mokytojai

Lietuvoje švietimo darbuotojai turi vienas ilgiausių atostogų – 40 dienų per metus. Tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs, kad dalis mokytojų ir dėstytojų vasarą ne atostogauja, o kasmet būna atleidžiami ir rudenį vėl (jei pasiseka) yra priimami atgal į darbą. Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.

Mokytojų atlyginimams šiemet papildomai pridėjus dar beveik 32 mln. eurų, nuo rugsėjo bus įgyvendintas švietimo susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio, sako finansų ministrė. „Tai užtikrins, kad Vyriausybės tikslas ir švietimo susitarime numatytas tikslas, jog mokytojų atlyginimai pasieks 130 proc., yra įgyvendintas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Ministrų kabineto sprendimu mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo mėnesio papildomai skirta 31,9 mln. eurų.

Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ši suma skiriama siekiant, kad pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU). „Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti.

Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstybės kontrolė. Tai institucija paskelbė ketvirtadienį, Seimo pavedimu atlikusi švietimo asignavimų auditą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prieštarauja Aido Aldakausko kandidatūrai į Nacionalinės švietimo agentūros vadovus. „LŠDPS, išreikšdama savo poziciją dėl NŠA vadovų rinkimų, prieštarauja A. Aldakausko kandidatūrai tiek dėl jo indėlio į anksčiau netinkamai paruoštus pokyčius, tiek dėl galimų nekompetencijų, kurios lemia tai, kad krizinės situacijos sprendžiamos ne problemų ir rizikų valdymu, o komunikacinio manipuliavimo metodais“, – teigiama Andriaus Navicko vadovaujamos...

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir pedagogų profsąjungos atstovai nesutaria, ar buvo teisėta iš vaikų ugdymui skirtų lėšų išmokėti atlyginimus streikavusiems mokytojams. Skirtingų pozicijų laikosi ir atlyginimus išmokėjusios savivaldybės – vienos suskubo biudžeto lėšas grąžinti, kitos tikina nematančios tam pagrindo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigia, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose streikavusiems mokytojams atlyginimai už streiko dienas buvo sumokėti valstybės biudžeto pinigais, kurie skirti vaikų ugdymui. Pasak jo, užmokestis streike dalyvavusiems pedagogams buvo išmokėtas pažeidžiant Darbo kodeksą.

Tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams prasidės kovo 5 dieną, o baigsis gegužės 7, pagal Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Tačiau ekspertas nesusilaikė nuo kritikos švietimo politikai dėl trūkstamos medžiagos mokytojams ir apmokėjimo už papildomą darbą. Ministerija bando išsklaidyti šią miglą.

Seimas svarstys siūlymus, kurie leistų lanksčiau rengti dalyko mokytojus. Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

Artėjant mokinių atostogoms kai kurių mokyklų atstovai tvirtina, kad dar likus kelioms dienoms iki atostogų pamokų lankomumas – suprastėjęs, nes tėvai anksčiau išsiveža savo vaikus į keliones. Tėvai tvirtina, kad turint vaikų iš skirtingų mokyklų, atostogų kitomis dienomis planuoti beveik neįmanoma, nes mokyklose atostogaujama ne tuo pačiu metu, o specialistai tvirtina – tėvai nusprendžia atostogauti anksčiau dėl palankesnių kelionių agentūrų siūlomų kainų.

Vilniaus miesto savivaldybei ketinant nuo rugsėjo nebesiūlyti rinktis rusų kalbos, sunerimta dėl šias pamokas mokiniams vedusių pedagogų likimo. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ramina. Pasak jos, vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ši rizika buvo įvertinta ir pedagogams suskubta pasiūlyti persikvalifikavimo galimybę. Anot ministerijos, ja pasinaudoja vis daugiau rusų kalbos mokytojų.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) penktadienį kreipėsi į opozicines partijas, siūlydama ieškoti sutarimo dėl dar mokytojų streiko metu iškeltų reikalavimų. Sprendimą kreiptis ketvirtadienį priėmė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumas.

Kelių Rusijos regionų pedagoginėse aukštosiose mokyklose jau įvestos perkvalifikavimo programos RF piliečiams, dalyvavusiems kare su Ukraina. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). Kremlius aktyviai skatina kariškius, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebegali dalyvauti kare, tapti mokytojais. Būsimiems pedagogams netaikomi jokie ribojimai, jais gali tapti bet kurių formuočių nariai, taip pat ir „Wagner“ samdiniai.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vis dar streikuoja, nors jau pusantro mėnesio mokytojai yra sugrįžę dirbti į mokyklas. Organizacija pripažįsta, kad taip daro siekdama išvengti užtruksiančių naujo streiko procedūrų paskelbimo ateityje, bet Švietimo ministerija ir dalis teisininkų sako, kad to vis tiek reikės.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų didinimai. Taip pat tvarkos apraše įtvirtintas didesnių lėšų skyrimas vadovėlių ir skaitmeninių priemonių įsigijimui. „Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Vyriausybės mokytojams duoti pažadai dėl atlyginimų didinimo „pakibs ore“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Seimo šią savaitę priimtą valstybės biudžetą. Jo teigimu, mokytojų algos kitąmet gali nepasiekti žadamo 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, skirtingai nei žada valdantieji. „Deja, mes neįgyvendinome to, ką žadėjome mokytojams.

Savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis, teigia žurnalo „Reitingai“ autoriai, vertindami moksleivių pasiekimus. Pasak reitingų autorių, 2023 metai tapo lūžio tašku ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų – ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį.

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Seimui priėmus Vyriausybės suplanuotą kitų metų biudžetą, mokytojams streikuoti nebebus prasmės, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas. „Jei sprendimas bus teigiamas, mes grįžtume į derybas, jei bus neigiamas, derėtis šioje Vyriausybėje nematome prasmės. Aišku, ir streikuoti nebus tikslinga, kai biudžetas bus priimtas“, – žurnalistams antradienį sakė profsąjungos vadovas.

Susidaro įspūdis, kad dabar neskiriant mokytojams daugiau lėšų didinti atlyginimus, tyčia norima tai padaryti prieš Seimo rinkimus, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) antradienį atnaujina mokytojų streiką, jos atstovai Seime stebės biudžeto tvirtinimą.  „Seimo narių balsavimas galėtų būti lemtingas tikintis pokyčių, visiems svarbiausiems mūsų reikalavimams realizuoti reikalingos papildomos lėšos, net jeigu tai ilgalaikė perspektyva.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nuo pirmadienio stabdo praėjusią savaitę atnaujintą streiką iki biudžeto priėmimo gruodžio 5-ąją. „Čia lygiai tokia pati pertrauka kaip ir buvo po pirmos bangos. Dabar mokytojai grįžo į mokyklas, pamokas.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino streiką. Šįkart profsąjungos nariai su bendraminčiais – apie keli šimtai žmonių – rinkosi prie Seimo rūmų į visuotinį Lietuvos mokytojų mitingą.  Kai kurie mokytojai atvyko nešini savo mokyklų vėliavomis. Kiti laikė plakatus „Mokytojas negano avių bandos – jis moko“, „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“ ir kt.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Trečiadienį atnaujintame pedagogų streike dalyvauja apie 2,4 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. 12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2395 darbuotojai, iš jų 2211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų. Bendras darbuotojų skaičius įstaigose, kuriose vyksta streikas, siekia 11,8 tūkstančio. Per 400 darbuotojų streikuoja Klaipėdoje ir Vilniuje, per 200 – Panevėžyje.

Streiką trečiadienį atnaujinusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako besitikintis „sąžiningo balsavimo“ Seime priimant biudžetą ir tenkinant šios profesinės sąjungos reikalavimus. Tai jis teigė trečiadienį Vyriausybei ruošiantis svarstyti patikslintą kitų metų biudžeto projektą, toliau jis turėtų grįžti į Seimą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujina pedagogų streiką, rengia mitingą prie Seimo. Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streike ketina dalyvauti per 3 tūkst. mokytojų, virš 200 ugdymo įstaigų. Anot jo, šis streikas turėtų būti didesnis, nei ankstesnis, A. Navickas taip pat kol kas neprognozuoja, kada šis protestas galėtų pasibaigti. Pasak A. Navicko, į mitingą prie Seimo planuojama atnešti pedagogų algalapius.

Įsipareigojimai kitais metais pedagogams kelti algas bus vykdomi atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą, jei reikės, bus peržiūrimas biudžetas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitąmet numatytas mokytojų atlyginimų didinimas dviem etapais kelia abejonių, ar bus pasiekti pedagogams pažadėti įsipareigojimai dėl 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Matome dabar, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo 10 procentų didinti nuo sausio ir 10 procentų nuo rugsėjo. Toks finansavimas kelia labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar bus pasiektas kitais metais pažadėtas 130 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį susitiks su pedagogų streiką šią savaitę ketinančia atnaujinti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS). A. Navicko profsąjunga anksčiau teigė esanti pasiryžusi grįžti prie derybinių pozicijų, tartis dėl kompromisinių variantų.

Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Reemo Voltri (Remas Voltris) teigė, kad kai kurie politikai šiuo metu nenori įgyvendinti plataus socialinio ir tarppartinio susitarimo dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, todėl mokytojai yra pasirengę neterminuotam darbo sustabdymui.

