mokytojai

Lietuvos mokyklose vis dar dirba virš 2000 pensinio amžiaus mokytojų, o jaunimas švietimo sistemoje didelio noro dirbti nerodo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje net 56 procentai pradinių klasių mokytojų yra vyresni nei 50-ies metų, o tyrimai rodo, kad per pirmuosius penkerius darbo metus iš švietimo sistemos pasitraukia apie pusę jaunų pedagogų.

Siekiant palengvinti naujų ar į švietimo sistemą grįžtančių mokytojų pirmuosius darbo metus, sostinės savivaldybė atnaujino tam skirtą specialią programą. Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, mieste šiuo metu dirba apie 500 pensinio amžiaus pedagogų, tad ypač svarbu į ugdymo įstaigas pritraukti daugiau mokytojų. „Mes matome statistiką, kuri yra pakankamai grėsminga. Mes matome, kad daugiau negu 10 proc.

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos įsipareigojimą per kadenciją mokytojų algas padidinti iki 3 tūkst. eurų, iš valstybės biudžeto šiam tikslui kasmet papildomai reikės skirti 147 mln. eurų per metus, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Įgyvendinant Vyriausybės programą numatyta, kad valstybės biudžeto lėšos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčiui kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc.

Trečiadienį paviešintame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, jog iki 2028 m. pabaigos pedagogų etatinis darbo užmokestis sieks kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. „Numatoma kasmet didinti mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį, jis turėtų augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime.

Metai iš metų švietimo sritį krečia ne vienas skandalas: nuo paskubomis priimtų reformų iki mokytojų trūkumo ir atskirties tarp mokinių. Viso to centre atsidūrę mokiniai nebegali tylėti. Dvyliktoku prisistatęs jaunuolis anonimiškai parašė laišką naujienų portalui tv3.lt, norėdamas „atmerkti Lietuvai akis“. Laišką komentuoja ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra.  Dvyliktokų vardu rašęs mokinys tikina, kad mokiniams nusibodo tylėti.

Jau metai iš metų švietimo sritį kankina visa puokštė problemų nuo paskubomis priimtų reformų iki mokytojų trūkumo ir atskirties tarp mokinių. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir politologas Ainius Lašas svarsto, ar socialdemokratai ir jų deleguota ministrė sugebės išmelioruoti šią švietimo pelkę.

Nuo kitų metų rugsėjo vidutinis mokytojų atlyginimas turėtų siekti 1 878 eurus po mokesčių ir vidutiniškai padidės 8,2 proc., skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tam pirmadienį posėdžio metu pritarė Vyriausybė, patvirtinusi kitų metų Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Joje numatyta, kad nuo kitų metų rugsėjo 1-osios finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinamas 8,2 procento.

Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Pranešime teigiama, jog premjerė Ingrida Šimonytė padėkojo pedagogams už atrandamus naujus mokymo būdus bei norą dalytis savo bendruomenių pavyzdžiu su kitais. Renginyje ji sakė, kad apdovanojimai yra proga pasidžiaugti tuo, kaip išmaniai, įdomiai ir įtraukiai galima pažvelgti į dalykus, kurie yra gana standartizuoti.

Rusijos mokytojai mokomi gaminti, programuoti ir pilotuoti dronus. Apie tai skelbia „Komsomolskaja pravda“, rašo „Moscow Times“. Viena jų iš mokymo vietų tapo Kalugos technikos parkas. Mokosi teorijos, vėliau praktikos Pirmiausia mokytojai du mėnesius mokosi teorijos, tuomet centro specialistai vertina jų žinių lygį. Vėliau organizuojami praktiniai užsiėmimai. Pirmiausia mokytojams dėstomas 3D spausdinimo kursas. „Reikia pajusti, kaip plastikas elgiasi įvairiais režimais.

