švietimas

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu apdovanota Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Ministerija antradienį pranešė, kad ji Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime apdovanota už išskirtinį indėlį į pasaulio lietuvių lituanistinį švietimą ir diasporos sportinio gyvenimo puoselėjimą. „Daugelį metų savo aktyvia ir nuoseklia veikla ji žadina, visokeriopai palaiko lietuvių tautinį sąmoningumą, labai glaudų ryšį su Lietuva.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia parengusi kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščio projektą. Pagal jį, vienuoliktokai ir dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis laikytų ne per atostogas. „Egzaminų tvarkaraštį koregavome įvertinę šių metų brandos egzaminų sesijos patirtį, atsižvelgę į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, savivaldybių, mokyklų, mokinių ir jų tėvų išsakytas nuomones.

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje? Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė istorijos, anglų kalbos, chemijos ir informatikos, pirmų dalių patikrinimų rezultatus. „Patvirtinti pirmos istorijos egzamino dalies rezultatai rodo, kad mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 22,7 iš 40 galimų. Iš viso šio egzamino pirmoje dalyje dalyvavo 9 425 mokiniai“, – rašoma agentūros pranešime.  Skaičiuojama, kad pusę ir daugiau taškų surinko beveik 6 tūkst. mokinių. Tai sudaro 63,6 proc.

Ketvirtadienį abiturientai atliks antrosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis.  Pasak Nacionalinės šveitimo agentūros (NŠA), patikrinimą sudarys dvi dalys. Pirmojoje dalyje abiturientams bus pateikta 20 trumpojo atsakymo klausimų, kur reikės įrašyti žodį, skaičių, matavimo vienetą, formulę, trumpą frazę ar pateikti pavyzdžių.

Siekiant stiprinti ugdymą tautinių mažumų mokyklose, sostinės savivaldybė nuo kitų mokslo metų pradiniame ugdyme sieks skirti ne mažiau kaip šešias savaitines valandas lietuvių kalbos pamokoms, sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. Pasak jo, ateinančiais metais toks tikslas bus keliamas tautinių mažumų mokyklų vadovams.  „Lygios starto galimybės ne visiems yra vienodos, kalbiniai skirtumai lemia skirtingus mokinių pasiekimus.

Pirmadienį vienuoliktokai atliks pirmosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis, o dvyliktokai laikys istorijos egzaminą. Vienuoliktokų fizikos patikrinimą sudarys dvi dalys. Kiekvienoje iš jų bus pateikiami pasirenkamojo atsakymo ir (ar) trumpojo atsakymo klausimai. Moksleiviai atsakymams pateikti turės 90 min. Šios pirmosios egzamino dalies metu vienuoliktokai galės surinkti bent 40 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikus įvertinti siūlomas rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) pritaria pateiktoms gairėms. Pasak organizacijos viceprezidentės Melitos Mikalevičiūtės, paliekant laisvę kiekvienai ugdymo įstaigai apsispręsti dėl konkrečių taisyklių ir tvarkų, bus geriau atliepiami mokyklų poreikiai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) penktadienį paskelbė patvirtintus matematikos valstybinio brandos egzamino pirmos dalies moksleivių rezultatus, filosofijos, ekonomikos ir verslumo, inžinerinių technologijų bei pirmos užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų pirmų dalių moksleivių rezultatus.

Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės vadovas: užsakote prekes, bet nežinote, kiek jų buvo parduota, o kiek vis dar guli lentynose. Ar turėtumėte sėkmingą verslą? Vargu, tačiau Lietuvos švietimas, nepaisant technologinių galimybių, vis dar dirba su skaičiais, kurie mažai ką sako arba yra itin netikslūs. Reikia pripažinti, kad švietime operuojame nekokybiškais duomenimis, o geriausias to pavyzdys – naujausia Valstybės kontrolės (VK) ataskaita apie mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šių metų rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams ugdymo įstaigos galės įsigyti pagal atnaujintas programas sudarytus vadovėlius pagrindiniams dėstomiems dalykams. Tiesa, anot jos, tautinių mažumų mokykloms vadovėliai tuo metu dar nebus paruošti. „Esame patikinti, kad rugsėjo mėnesį bus pradinio ir pagrindinio ugdymo pagrindinių dalykų vadovėliai, kuriuos mokyklos galės įsigyti.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popivienė bei sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė lankysis Kaune, kur su savivaldos atstovais aptars sveikatos priežiūros, švietimo bei karinio mobilumo klausimus.  „Premjeras susitiks su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės vadovybe, daugiausia dėmesio vizito metu bus skiriama sveikatos, švietimo ir karinio mobilumo aspektams“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl šalies mokyklose pritaikomų skaitmeninių įrankių, konstatavo, kad 35 proc. vertintų ugdymo įstaigų neturi „Microsoft Office“ programų paketo, nors jam įsigyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra išleidusi 2,3 mln. eurų. Auditoriai nustatė, kad apie 800 tūkst. eurų buvo išleisti licencijoms, kurios moksleivių taip ir nepasiekė. Anot jų, 15 proc. mokyklų apie tokią galimybę nežinojo, nes jų niekas neinformavo.

