švietimas

Perskaityti darbo instrukciją, surasti informaciją trumpame tekste, palyginti kainas – daugeliui tai atrodo savaime suprantami dalykai. Tačiau nauja apžvalga apie suaugusiųjų įgūdžius rodo, kad beveik pusei Lietuvos suaugusiųjų tokios užduotys gali kelti sunkumų.

Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai – geresni nei pernai, rodo antradienį paskelbti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu (A) kursu išlaikė 97,5 proc. iš 17 tūkst. 633 jį laikiusių abiturientų, šimto balų įvertinimus gavo 168 dalyviai, t. y. procentas visų laikiusiųjų šį egzaminą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristatė priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Padalinį Lioliuose uždaranti Kelmės „Kražantės“ progimnazija nuo rugsėjo 1-osios atsisveikins su 12 mokyklos pedagogų bei dešimčia darbuotojų. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą mokykla įspėjo Užimtumo tarnybą. Iš viso atleidžiami 22 darbuotojai – devyni įvairių disciplinų mokytojai, trys ikimokyklinio ugdymo mokytojai, po tris valytojus ir ūkio darbuotojus bei kiti mokykloje dirbantys žmonės.

Austėja Landsbergienė savo „Facebook“ paskyroje dalijosi, kad jos įkurtos mokyklos ir darželiai perduodami tarptautinei švietimo įmonių grupei „Globeducate“. Ji sako, kad tai buvo apgalvotas sprendimas po 16 metų darbo, ji pati lieka steigėja, bet traukiasi iš kasdienio valdymo. Taip pat ji planuoja naujus projektus – daugiausia apie matematikos mokymą ir kitą švietimo veiklą.

Ne vienerius metus tęsiantis diskusijoms dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymo formato bei jų išlaikymo kartelių, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis idėją pertvarkyti vidurinio ugdymo sistemą. Jo teigimu, ugdymo procesas Lietuvoje neturėtų būti orientuotas vien į pasirengimą egzaminams.  „Siekdamas stiprinti Lietuvos švietimo sistemą, inicijavau diskusijas apie Mokytojų rūmų, pedagogų profesinės savivaldos institucijos, steigimą.

Kiekvienas vaikas mokosi skirtingai: vienam reikia daugiau laiko, kitam – aiškesnės užduoties, trečiam – kitokio mokytojo dėmesio. Šiaulių rajone veikianti Dubysos aukštupio mokykla kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą, kuri padeda mokytojui geriau matyti tam tikros klasės ir konkrečių vaikų poreikius. Mokyklos vadovas Vaidas Bacys sako, kad tokio sprendimo, sujungiančio mokyklos duomenis, bendrąsias programas ir pamokų planavimą, užsienyje kol kas nėra matęs.

Jeigu mokinys neišlaiko egzamino ar patikrinimo, valstybė gali rinktis du kelius: padėti jam pasiekti reikiamą lygį arba sumažinti reikalavimus. Lietuva vis dažniau renkasi antrąjį kelią. Todėl verta paklausti tiesiai: ar mūsų švietimo sistema vis dar siekia iš tiesų išugdyti vaikus, ar tik kuo greičiau išvesti juos pro mokyklos duris su atestatu rankose?  Komentarą pristatė organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Nuo birželio 1 d. prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri finišuos šią savaitę. Visgi jau dabar švietimo bendruomenei teko susidurti su ne vienu iššūkiu – paaiškėjo, kad rengiant geografijos egzaminą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, o praėjusią savaitę buvo paviešintos dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotys.

Kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti informaciją ir smalsumas – savybės, kurios ateityje gali būti ne mažiau svarbios nei geri pažymiai. Nepaisant to, vis garsiau kalbama, kad dabartinė švietimo sistema ne visada padeda jas ugdyti, o nuolat besikeičiančios taisyklės trukdo siekti ilgalaikių pokyčių.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios mokinių mokymosi krūvį reguliuos ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas vieningai balsavo 96 parlamentarai.

