„Aš esu pasipiktinęs tokiu atsainiu požiūriu į lietuvių kalbą“ – Valotka rėžė be užuolankų

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Užsieniečiai naudojasi „Sodros“ spragomis – milijonai eurų skiriami Lietuvoje negyvenantiems jų vaikams

Donaldas Trumpas Prancūzijoje susitiks su Egipto prezidentu

DIENOS PJŪVIS. Kodėl dalis aptarnaujančių užsieniečių dar nekalba lietuviškai – ar įstatymas veikia?

Melagingi skundai

Ar gali pasitaikyti ir melagingų pranešimų? Galbūt ir jūs su tuo susiduriate, nagrinėdami skundus? Neslėpkime, žmonių yra visokių. Kai kurie galbūt skundžia, pateikia tam tikras istorijas, kurios ne visada atitinka realybę.

A. Valotka: Mes kaip tik pakeitėme, atnaujinome savo skundų nagrinėjimo tvarką. Tikrai atsirado labai daug visokių naujovių, kai tiek daug tų skundų. Mes atsiribojame nuo anoniminių skundų ir kiekvieną kartą tikriname faktą mums prieinamais būdais.

Deja, tai užima daug laiko. Pavyzdžiui, pasakysiu, kaip atrodo skundo dėl pavežėjų nagrinėjimas. Mus apskundžia, kad toks ir toks pavežėjas ten ir ten, kartais nurodomas tik užsakymo numeris, nekalbėjo lietuviškai.

Mes tada tuos duomenis siunčiame į pavežėjimo įmonę, pavyzdžiui, „Bolt“, ir sakome, kad mums reikalingi šito asmens kontaktiniai duomenys, nes jie nėra darbuotojai, bet sutartis su jais yra pasirašyta.

Turėkime omenyje, kad pavežėjai, kurie sėdi prie vairo, nėra darbuotojai. Jie dirba pagal individualią veiklą. Tada gauname duomenis ir rašome tam asmeniui. Apie 40 proc. atvejų ten būna kažkoks, kaip kalbininkas, „fake“ adresas, ir mes jo nerandame.

Tada rašome Migracijos departamentui. Migracijos departamentas siunčia mums savo duomenis, mes vėl ieškome to žmogaus, aiškinamės aplinkybes. Jeigu tas žmogus tikrai nėra išsilaikęs kalbos egzamino, rašome privalomą nurodymą per pusę metų išlaikyti egzaminą ir pateikti mums pažymėjimą.

Šiuo metu terminas yra pusė metų, bet nuo metų vidurio jį trumpinsime perpus. Įsivaizduojate, koks tai biurokratizmas. Verslas apkraunamas, valstybės institucijos apkraunamos. Dėl to jau nuo pernai metų atkakliai siekiame ir stengiamės, kad būtų imtasi prevencijos, jog būtų pakeistas Kelių transporto kodeksas.

Labai paprasta taisyklė. Jeigu nori vežti žmones, parodyk kalbos mokėjimo pažymėjimą pagal tau nustatytą konkretų lygį. Kol jo neturi, žmonių vežti negali. Susisiekimo ministerija pernai tam griežtai nesutiko.

Šiais metais, po to, kai pernai lapkričio mėnesį kreipėsi Seimas, praėjo pusė, daugiau nei pusė metų, Vyriausybė iki šios dienos dar nėra pateikusi savo išvados. Aš esu pasipiktinęs tokiu atsainiu požiūriu į lietuvių kalbą.

Vis dėlto Susisiekimo ministerija jau duoda išankstinį sutikimą, kad kalbos mokėjimas yra reikalingas. Palyginkime, kiek mes gauname skundų, rašome vieniems, rašome kitiems, duodame nurodymus, kontroliuojame. Vėliau, jeigu neįvykdo, reikia skirti baudą. Šiuo atveju būtų vienintelis pažymėjimo parodymas ir viskas. Tikiuosi, kad šis dalykas bus sėkmingai sutvarkytas.