Švietimo ministerijos reklamuojamu įtraukiuoju ugdymu patikėjusiai dešimtoko mamai – švietimo klerkų akibrokštas. 10 metų pagal specialią programą mokęsis moksleivis, turintis cerebrinį paralyžių, per pasiekimų patikrinimus turi atsakinėti kaip įprastų gebėjimų vaikai. Tiesa, patikrinimui duota daugiau laiko, talkina specialistas ir žada koeficientus.

Nuo kitų metų mokslo metai 5-10 klasių mokiniams baigsis penkiomis dienomis anksčiau – ne birželio 20-ąją, kaip įprasta, o birželio 15 dieną. Taip nuspręsta siekiant spręsti seniai švietimo bendruomenėje keliamas problemas dėl įtempto birželio ir per didelio krūvio egzaminų sesijų metu. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad sutaupyta savaitė bus skirta ne tik poilsiui – mokiniams bus siūlomos neformaliojo ugdymo veiklos, pilietiškumo ugdymas bei individuali pagalba.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ją stebina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas trumpinti mokslo metus. Pasak jos, tokia iniciatyva gali kurti socialinę nelygybę tarp moksleivių. „Mokslo metai buvo ilginami dėl didelio krūvio. Buvo manoma, kad būtų teisingiau išdėlioti tas pamokas, krūvį į šiek tiek ilgesnius mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį lankysis Kėdainių rajono mokyklose, kur su įstaigų bendruomenėmis aptars joms aktualias problemas, susijusias su mokyklų tinklu, moksleivių pavėžėjimu bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu. Savo vizitą ministrė pradės susitikimu su Kėdainių rajono savivaldybės metu Valentinu Tamuliu.

Švietimo viceministras dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų siūlo iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai. Tokį reikalavimą Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis pernai spalį nustatė Seimas. Jis turi įsigalioti nuo kitų metų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo įstatymo vykdymą nukelti.

Tęsiantis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimams (PUPP), Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia, jog matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimų rezultatai turėtų paaiškėti birželio pradžioje.  „Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP praėjo sklandžiai. Rezultatus planuojame skelbti birželio pradžioje.

Praėjusią savaitę sostinėje vykusioje 31-ojoje Baltijos šalių chemijos olimpiadoje Lietuvos moksleiviai iškovojo du medalius, trečiadienį pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Anot jos, antrąją vietą jaunųjų chemikų olimpiadoje pelnė KTU gimnazijos III gimnazijos klasės moksleivis Tomas Razbadauskas. Tuo metu Vilniaus licėjaus IV klasėje besimokantis Justas Miliauskas užėmė trečiąją vietą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį Jonavos politechnikos mokykloje pasveikins profesinio mokymo įstaigų direktorių konferencijos dalyvius. Renginyje „Profesinis mokymas: iššūkiai ir galimybės“ ministerija pristatys 19-osios Vyriausybės programą bei priemones profesiniam mokymui stiprinti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, pareigoms eiti reikiamo magistro kvalifikacinio laipsnio šiuo metu neturi 248 šalies švietimo įstaigų vadovai, arba 16,93 proc. jų. Iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų. „Šiai dienai 248 mokyklų vadovai neturi magistro išsilavinimo, tai yra 16,93 procento. Bet jau šiuo metu 230 mokosi, kad įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

Lietuvos švietimo įstaigoms susiduriant su vadovėlių stygiumi, mokyklos vis dažniau į pagalbą pasitelkia skaitmenines mokymo priemones. Skaitmeninės mokymo aplinkos „EDUKA klasė“ duomenimis, šiemet stebimas išaugęs vartotojų aktyvumas. Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas akcentuoja, kad nors programų atnaujinimas buvo būtinas, tačiau įgyvendinimo procesas parodė sistemines spragas.

Visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu ketvirtadienį bei penktadienį rengia atvirų durų dienas.  Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jų metu lankytojai galės supažindinti su įstaigų erdvėmis ir technine įranga, pamatyti, kaip ruošiami specialistai, išbandyti įvairias profesijas, aplankyti praktinio mokymo bazes, laboratorijas, simuliatorius, dalyvauti konkursuose.