Bene iš karto po valstybinio matematikos brandos egzamino kilo abiturientų nepasitenkinimas. Mokiniai Nacionalinei švietimo agentūrai pateikė peticiją, kurioje kelia klausimus dėl egzamino sudėtingumo, užduočių atitikties ugdymo programai ir vertinimo tvarkos. Peticiją jau pasirašė tūkstančiai moksleivių.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Valstybinių brandos egzaminų sesija kasmet sukelia vis daugiau diskusijų ir klausimų dėl Lietuvos švietimo sistemos kokybės. Moksleiviai ir jų tėvai kalba apie augantį spaudimą bei stresą. Mokytojai kritikuoja nuolat besikeičiančią tvarką, o ekspertai pabrėžia, kad egzaminų problemos atspindi kur kas gilesnius švietimo sistemos trūkumus.

Paklausus, kurios Europos šalys yra švietimo pirmūnės, dažnai į galvą šauna Suomija, Estija ar Šveicarija. Tačiau retas žino, kad vieną staigiausių proveržių švietime yra padariusi Lenkija. Per itin trumpą laiką ji iš prastų Europos vidutiniokų, šoktelėjo į lyderes. Nors ši sėkmės istorija įkvepia, pastarieji metai rodo ir nerimą keliančius signalus. Ko Lietuva gali pasimokyti iš savo kaimynės? Lietuvos mokyklų skirtumai tokie dideli: kaip stiprinti švietimo lyderystę ir vadybą.

Nauji Lietuvos reputacijos indekso tyrimo duomenys atskleidžia neigiamą tendenciją. Bendrasis ugdymas visuomenės ir lyderių akyse vis dar vertinamas itin prastai. Nors nuo vaikų švietimo priklauso valstybės ekonomikos augimas, socialinė lygybė ir atsparumas dezinformacijai, vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šio sektoriaus reputacija šalyje yra gera, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip manančių politikų buvo šiek tiek daugiau – 12 proc., bet verslo lyderių – vos 4 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos švietime matome pozityvią kryptį: sprendimų galia vis dažniau perduodama į tų žmonių rankas, kurie geriausiai pažįsta mokinį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuosekliau renkasi pasitikėjimo kelią, pripažindama, kad viena universali taisyklė devyniems šimtams šalies mokyklų ir 60 savivaldybių negali veikti vienodai gerai. Ryčio Laurinavičiaus, „Švietimas #1“ valdybos pirmininko ir „Omnisend“ vadovo bei bendraįkūrėjo, komentaras.

Per aštuonis mėnesius nemokamoje teisės klinikoje mokyklų vadovams suteikta beveik 50 konsultacijų. Šios atskleidė mokyklų direktoriams aktualiausius klausimus ir platesnes švietimo sistemos spragas. Konsultacijų poreikiui išliekant, prie organizacijos „Švietimas #1“ ir advokatų kontoros COBALT įkurtos klinikos jungiasi dar viena advokatų kontora – AVOCAD, o COBALT didina konsultacijų kiekį.

Nuolatinį stresą vienoje Jurbarko švietimo įstaigų patiriantys vaikai prašo nevesti jų į mokyklą. Realybė, į kurią pateko pirmokai ir jų tėvai, sunkiai suvokiama. Tėvai atviri: taip yra todėl, kad vienas iš klasės berniukų smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Smurtas kartojasi, todėl tėvai nutarė ginti savo vaikus. Administracijos jie reikalauja užtikrinti saugumą arba žada vaikus perkelti į kitas klases ir mokyklas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga ketvirtadienį pradeda kolektyvines derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jose daugiausia dėmesio bus skiriama mokytojų saugumui mokyklose bei jaunų specialistų pritraukimui į švietimo sistemą. Anot profesinės sąjungos, pirmojo susitikimo metu tikimasi susitarti dėl derybų gairių ir reguliaraus susitikimų grafiko. LŠDPS teigia, kad derybos turėtų vykti kas savaitę, užtikrinant sklandų ir skaidrų procesą.