Kelios dešimtys opozicijos atstovų siūlo atlikti auditą, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio, o lėšos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Nutarimo projektą su pavedimu Valstybės kontrolei iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti tokį auditą registravo 43 parlamentarai, daugiausiai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų. Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) sutinka kalbėtis su švietimo, mokslo ir sporto ministru, tačiau pabrėžia, kad sutarimą pasiekti galima tik radus kompromisą. „Esame pasiryžę grįžti prie derybinių pozicijų ir spręsti kylančius iššūkius bei tartis dėl kompromisinių variantų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Taip profsąjunga atsakė į anksčiau šią savaitę Gintauto Jakšto išsiųstą kvietimą susitikti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį pranešė, kad vykdant spalį pasirašytą kolektyvinę sutartį su profsąjungomis, pradedama mokytojų etatų dydžių peržiūra švietimo įstaigose.  Kaip skelbia ministerija, šis patikslinimas reikalingas siekiant efektyviai valdyti finansus, darbo krūvius, užtikrinti adekvatų darbo užmokestį. Dabar pasitaiko atvejų, kai etatas sudaromas nesilaikant teisės aktų.

Mokytojams planuojant atnaujinti streiką, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pedagogų reikalavimai „bent jau privalo būti išklausyti“ ir pridūrė, kad kai kurių ministrų nenoras išeiti su jais pasikalbėti, jo nuomone, yra apgailėtinas. G. Nausėda šiuo metu lankosi Pakruojyje. Per trumpąją spaudos konferenciją šiame mieste žurnalistė šalies vadovo paklausė, kaip jis vertina situaciją, kad mokytojai ruošiasi antrajai streiko bangai.

Seimui ruošiantis biudžeto svarstymams, Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio pabaigoje planuoja atnaujinti pedagogų streiką bei surengti mitingą prie Seimo. „Lapkričio 22 dieną grįžtame su aktyviais veiksmais streike ir tuo pačiu organizuosime mitingą prie Seimo, kuriame planuoja dalyvauti iki 5 tūkst. mokytojų. Rytoj pateiksime prašymą savivaldybei dėl leidimo“, – BNS pirmadienį vakare po profsąjungos tarybos posėdžio sakė jos vadovas.

Pastaruoju metu daug aptarinėjamos valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų algos, jų darbo sąlygos ir pamokų kokybė. Tad įdomi ir kita barikadų pusė, t. y. privačių mokyklų mokytojai. Jų uždarbio skirtumai gali nustebinti, bet svarbu nepamiršti. Privačiose mokyklose pedagogai gauna geresnes sąlygas, didesnę laisvę, mažesnį krūvį. Taip pat gali kurti artimesnį ir jaukesnį ryšį su vaikais bei kitais mokytojais, inicijuoti pokyčius ir kt.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradėjo daugiau nei 420 pedagogų, norinčių įgyti kitų mokomųjų dalykų ar kitos ugdymo srities specializaciją. „Viena svarbiausių kokybiško švietimo sąlygų – atsakingas pedagogų požiūris į savo profesinį augimą, naujų gebėjimų ugdymą.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, o mokytojų vidutinis atlyginimas nuo šios valdančiosios daugumos kadencijos pradžios iki kitų metų rugsėjo bus paaugę 676 eurais į rankas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) sustabdžius streiką iki lapkričio pabaigos, pedagogai šią savaitę sugrįžo į mokyklas. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, pirmadienį Lietuvoje streikavo šeši pedagogai. Penki iš jų – Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytojai. Dar vienas mokytojas streikuoja Vilniaus Vydūno progimnazijoje. Vis dėlto F. Latėno meno mokyklos vadovė BNS teigė, kad visi streikavę darbuotojai grįžo į darbą.

Andriaus Navicko vadovaujamos mokytojų profsąjungos sprendimas laikinai sustabdyti streiką formaliai jo nenutraukus nėra įprastas – tokia galimybė neapibrėžta darbo teisėje, panašių pavyzdžių trūksta ir realiame gyvenime. Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) vadovas, pristatydamas sprendimą, vadino tai aktyvių streiko veiksmų nuslopinimu, atokvėpiu ar švelninimu.

Šiemet Meilės Lukšienės premija įteikta Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytojai Ligitai Urbonienei. Vos 5 metus mokykloje dirbanti mokytoja teigia, jog tai yra didelis pripažinimas, be to, leidžia suprasti, jog dirba teisinga kryptimi. Apie darbo mokykloje keliamus iššūkius bei neseniai sulauktą pripažinimą kalbamės su Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytojai Ligita Urboniene.

Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) paskelbus apie streiko stabdymą iki lapkričio pabaigos, streikuojančių pedagogų banga penktadienį ėmė slūgti. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, penktadienį Lietuvoje streikavo 1083 švietimo darbuotojai, iš jų – 944 mokytojai arba 2,53 proc. visų Lietuvos mokytojų. Ketvirtadienį streikavo 1758 pedagogai, iš jų 1526 – mokytojai.

Sulaukę pėsčiomis nuo streiko pradžios iš Klaipėdos atėjusių kolegų, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijami mokytojai ketvirtadienį susirinko prie Vyriausybės, kur reikalauja spartesnio atlyginimų kilimo. V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Ketvirtadienio popietę prasidėjusį mitingą gausiai papildė mokytojų kolona, kuria atlydėti pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių atvykę pedagogai.