Už švietimą atsakingas sostinės vicemeras Vytautas Mitalas nepritaria idėjai trumpinti mokslo metus. Jo vertinimu, šis siūlymas kyla dėl chaotiškai suplanuotos Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos.  „Dėl egzaminų sistemos keisti patį mokymąsi – man atrodo absurdiška idėja. Aš vertinu tai, ką girdžiu iš mokyklų, įvairiausių švietimo ekspertų. Jie sako vieną paprastą dalyką – yra labai daug skubėjimo, koncentracijos į egzaminą.

Švietimo temos užimama dalis visoje Lietuvos žiniasklaidoje pagal naujienų kiekį sudaro 5,33 proc., pastaraisiais metais daugėja neigiamos informacijos šia tema, rodo trečiadienį žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikto tyrimo rezultatai.

Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, 85 proc. tėvų įsitikinę, kad jų atžalos per daug naudojasi telefonu. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustų vaikų tvirtina, kad tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.  Tyrimo duomenimis, 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, o 68 proc. nustato taisykles, ribojančias vaikų laiką prie ekranų. Vis dėlto, net 43 proc.

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Ligita Girskienė.  Jeigu Seimas pritartų, telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus.

Siekiant palengvinti naujų ar į švietimo sistemą grįžtančių mokytojų pirmuosius darbo metus, sostinės savivaldybė atnaujino tam skirtą specialią programą. Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, mieste šiuo metu dirba apie 500 pensinio amžiaus pedagogų, tad ypač svarbu į ugdymo įstaigas pritraukti daugiau mokytojų. „Mes matome statistiką, kuri yra pakankamai grėsminga. Mes matome, kad daugiau negu 10 proc.

Tarptautiniame studijų sričių reitinge į geriausiųjų sąrašus šiemet pateko septynios Lietuvos aukštosios mokyklos. Tai – Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Reaguodama į mokyklų bendruomenių susirūpinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo trejais metais nukelti istorijos egzamino pokyčius ir rašinio dalį įvesti tik 2029 m.  Geografijos egzamino užduotis, skirta tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti, taip pat būtų įvesta tik 2029 m. „Išgirdome istorijos ir geografijos mokytojų bendruomenės nuogąstavimus, kad laiko sėkmingai pasiruošti istorijos ir geografijos egzaminų pokyčiams nepakaktų.

Geresni santykiai šeimoje tiesiogiai lemia mažesnį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą jaunimo gretose, rodo ketvirtadienį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pristatytas tyrimas apie žalingus dešimtokų įpročius.

Siekdama užkirsti kelią žalingų įpročių plitimui Klaipėdos mokyklose, uostamiesčio savivaldybė šių metų biudžete elektroninių cigarečių detektorių bei vaizdo stebėjimo kamerų plėtrai numatė skirti 381,9 tūkst. eurų. Kaip skelbiama pranešime, šiemet dešimtyje miesto mokyklų bus įrengti detektoriai, fiksuojantys elektroninių cigarečių garus. Jų įrengimui skirta 87,4 tūkst. eurų.

Įgyvendinant pernai rugsėjį startavusį visuotinį įtraukųjį ugdymą, susiduriama su nesklandumais, pripažįsta švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Anot jo, tam įtakos turi ir tai, kad ankstesnė Vyriausybė šiai reformai nepasiruošė tinkamai. Tačiau viceministras viliasi, kad dedant pastangas, problemas išspręsti pavyks. „Švietimo ministerija mato ir girdi mokytojų balsus, mokyklų vadovų pasisakymus.

Ministrų kabinetas trečiadienį pakeitė ankstesnės Vyriausybės nutarimą ir leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši tvarka įsigalios nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Ji nebus taikoma miestams.

Parlamentarui Ignui Vėgėlei pasiūlius leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokykloje reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis, Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina tokių nuostatų atsiradimą Švietimo įstatyme. Jų teigimu, tai reikštų, kad būtų įteisinta tėvų teisė vienašališkai spręsti su mokinio ugdymu susijusius  klausimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per trejus metus ketina sukurti 2 tūkst. naujų ikimokyklinio ugdymo vietų, iki 50 eurų vienam mokiniui padidinti numatytas lėšas vadovėliams įsigyti. Tai įrašyta trečiadienį registruotame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. „Numatoma skirti daugiau lėšų vadovėliams, didinti neformaliojo švietimo prieinamumą, subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, kad visi galėtų gauti kokybišką ugdymą.“, – teigiama ministerijos pranešime.