Nors pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama apie tai, kiek ir kokių egzaminų reikia Lietuvos mokiniams ir mokyklos baigimui,  pažangiausių švietimo sistemų pavyzdžiai rodo, kad galutinis žinių patikrinimų skaičius nebūtinai siejasi su aukšta išsilavinimo kokybe. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste ir kodėl egzaminai neturėtų būti ugdymo centre? Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip turėtų keistis brandos egzaminai Lietuvoje.

„Kokio abituriento reikia Lietuvai? Sau aš esu atsakiusi, bet ar atsakė į šį klausimą valstybė?“ – klausia Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė. Jos vadovaujamoje gimnazijoje šalia Tarptautinio bakalaureato programų stiprinamas ir duomenų rinkimas bei analizė, o mokiniai skatinami dar mokykloje suprasti, kuria kryptimi norėtų eiti toliau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva mėgsta ambicingos valstybės įvaizdį. Mes didžiuojamės startuoliais, ryžtu geopolitikoje, tačiau vos kalba pasisuka apie švietimą, ši drąsa išgaruoja. Atsiranda keistas nuolankumas ar net abejingumas: „užtenka būti aukščiau vidurkio“, „juk ir taip viskas gerai“. Tačiau vidutiniškumas švietime yra chroniška liga, kuri kenkia mūsų vaikų ateičiai ir visai valstybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) planuojama suteikti teisę nustatyti pamokų skaičių. „Projektu mes siūlome perkelti mokinių mokymosi krūvio reguliavimą iš sveikatos apsaugos srities teisės aktų į švietimo srities teisės aktus“, – pristatydama pataisas šią savaitę Seime kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Švietimas nėra greito rezultato sritis – čia sėkmė dažnai matoma tik po daugelio metų“, – sako Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Lina Bagdanavičienė. Jos manymu, švietime kiekvienas etapas turi tarnauti vaiko sėkmei, o aukšta ugdymo kokybė būti ne atsitiktinumu, bet sistemos standartu.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė sako, kad šiuo metu norima sustiprinti esamą valstybinių brandos egzaminų sistemą, o ne imtis jos reformavimo. „Šiandien dienai mes (...) siekiame stiprinti esamą sistemą, o ne perkurti ją iš naujo, ne perkurti naują modelį. Nes, kaip minėjau, tų pasikeitimų ir tų reformų buvo labai daug ir tiesiog norisi (...) stabilumo“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė parlamentarė.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo įstatymu numatyti, kad visose šalies ugdymo įstaigose, kur ugdymas vyksta kita kalba, privalėtų būti bent viena klasė, kurioje mokoma lietuviškai. Tai esą padėtų išspręsti mokyklų, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, klausimą nediskriminuojant kitų tautinių mažumų pagal jų vartojamą kalbą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pritarė darbo grupės parengtam siūlymui įpareigoti valstybines mokyklas turėti bent po vieną klasę mokomąja lietuvių kalba. Iniciatyvą keisti Švietimo įstatymo reguliavimą palaikė dešimt komiteto narių, prieš balsavo teisingumo ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė.

Lietuvos švietimo sistemoje vis dar veikia paradoksas, kuris kainuoja mums brangiausiai – mes patys stabdome geriausius mokytojus. Apie tai savo komentarą pateikė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos vadovė Jūratė Lazdauskienė. Įsivaizduokime situaciją. Jauna mokytoja dirba mokykloje ketverius metus.

Teismui pripažinus, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrės sprendimas prie abitūriantų egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų buvo neteisėtas, viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų ministrei trauktis iš pareigų.

Ko reikia, kad Lietuvos vaikai gerai mokytųsi ir būtų pasiruošę ateičiai? Dažnas atsakys – gerų mokytojų ir gero ugdymo turinio. Tačiau retas prisimins kitą svarbią dalį – gerą mokyklos vadovą.