Mokytojų profesija prestižine taps tik tada, kai visuomenė pradės pasitikėti pedagogais bei jų gebėjimu mokyti vaikus, penktadienį, Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, vykusio renginio metu sakė premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes vis labiau ir labiau laisvėjam į tą visuomenę, kuri pasitiki žmogumi, kuris žino savo darbą.

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė apdovanojimus pedagogams. Buvo pagerbti ne tik aštuoni Metų mokytojo premijos lauretai, tačiau pasveikinti ir Meilės Lukšienės bei Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijų laimėtojai. „Daugelio žmonių gyvenime mokytojas nėra tik tai tas žmogus, kuris privertė atsiversti kažkokią knygą ar išmokti kažkokį eilėraštį.

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) bus apdovanojami geriausi 2023-ųjų Metų mokytojai, įteiktos kitos pedagogų premijos.

Nuo šių metų rugsėjo 15,5 proc. padidinus šalies mokytojų darbo užmokestį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia pervedusi papildomų lėšų savivaldybėms. Pasak ministerijos, papildomų valstybės lėšų darbo užmokesčiui skiriama visiems darželių auklėtojams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui bei kitiems pedagogams. Lėšos savivaldybes turėtų pasiekti artimiausiu metu. „Visos lėšos privalo pasiekti mokytojus ir kitus pedagogus.

Nors Švietimo ministerija vadovaujasi patarle: „Kas nedirba, tas neklysta“, pasak švietimo bendruomenės, nuklydo ne kartą ir klaidas kartoja. Ekspertai baiminasi, kad jos jau nebeištaisomos, o mokytojai neturi vadovėlių, iš ko mokyti vaikus pagal pasikeitusias ugdymo programas. Kelia klausimą, kaip visa tai atsilieps mokiniams.

Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių kiekvienų mokslo metų pradžioje neužpildoma didelė dalis laisvų mokytojų darbo vietų, dažnai dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio ir senstančios mokytojų populiacijos. Prasidėjus mokslo metams visoje Europos Sąjungoje 24 valstybės narės susiduria su mokytojų trūkumu, o tai turi įtakos mokinių mokymuisi ir trukdo siekti tikslo užtikrinti kokybišką švietimą visiems.

Vakar prasidėję mokslo metai buvo svarbūs ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.Viena iš jų – garsioji mokytoja Veronika Naumovaitė-Kazilionė, kuri pasidalijo nuotraukomis iš Mokslo ir žinių dienos, kurioje po kojos traumos vėl avėjo aukštakulnius. Mokytoja Veronika džiaugėsi, kad galėjo per šventę avėti aukštakulnius.

Nuaidėjus ugdymo programų pokyčiams, jau keičiami ir egzaminai. Štai anglų kalbos egzaminas nuo šių mokslo metų bus sunkesnis, abiturientai turės būti pasiekę aukštesnį kalbos mokėjimo lygį. Tačiau mokytojai sako, kad eilinį kartą su reforma paskubėta, esą gali kentėti mokinių rezultatai.   Šiais mokslo metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus.