382 mln. eurų – tokio dydžio šių metų Klaipėdos miesto biudžeto prognozuojamas pajamas patvirtino savivaldybės taryba. Palyginus su 2024 m., pajamų augimas siekia 16 proc.   Kaip skelbiama pranešime, šiais metais prognozuojamos biudžeto pajamos – daugiau nei 382 mln. eurų, o patvirtinti asignavimai siekia daugiau nei 428 mln.  Didžiausia biudžeto dalis atiteks švietimui – daugiau nei 220 mln. eurų, socialinės atskirties mažinimui – daugiau nei 55 mln.

Šią savaitę 29 tūkst. šalies vienuoliktokų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, pirmosios dvi patikrinimo dienos neapsiėjo be sistemos trikdžių. Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotojos Astos Ranonytės, per dvi dienas iš viso buvo fiksuota 90 tokių atvejų. „Esame fiksavę 90 atvejų, kada vertintojams iškilo problema, kad dar neatsakinėjant mokiniui, jie jau perėjo per visus langus ir jiems buvo uždrausta sistemiškai sugrįžti atgal.

Alytuje vykdoma bendrojo ugdymo mokyklų pertvarką, kuriomis numatyta Alytaus miesto darželius prijungti prie miesto mokyklų, o priešmokyklinių klasių vaikus perkelti iš darželių į mokyklas. Alytaus miesto savivaldybė argumentuoja, jog tokiu būdu bus taupomos savivaldybės lėšos ir sako, kad kuriama pertvarka liečia tik ugdymo įstaigų administraciją.

Prezidentūra sako, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės siūlymas numatyti daugiau išimčių dėl minimalaus vienuoliktokų skaičiaus klasėse tėra laikinas atsitraukimas nuo konservatorių Vyriausybės politikos. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai pabrėžia, kad tokie pokyčiai neišspręstų sisteminių problemų.  „Prezidentas visada pasisakė už didesnę savivaldos teisę ir atsakomybę valdant mokyklų tinklą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kartoja, kad situacija leidžiant moksleiviams skirtus vadovėlius pagal atnaujintas programas – nėra gera. Tačiau, pabrėžia ji, jau yra sudaryta darbo grupė šiam klausimui spręsti. „2025 m. rudenį planuojama išleisti pradinio ir pagrindinio ugdymo pagrindinius vadovėlius.

Pradinukės mamos skundo sulaukusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad mergaitės turi tokią pat teisę į mokyklą eiti su kelnėmis kaip ir berniukai. Į tarnybą su skundu kreipėsi Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinukės mama. Anot jos, tvarka, pagal kurią mergaitės iki penktos klasės gali dėvėti tik sarafanus, ne tik sukelia papildomų rūpesčių tėvams, bet ir pažeidžia mergaičių teises.

Valdančiosios daugumos partnerių kritikos dėl pažadų mažinti minimalų moksleivių skaičių klasėse nevykdymo sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – tikslas išlaikyti regionines mokyklas išlieka. Anot jos, šiuo metu parengtas sprendimas leistų sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje. „Svarbu dar kartą padiskutuoti šiuo svarbiu klausimu. Informacija mūsų sprendimo atžvilgiu išėjo nelabai teisinga. Galbūt buvome ne taip suprasti.

Liūdnos žinios – naujausias tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal raštingumą ir problemų sprendimą „puikuojasi“ sąrašo apačioje. Vieni specialistai baiminasi, kad tampame beraščiais, o kiti tvirtina, jog daromi įvairūs tyrimai – neįdomūs valdantiesiems, todėl ir „ritamės į pakalnę“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 m. atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, Lietuva – pačioje sąrašo apačioje.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas siūlo metams atidėti numatytus istorijos egzamino pakeitimus.  „Siūlau egzamino rašinio diegimą pavėlinti dar vieneriems metams, pratęsti daugiausia diskusijų sukėlusių temų atidėjimą egzamino užduotyse. Taip pat inicijuosiu darbo grupės sudarymą iš istorijos mokytojų atstovų, tarptautinio bakalaureato mokymo patirtį turinčių mokytojų ir universiteto atstovų egzamino vertinimo kriterijų išgryninimui.

Parlamentarui Dariui Jakavičiui žadant inicijuoti diskusijas dėl privalomo istorijos egzamino arba būtinų šio dalyko pamokų 11-oje bei 12-oje klasėse, nes esą jaunimui trūksta kritinio mąstymo, švietimo bendruomenėje aidi kritika, esą idėja populistinė ir mokiniams nenaudinga.