai, kad jie patikrino mūsų muftiatą ir nieko nerado, niekas dėl saugumo nepasitvirtino. Dėl šito atvejo noriu pasakyti, kad viena iš priežasčių, kodėl mes išsiskyrėme, yra būtent kai kurie asmenys tame muftiate, kurie ir šiandien įtariami dėl nusikalstamos veiklos.
Išties girdime istoriją, kad Romui Jakubauskui yra pateikti tokie įtarimai. Ar jus nustebino ši žinia? Kiek suprantu, muftijus yra labai aukštas jūsų bendruomenės dvasininkas. Kaip jūs tai vertinate?
V. Sinica: Ne, tai žinia kraupi. Kol kas tai yra įtarimai, tai gal eteryje nenuteisinėkime. Aš labai nustebau dėl konkretaus žmogaus, nieko neįtariau, bet dėl paties įtariamo nusikaltimo pobūdžio nenustebau, todėl kad su visa darbo jėgos atsivežimo į Lietuvą tendencija tiesiogiai persipynęs ir išnaudojimo klausimas.
Girdime tai ir apie viešojo transporto vairuotojus, ir apie tolimojo reiso vairuotojus, ir apie statybų darbuotojus – visur yra tokių istorijų. Neseniai viešumoje, gal ir žiniose, skambėjo, kaip, pavyzdžiui, įmonės „Olex“ darbuotojai gyvena po 16 viename kambaryje.
Profsąjungos nuolat pasakoja apie skundus, kaip tie užsieniečiai, kurie, nepaisant teisinių žinių trūkumo, kalbos barjero ir taip toliau, įsitraukia kartu su Lietuvos piliečiais, kolegomis ir pradeda gintis, pasakoja, kokias išnaudojimo formas patiria, kaip iš jų tą, aną ar trečią bando atimti.
Darbdavys privalo užsieniečiui mokėti tokią pačią algą kaip Lietuvos piliečiui, bet su tuo užsieniečiu, dažniausiai teisiškai neraštingu, randama daugybė formų, kaip atsiimti tuos pinigus ir jį „atpiginti sau“. Tai nėra prekyba žmonėmis jau savaime, bet darbo santykiuose išnaudojimo formų yra daug.
Jos tikrai plačiai paplitusios ir vertos didesnio tiek Darbo inspekcijos, tiek įvairiausių kitų tarnybų dėmesio. Kad atsirado tokio pobūdžio kaltinimų, aš nesistebiu. Stebiuosi dėl to, kad įtariamas konkrečiai tas žmogus, nes jis vis dėlto turėtų būti moralinis autoritetas savo bendruomenėje.
Bet čia dar vienas dalykas – kiek girdžiu, skirtingų šalių atvykusių imigrantų bendruomenėse, ar tai būtų azerai, ar dar kas nors, tie, kurie jau yra šalyje, vėliau įsitraukia į tų, kurie atvyksta po jų, išnaudojimą. Tai yra liūdna.
Čia gal taip pat reikėtų kuo greičiau įsikišti, keisti įstatymus ir panašiai. Mes kalbame apie kvotas ir visa kita. Jeigu nebegalime sukontroliuoti tokių dalykų, tai jau siaubas.
V. Sinica: Vėl nenoriu suplakti visko. Šiandien įstatymai tikrai draudžia visus išnaudojimus, bet visada randama kažkokių apėjimų, spragų, o žmonės vis tiek yra linkę daryti dalykus, kurie šiandien yra uždrausti. Šalia to yra klausimas apie kvotas.
Mes jau kalbėjome ir apie mitingo reikalavimus. Aš tikrai manau, kad turėtume galvoti ne kaip didinti, kaip reikalauja vežėjai, o kaip mažinti užsieniečių skaičių šalyje. Tada šitų procesų mastai, aišku, irgi santykinai mažėtų.
A. Beganskas: Dar kartą noriu pasakyti ir pritarti – vis dėlto reikia sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl Romo Jakubausko, ar jis su tuo susijęs, ar nesusijęs. Reikia palaukti, ar yra pakankamai įrodymų. Tokių atvejų pasitaiko. Dažniausiai girdžiu skundus, kad užsieniečiams nesumokėjo arba juos apgavo ne Lietuvos piliečiai, o būtent tarpininkai.
Tarpininkai, kurie atstovauja užsieniečiams ar yra tarp jų ir Lietuvos įmonių. Dažnai darbininkas ir darbdavys net nepažįsta vienas kito ir nežino, kokiomis sąlygomis buvo pasirašyta darbo sutartis, kiek kas turi gauti pinigų arba sumokėti ir kokį darbą žmogus turi dirbti.
