G. Sarafinas spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad švietimas Lietuvoje nėra prioritetas, o dažniausiai jis atsimenamas tik per valstybinius brandos egzaminus. O pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė ir tai, koks turėtų būti valstybinių brandos egzaminų įvertis.
„Pastarojo laikmečio pagrindinė aktualija, koks turėtų būti valstybinių brandos egzaminų įvertis – 35 ar 25 taškai. Skirtingos interesų grupės pateikusios daugybę argumentų, dešimtis argumentų, kiek tai turėtų būti“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasiūlė sprendimo būdą dėl egzaminų kartelės
Jis taip pat priminė, kad kartelę pakėlus iki 35 taškų, praėjusiais metais abiturientams prie egzaminų rezultatų teko pridėti po 10 taškų, o tai, G. Sarafino teigimu, yra visiškas nesusipratimas.
Visgi jis pabrėžia, kad jei toks sprendimas nebūtų priimtas, egzaminų būtų neišlaikę 7400 abiturientų ir jiems būtų užsidariusios durys ne tik į aukštąsias, bet ir į profesines mokyklas.
O dėl slankiojamos kartelės (praėjusių metų abiturientams ji siekė 35 taškus, šiemet nuspręsta, kad turėtų siekti 25 taškus) tai sukėlė ir aukštųjų mokyklų pasipiktinimą, turėjo įtakos ir sumažėjusiai diplomo vertei, o darbdaviai nebe taip stipriai kreipia dėmesį į turimus diplomus.
Tačiau pats žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius klausė ar nebūtų galima keisti išlaikymo kartelės, priklausomai nuo abiturientų interesų. Pavyzdžiui, anot G. Sarafino, išlaikymo kartelė skirtųsi tiems, kurie nori stoti į kolegijas, universitetus ar apskritai neplanuoja stoti į aukštąsias mokyklas.
„Jie (abiturientai – tv3.lt) kiekvienas rastų savo vietą, šiemet tūkstančiai nerado savo vietos“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Klausimų sukėlė mokyklų finansavimas
Sudarant mokyklų reitingus, pasak G. Sarafino, daug klausimų sukėlė ir mokyklų finansavimas, o jas finansuojančios savivaldybės, pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, elgiasi taip, kaip nori, tačiau kriterijai nėra aiškūs.
„Jau daugiau nei 10 metų mokyklų finansavimas primena mišką“, – komentavo G. Sarafinas.
Jis taip pat pridūrė, kad kasmet tendencijos ne gerėja, o blogėja. Jo teigimu, anksčiau išlaidos vienam mokiniui skirdavosi 3-4 kartus, o šiuo metu yra artėjama prie 6 kartų.
Didelėje dalyje šalies gimnazijų išlaidos vienam mokiniui sudaro 2300–2800 eurų per metus, bet lygiai taip pat esama ir gimnazijų, kuriose išlaidos vienam mokiniui viršija 10 tūkst. eurų ir dar daugiau. Pvz.: Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 13,855 tūkst. eurai, o Šalčininkų r. Dieveniškių A. Mickevičiaus gimnazijoje – net 15,49 tūkst. eurų.
„Ironizuojant galima teigti, kad tai tiesiog pinigų kasyklos. Beje, už tokius pinigus kiekvienam vaikui galima laisviausiai samdyti jau labai rimtus asmeninius korepetitorius“, – pakbrėžiama žurnale „Reitingai“.
Labai panašus vaizdas ir pagrindinių mokyklų lygoje: Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje išlaidos vienam mokiniui sudaro 2510,6 eurų, Ukmergės Dukstynos pagrindinėje mokykloje – 2723,1 eurų, bet štai Vilniaus r. Pakenės Č. Milošo mokykloje jos siekia jau 12,1 tūkst. eurų, Prienų r. Pakuonio pagrindinėje mokykloje – 12,3 tūkst. eurų, o Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinėje mokykloje – net 14,13 tūkst. eurų. Taigi skirtumai jau artėja prie 6 kartų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