Profesinį mokymą Lietuvoje bus privalu vykdyti lietuvių kalba. Seimas šią savaitę priėmė atitinkamas Profesinio mokymo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 parlamentarai, prieš nebuvo nė vienas, du susilaikė. „Šie pakeitimai reikalingi tam, kad profesinis mokymas Lietuvoje būtų aiškesnis, kokybiškesnis ir atitiktų valstybės interesus.

„Jeigu norime ir įtraukties, ir aukštų akademinių rezultatų, turime kalbėti apie investicijas. Švietimas yra brangus“, – sako Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė. Beveik du dešimtmečius ji aktyviai dirba su viso rajono švietimu – nuo mokytojų kvalifikacijos iki STEAM laboratorijų steigimo. Ji yra įsitikinusi, kad svarbiausias švietimo klausimas šiandien yra ne akademiniai rodikliai, o susitarimas, ką būtent laikome kokybe.

Siekiant išsaugoti tautinių mažumų mokyklas regionuose, siūloma mažinti joms keliamus reikalavimus dėl mokinių skaičiaus.  Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravę Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis siekia sudaryti galimybes šioms mokykloms tęsti veiklą net ir esant mažesniam mokinių skaičiui.

Daliai šalies mokytojų dirbant be pedagoginio išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada peržiūrėti studijų procesą, siekiant užtikrinti efektyvesnį mokslų ir darbinės praktikos derinimą.  „Mes matome bendrai, kad jau nuo pirmo kurso studentai, studijuojantys įvairiose programose, įsidarbina mokyklose. Kai kur dirba dauguma.

Lietuvoje dažnai kalbama apie dvi esmines švietimo problemas – mokytojų trūkumą ir nepakankamai aukštus mokinių pasiekimus. Tačiau daug rečiau aptariama dar viena tema, kuri gali būti susijusi su abiem šiomis problemomis – ar Lietuvos mokytojai pakankamai dirba kartu? Apie tai savo įžvalgas pateikė organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Prieš 36 metus Lietuva susitelkė dėl laisvės ir pasiekė tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma. Dabar, minint Kovo 11-ąją, verta paklausti – kokia yra šių laikų Lietuvos ambicija ir dėl ko galime susitelkti kaip valstybė? Apie tai plačiau komentavo „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas ir „Omnisend“ vadovas bei bendraįkūrėjas Rytis Laurinavičius. 1990-aisiais Lietuvos žmonės pasirinko nepriklausomybę.

Lietuvoje 16-ąjį kartą bus rašomas Nacionalinis diktantas, šiais metais jis vyks balandžio 16 dieną, 11 valandą. „Nacionalinis diktantas kasmet primena, kad lietuvių kalba gyva tiek, kiek ją naudojame. Viena valanda, vienas tekstas ir tūkstančiai žmonių skirtingose vietose – tai bendrumo jausmas, kurį sukuria kalba. Kartais atrodo, kad diktantas – tai tik tekstas ir taisyklės. Tačiau iš tiesų jis visada būna apie žmones ir jų santykį su kalba.

Švietime daug kalbame apie mokytojų emocinę gerovę. Apie mokinių saugumą. Apie organizacinę kultūrą. Tačiau rečiau paklausiame – o kaip laikosi tie, kurie ant savo pečių laiko visą mokyklą? Būtent mokyklų vadovams tenka atsakomybė už strateginius sprendimus, bendruomenės būseną, konfliktų valdymą, reformų įgyvendinimą ir nuolatinį pokyčių tempą. Vadovai – vienas kertinių gero šalies vaikų išsilavinimo veiksnių.

Sausį pranešus, jog tarptautiniai bankai devynių naujų mokyklų ir darželių statybai sostinėje lygiomis dalimis skolina 168 mln. eurų, Vilniaus vystymo kompanijos vadovė teigia, jog vyksta derybos su bankais dėl dar apie 66,5 mln. eurų paskolos penkių švietimo įstaigų mieste rekonstrukcijai.