Dažniausiai tokių skundų ir girdžiu – kad, deja, kai kurios įmonės arba organizacijos tiesiog išnaudojo tuos užsieniečius. Kaip ir ponas Vytautas pasakė, tai jau tapo tarsi įprastu dalyku, nors tai nėra normalus dalykas.
Kaip reaguojate į klausimą dėl kvotų?
O dėl tų kvotų – kaip jūs reaguojate? Ką jūsų bendruomenė apskritai kalba apie užsieniečių skaičių ir tai, kiek jų reikėtų?
A. Beganskas: Mūsų bendruomenė kalba taip: tų užsieniečių nekviečia mūsų bendruomenė, muftiatas jų nekviečia, musulmonų bendruomenės jų nekviečia. Mes neišduodame vizų ir pas mus niekas neateina klausti, ar galima tam asmeniui išduoti vizą arba leidimą gyventi.
Tikrai niekas neateina pas mus ir niekas neprašo mūsų pritarimo. Todėl manau, kad dėl kvotų ir to, kiek užsieniečių reikia Lietuvai, politikams reikia atsisėsti su darbdaviais, pasikalbėti ir pagal realią situaciją įvertinti visą sistemą.
Jeigu atvyksta vienas žmogus, sakykime, dirbti, ar dažniausiai iš pradžių atvyksta vienas, o vėliau atsiveža šeimą ir vaikus?
A. Beganskas: Dažniausiai ne. Nėra paslaptis, kad dažniausiai būna taip: kažkoks giminaitis surenka pinigus, žmogus sumoka 5, 6 ar 7 tūkstančius eurų. Tuos pinigus surenka visa šeima, draugai arba jis dar ir pasiskolina.
Jis atvyksta į Lietuvą ir pirmiausia dirba tam, kad kažkaip grąžintų skolą, padengtų kaštus, kuriuos patyrė atvykdamas į Lietuvą, sumokėdamas darbdaviui ar tarpininkams. Galbūt būtų paprasčiau, jeigu įdarbinimas Lietuvoje būtų skaidrus ir nebūtų papildomų dviejų ar trijų tarpininkų, kurie irgi nori uždirbti savo komisinius.
Žmogus dažniausiai atvažiuoja į Lietuvą, sumoka tą skolą. Dažnai tie žmonės savo šalyje stato namą, nori nusipirkti butą arba apmokėti savo vaikų studijas. Po to jie grįžta. Jeigu yra poreikis ir žmogus gali dirbti, jis dirba, jeigu ne – grįžta namo.
Žmonėms, kurie atvažiuoja į Lietuvą porai metų ar dvejiems–trejiems metams dirbti, dažnai neapsimoka atsivežti savo šeimos. Tada reikia nuomotis didesnį butą, mokėti už maistą, rūbus ir visa kita. Čia išeina brangiau, todėl dažnai labiau apsimoka tuos pinigus siųsti į savo šalį.
Užsieniečių įdarbinimo sistema Lietuvoje
Ar Lietuvoje viskas gerai su užsieniečių įdarbinimo sistema? Galbūt kažką reikėtų keisti, kad tie pinigai, tos lėšos liktų Lietuvoje, o neiškeliautų iš šalies? Kaip jums atrodo?
V. Sinica: Labai platus klausimas. Aš manau, kad apskritai neturime rimtos strategijos, ko norime iš migracijos politikos ekonominiu požiūriu. Kai kurie ekonomistai pagaliau pradėjo apie tai kalbėti. Šiandien Lietuvos valstybė pasyviai priima verslo sektoriaus norus.
Yra tokių sektorių kaip vežėjai, kurie sako: „Mums reikia nekvalifikuotų darbuotojų.“ Bet tuo pačiu būdu tai skatina ir investicijas į tokius sektorius bei tokių sektorių plėtrą. Tuo tarpu valstybė turėtų būti suinteresuota aukšta pridėtine verte, inovacijomis, technologijomis. Kad tai vystytųsi ir į tai eitų investicijos.
Atitinkamai tada tokius užsieniečius ir turime kviesti, jeigu manome, kad jų ten trūksta. Nėra taip, kad valstybė tiesiog pasyviai išpildo verslo norus ir tai neturi pasekmių. Turi. Tai lemia, kokia bus mūsų ekonomikos struktūra. Šiai dienai aš tokios diskusijos dar beveik negirdžiu.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