Neseniai daugelį moksleivių tėvų papiktino vienos mokytojos pareiškimas, kad Rugsėjo 1-ąją reikia dovanoti ne kardelius, o keliones. Anot specialistų, tai – ne tik neetiška, bet gali būti ir neteisėta. Tokių dovanų prašymas ar priėmimas gali būti prilyginamas neskaidriai veiklai ar net korupcijai.  Be to, mokytojoms už tokias dovanas gali tekti susimokėti mokesčius.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Neretai mokytojai suka galvas, kaip užtikrinti, kad mokyklose moksleiviai taip dažnai nesinaudotų savo mobiliais įrenginiais. Tiesa, kai kuriose ugdymo įstaigose tam, kad būtų sukontroliuotas moksleivių naudojimas mobiliaisiais, jais mokiniams apskritai uždrausta naudotis. Mokyklų atstovų teigimu, toks apribojimas priverčia vaikus daugiau bendrauti tarpusavyje ir padeda slopinti patyčias.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, kai vaikai grįžta į mokyklas, Klaipėdos mamos aktyviai planuoja, kaip pasveikinti savo vaikų mokytojus. Nors dovanos mokytojams yra svarstomos kaip sveikinimo būdas kiekvienais metais, visgi dauguma mamų linkusios laikytis tradicijos ir rinktis paprastus, simbolinius sveikinimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog mokytojų pasiūla Lietuvoje šiek tiek auga, tačiau ne visi pedagogai atitinka keliamus reikalavimus. Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje mokytojo darbo ieško 1,2 tūkst. žmonių, tačiau mokyklose trūksta apie 650 pedagogų.  „Mokykla ir mokyklos vadovas patys atsirenka ir užtat tie skaičiai čia prasilenkia.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Iki mokslo metų likus kiek daugiau nei pusei mėnesio kai kurie mokyklų direktoriai griebiasi neįprastų mokytojų viliojimo būdų – kas ant marškinėlių užsirašęs, kokių mokytojų ieško leidžiasi į žygį per Lietuvą, o kas su darbo skelbimu ant marškinėlių kasryt vedžioja šunį. Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik pusšešto šimto mokytojų, vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iki mokslo metų likus vos dviem savaitėms kai kurie mokyklų direktoriai griebiasi neįprastų mokytojų viliojimo būdų – kas ant marškinėlių užsirašęs, kokių mokytojų ieško, leidžiasi į žygį per Lietuvą, o kas su darbo skelbimu ant marškinėlių kasryt vedžioja šunį. Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik 560 mokytojų, ugdymo įstaigų vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų.

Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ praneša, kad Kauno miesto mokykloms trūksta daugiau nei pusšimčio mokytojų. Darbuotojų taip ieško ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, siūlydamos vietą pedagogams, jų padėjėjams bei socialiniams darbuotojams.

Lietuvoje švietimo darbuotojai turi vienas ilgiausių atostogų – 40 dienų per metus. Tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs, kad dalis mokytojų ir dėstytojų vasarą ne atostogauja, o kasmet būna atleidžiami ir rudenį vėl (jei pasiseka) yra priimami atgal į darbą. Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.

Mokytojų atlyginimams šiemet papildomai pridėjus dar beveik 32 mln. eurų, nuo rugsėjo bus įgyvendintas švietimo susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio, sako finansų ministrė. „Tai užtikrins, kad Vyriausybės tikslas ir švietimo susitarime numatytas tikslas, jog mokytojų atlyginimai pasieks 130 proc., yra įgyvendintas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Ministrų kabineto sprendimu mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo mėnesio papildomai skirta 31,9 mln. eurų.

Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ši suma skiriama siekiant, kad pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU). „Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti.

Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstybės kontrolė. Tai institucija paskelbė ketvirtadienį, Seimo pavedimu atlikusi švietimo asignavimų auditą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prieštarauja Aido Aldakausko kandidatūrai į Nacionalinės švietimo agentūros vadovus. „LŠDPS, išreikšdama savo poziciją dėl NŠA vadovų rinkimų, prieštarauja A. Aldakausko kandidatūrai tiek dėl jo indėlio į anksčiau netinkamai paruoštus pokyčius, tiek dėl galimų nekompetencijų, kurios lemia tai, kad krizinės situacijos sprendžiamos ne problemų ir rizikų valdymu, o komunikacinio manipuliavimo metodais“, – teigiama Andriaus Navicko vadovaujamos...

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir pedagogų profsąjungos atstovai nesutaria, ar buvo teisėta iš vaikų ugdymui skirtų lėšų išmokėti atlyginimus streikavusiems mokytojams. Skirtingų pozicijų laikosi ir atlyginimus išmokėjusios savivaldybės – vienos suskubo biudžeto lėšas grąžinti, kitos tikina nematančios tam pagrindo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigia, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose streikavusiems mokytojams atlyginimai už streiko dienas buvo sumokėti valstybės biudžeto pinigais, kurie skirti vaikų ugdymui. Pasak jo, užmokestis streike dalyvavusiems pedagogams buvo išmokėtas pažeidžiant Darbo kodeksą.

Tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams prasidės kovo 5 dieną, o baigsis gegužės 7, pagal Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Tačiau ekspertas nesusilaikė nuo kritikos švietimo politikai dėl trūkstamos medžiagos mokytojams ir apmokėjimo už papildomą darbą. Ministerija bando išsklaidyti šią miglą.

Seimas svarstys siūlymus, kurie leistų lanksčiau rengti dalyko mokytojus. Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

Artėjant mokinių atostogoms kai kurių mokyklų atstovai tvirtina, kad dar likus kelioms dienoms iki atostogų pamokų lankomumas – suprastėjęs, nes tėvai anksčiau išsiveža savo vaikus į keliones. Tėvai tvirtina, kad turint vaikų iš skirtingų mokyklų, atostogų kitomis dienomis planuoti beveik neįmanoma, nes mokyklose atostogaujama ne tuo pačiu metu, o specialistai tvirtina – tėvai nusprendžia atostogauti anksčiau dėl palankesnių kelionių agentūrų siūlomų kainų.

Vilniaus miesto savivaldybei ketinant nuo rugsėjo nebesiūlyti rinktis rusų kalbos, sunerimta dėl šias pamokas mokiniams vedusių pedagogų likimo. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ramina. Pasak jos, vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ši rizika buvo įvertinta ir pedagogams suskubta pasiūlyti persikvalifikavimo galimybę. Anot ministerijos, ja pasinaudoja vis daugiau rusų kalbos mokytojų.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) penktadienį kreipėsi į opozicines partijas, siūlydama ieškoti sutarimo dėl dar mokytojų streiko metu iškeltų reikalavimų. Sprendimą kreiptis ketvirtadienį priėmė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumas.

Kelių Rusijos regionų pedagoginėse aukštosiose mokyklose jau įvestos perkvalifikavimo programos RF piliečiams, dalyvavusiems kare su Ukraina. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). Kremlius aktyviai skatina kariškius, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebegali dalyvauti kare, tapti mokytojais. Būsimiems pedagogams netaikomi jokie ribojimai, jais gali tapti bet kurių formuočių nariai, taip pat ir „Wagner“ samdiniai.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vis dar streikuoja, nors jau pusantro mėnesio mokytojai yra sugrįžę dirbti į mokyklas. Organizacija pripažįsta, kad taip daro siekdama išvengti užtruksiančių naujo streiko procedūrų paskelbimo ateityje, bet Švietimo ministerija ir dalis teisininkų sako, kad to vis tiek reikės.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų didinimai. Taip pat tvarkos apraše įtvirtintas didesnių lėšų skyrimas vadovėlių ir skaitmeninių priemonių įsigijimui. „Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Vyriausybės mokytojams duoti pažadai dėl atlyginimų didinimo „pakibs ore“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Seimo šią savaitę priimtą valstybės biudžetą. Jo teigimu, mokytojų algos kitąmet gali nepasiekti žadamo 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, skirtingai nei žada valdantieji. „Deja, mes neįgyvendinome to, ką žadėjome mokytojams.

Savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis, teigia žurnalo „Reitingai“ autoriai, vertindami moksleivių pasiekimus. Pasak reitingų autorių, 2023 metai tapo lūžio tašku ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų – ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį.

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Seimui priėmus Vyriausybės suplanuotą kitų metų biudžetą, mokytojams streikuoti nebebus prasmės, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas. „Jei sprendimas bus teigiamas, mes grįžtume į derybas, jei bus neigiamas, derėtis šioje Vyriausybėje nematome prasmės. Aišku, ir streikuoti nebus tikslinga, kai biudžetas bus priimtas“, – žurnalistams antradienį sakė profsąjungos vadovas.