Šiais mokslo metais pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys daugiau nei 27,8 tūkst. vienuoliktokų, antrąsias dalis – per 29,6 tūkst. dvyliktokų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Jos duomenimis, šiemet egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. daugiau abiturientų nei praėjusiais metais, kai egzaminus laikė per 27 tūkst. jų.

Po dviejų savaičių trukusio konflikto dėl atleistos pedagogės Alytaus mokykloje, nuo pirmadienio gimnazijoje bus atnaujintas ugdymo procesas, laikinai keisis ir įstaigos vadovas, pranešė miesto savivaldybė. Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, savivaldybė su Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojais ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstove pasirašė susitarimą sugrįžti į mokyklas ir toliau gyvai tęsti pamokas.

Vyriausybė nepritaria Seimo nario liberalo Simono Kairio siūlymui suteikti galimybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei savivaldybėms per bandomuosius projektus ištirti planuojamas įgyvendinti būsimas reformas. Kaip pažymima trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime, siūlomi pakeitimai laikytini pertekliniais – įstatymai jau sudaro pakankamą ir sistemiškai suderintą teisinį pagrindą naujovėms švietimo srityje išbandyti.

Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5000 eurų per metus. Tačiau už šio vidurkio slepiasi labai skirtingos realybės. Kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Ir ką šie skirtumai sako apie gilesnes Lietuvos švietimo problemas? Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – val...

Didžiausioje Lietuvos mokykloje – Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjuje – akademiniai rezultatai nėra tikslas savaime. Mokyklos vadovas Dainius Žvirdauskas pabrėžia, kad svarbesni yra platesni tikslai – mokinių ambicijos, kryptingas augimas ir pažanga, neapsiribojanti vien egzaminų rezultatais. Anot jo, visai Lietuvos švietimo sistemai taip pat turėtų labiau rūpėti ne šimtukai, o tai, kad nė vienas vaikas neliktų už borto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Nuo pirmadienio Lietuvoje pradeda veikti centralizuotas priėmimas į valstybines ir savivaldybių mokyklas bei darželius. Pirmuoju etapu prašymus dėl priėmimo į 24-ių savivaldybių ugdymo įstaigas 2026–2027 mokslo metams bus galima teikti per naujai sukurtą Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), pasiekiamą adresu www.mokausi.lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per posėdį trečiadienį išnagrinėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skundą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Jis bus skelbiamas po mėnesio, kovo 25 dieną. Pernai socialdemokratų ministrė Raminta Popovienė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta.

Valdančiųjų „valstiečių“ parlamentarė Ligita Girskienė šią savaitę registravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų mokiniai galėtų rinktis ir gestų kalbą. Tai galiotų švietimo įstaigoms, kurios turi galimybes organizuoti tokį mokymą.

Lietuvos švietimo taryba mato šešis galimus egzaminų sistemos pokyčius, tarp jų ir visišką Valstybinių brandos egzaminų (VBE) atsisakymą. Vis tik dauguma penktadienį posėdžiavusios tarybos narių tokiai alternatyvai sako nepritariantys. „VBE tikrai reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas, statistika aiškiai rodo (...), kad mokykliniai patikrinimai negali koreliuoti su egzaminais“, – posėdyje sakė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Lietuvos institucijos neturi vieningo atsakymo į paprastą klausimą – kiek šalyje yra mokinių ir mokytojų, o daugelis vaikų pažangos rodiklių net nėra sekami. Šias problemas išryškino nevyriausybinės organizacijos „Švietimas #1“ pradėta kurti visiems atvira šalies švietimo duomenų bazė. „Švietimas #1“, kurios tikslas – padėti Lietuvos ugdymui tapti geriausiu Europoje, visuomenei atveria švietimo duomenų platformą. Joje renkami ir sisteminami su Lietuvos mokyklomis susiję duomenys.