Kaip jūs galvojate, kodėl čia yra tas stabdis, jeigu taip galima pasakyti? Kas kliūna?

A. Valotka: Galėčiau pasakyti tik porą prielaidų. Viena yra žinybinis siaurumas. Aš užsiimu tik transporto reikalais, esu kaip arklys su akidangčiais ir man neįdomu, kas darosi dešinėje ar kairėje, nors valstybinė kalba yra įrašyta pirmajame Konstitucijos punkte. Tai yra viršpolitinis, viršideologinis klausimas, kuris turėtų būti bendras visiems.

Kita galima prielaida – verslo lobizmas. Koks yra verslo modelis? Pigūs užsieniečiai, užsienio studentai. Tuo ir remiasi verslo modelis. Reikalavimas mokėti kalbą jį žlugdo. Gal nežlugdo, bet apsunkina. Visame pasaulyje seniai pripažinta ir suvokta, kad kalbų įvairovė verslui yra kliūtis, o lipimas per kliūtis visada kainuoja. Vertybės visada kainuoja.

Kaip integruoti užsieniečius?

Žiūrint iš kitos pusės, kaip užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime? Ką galima daryti, kaip juos integruoti ir kaip ta integracija vyksta?

A. Valotka: Visų pirma gal reikėtų pradėti nuo to, kad nereikia suvokti, jog čia dirbti atvykstantys užsieniečiai daro mums labdarą. Nieko panašaus. Yra paklausos ir pasiūlos santykis. Kažkodėl prieš 30 metų jie pas mus nevyko ir mūsų ekonomikos nekėlė.

Dabar, kai pas mus pragyvenimo lygis, palyginti su kokia Kirgizija, yra dešimtis kartų aukštesnis, jie pajuto meilę Lietuvai? Tai yra tiesiog jų pačių interesas. Kadangi mes dabar esame pageidaujama valstybė, mums yra metas kelti savo sąlygas.

+1

Dėl to, kad integravimas yra reikalingas, sutinku. Reikia surasti protingą balansą, kiek turi dalyvauti verslas, kiek turi dalyvauti valstybė mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, o kiek energijos turi parodyti pats atvykęs žmogus. Jeigu jis atvyko ilgam, jeigu norės čia auginti savo vaikus, jeigu norės daryti karjerą, tai jo paties interesas yra mokytis lietuvių kalbos.

Kaip tik peržiūrėjau sintetinę mokslinių akademinių darbų apžvalgą. Kasmet Europoje, turbūt ir Jungtinėse Valstijose, paskelbiama apie 200–300 mokslinių tyrimų apie kalbą, integraciją ir ekonomiką. Vadinasi, šis klausimas yra labai įdomus ir labai aktualus. Šioje srityje dirbama.

Kultūros ministerija yra subūrusi tarpinstitucinę grupę. Gal ji dar nuveikė mažokai, nes buvo visa sumaištis, kai keitėsi kultūros ministrai, pusė metų buvo prarasta, bet vis dėlto dirbama. Dalyvauja ir Švietimo, ir Kultūros, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kalbos komisija, Kalbos inspekcija. Visas tas modelis yra kuriamas.

Ten yra begalė dalykų. Tarkime, dabar mes skiriame pinigus mokymui. Žmogus pasimokė, pasimokė ir po dviejų savaičių išėjo. Pinigai sumokėti. Dabar kyla klausimas, ar mums apmokėti A1 lygį, ar A2 lygį?

Galimi ir tokie samprotavimai, jeigu palauktume, kol žmogus pats išmoks A1 lygį arba bent pusę žemiausio A1 lygio. Reiškia, jis jau domisi. Gal tada apmokėkime A2 lygį ir panašiai. Čia yra begalė visokių dalykų. Akivaizdu, kad negalime aklai švaistyti pinigų.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.