mokytojai

Lietuvoje dažnai kalbama apie dvi esmines švietimo problemas – mokytojų trūkumą ir nepakankamai aukštus mokinių pasiekimus. Tačiau daug rečiau aptariama dar viena tema, kuri gali būti susijusi su abiem šiomis problemomis – ar Lietuvos mokytojai pakankamai dirba kartu? Apie tai savo įžvalgas pateikė organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Švietime daug kalbame apie mokytojų emocinę gerovę. Apie mokinių saugumą. Apie organizacinę kultūrą. Tačiau rečiau paklausiame – o kaip laikosi tie, kurie ant savo pečių laiko visą mokyklą? Būtent mokyklų vadovams tenka atsakomybė už strateginius sprendimus, bendruomenės būseną, konfliktų valdymą, reformų įgyvendinimą ir nuolatinį pokyčių tempą. Vadovai – vienas kertinių gero šalies vaikų išsilavinimo veiksnių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę pateikė svarstyti priemonių plano projektą, skirtą pedagogų pritraukimui ir išlaikymui ugdymo įstaigose. Plane taip pat numatomos priemonės darbo sąlygų gerinimui.  Kaip nurodė ministerija, 2026–2028 m. plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę ir mokytojų profesinį saugumą, psichologiškai saugią darbo aplinką.

Krizė Alytaus gimnazijoje pasiekė kritinį tašką. Miesto meras Nerijus Cesiulis pasisakė apie skandalo purtomą mokyklą, o profsąjunga tikina – jis esą meluoja.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje kilus konfliktui dėl atleistos etikos mokytojos, savivaldybė dėl nepavykusių derybų kaltina profsąjungą, kad ši iš situacijos kuria viešą šou. „Jeigu taip trumpai ir drūtai, tai galėčiau pasakyti, kad profsąjunga daro šou, pijarą ir politikuoja. Mes derėjomės. Šiandien sužinojome, kad derybos žlugo, jų nuomone, dėl to, kad meras išvažiavo į komandiruotę, bet komandiruotė buvo suplanuota.

Protestuojančius Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojus palaikanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) sako, kad dvi dienas vykusios derybos tarp Alytaus miesto savivaldybės ir mokytojų žlugo.  „Realybėje derybos tapo spaudimo, manipuliacijų ir vilkinimo scena. Užuot sprendęs esminį – mokytojų saugumo – klausimą, meras (Nerijus Cesiulis – BNS) bandė nukreipti dėmesį siūlydamas keliones, renginius, vakarėlius.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai trečiadienį dalyvaus Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje bei lankysis Prezidentūroje, kur aptars mokykloje susidariusią konfliktinę situaciją, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Švietimo profesinės sąjungos teigimu, dvi dienas intensyviai vykusios derybos tarp Alytaus miesto savivaldybės mero Nerijaus Cesiulio ir gimnazijos mokytojų sužlugo.

Keli šimtai pedagogų Alytuje sekmadienį protestuoja dėl iš pareigų atleistos Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos. Palaikyti Meilės Platūkienės jie susirinko Šaulių namuose, kur rengiama konferencija „Grąžinkime saugumą į mokyklą“. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas susirinkusiesiems teigė pasigedęs aktyvesnio socialdemokratų švietimo ministrės Ramintos Popovienės, premjerės Ingos Ruginienės bei Alytaus mero Nerijaus Cesiulio į...

Alytaus švietimo bendruomenė griežtai pasmerkė Alytaus Adolfo-Vanago gimnazijos direktoriaus sprendimą atleisti etikos mokytoją Meilę Platūkienę. Todėl pirmadienį Alytaus mokytojai surengs protesto akciją, o pati mokytoja savo teises toliau gins teisme, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Organizacijos teigimu, toks sprendimas suprantamas kaip susidorojimas su darbuotoja, kuri aktyviai gina švietimo darbuotojų teises ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje.

Kas lemia vaiko akademinius pasiekimus – talentas ar kasdienė aplinka, kurioje jis mokosi? Nuo emocinio saugumo ir mokytojo vaidmens iki tėvų bei pedagogų bendradarbiavimo: šie veiksniai gali ir pastūmėti į priekį, ir atimti motyvaciją. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Pažinimo medžio mokyklų vadovė Vilniuje Rita Navikienė.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta jaunimo vartojamos frazės – tokios kaip „six-seven“, „sigma“ ir daugelis kitų. Jų banga persimetė ir į Lietuvos mokyklas – vaikai koridoriuose ir net pamokų metu rodo iš „TikTok“ platformos perimtus gestus bei kartoja populiarius žodžius. Mokytojus tokia tendencija neramina – ši mada taip įsisiautėja, jog pedagogams tampa sunku vesti pamokas, vaikai nesusikaupia ir blaškosi.

Nuo sausio 1-osios pedagogų atlyginimai didėja 8,41 proc., tačiau diskusijos dėl užmokesčio „lubų“ ir profsąjungų keliamo tikslo – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – niekur nedingsta.

Kelionės, dovanų čekiai, pinigai, bilietai į renginius ar į SPA – dažnai tradicinės dovanos Kalėdų proga įteikiamos mokytojams. Tačiau šiemet tokių dovanų dalis mokytojų negavo. Švietimo ministerija savivaldybėms išsiuntė dovanų politikos gaires, kurios dalį pedagogų gerokai nustebino. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų mokytojai simbolines dovanas galėjo gauti tik profesinių švenčių proga ir ne daugiau kaip už 70 eurų. O brangesnes dovanas reikėjo registruoti.

Naujas tyrimas atskleidžia, kad pastarųjų penkerių metų krizės – pandemija, nuotolinis mokymas ir karo Ukrainoje pradžia – smarkiai prislopino mokytojų balsą viešojoje erdvėje. Švietimo temos neretai nugrimzdavo po politinių sprendimų, streikų ar kitų aktualijų sluoksniu.

Naujas tyrimas rodo, kad 30–50 proc. savo darbo laiko mokyklų vadovai turi skirti biurokratijai, nesusijusiai su ugdymu, o dalis reikalavimų ne padeda vaikams, bet duoda priešingą efektą. Be to, mokykloms tenkanti našta skiriasi, nes ją lemia savivaldybių taikomos nevienodos praktikos, rašoma pranešime spaudai. Biurokratijos Lietuvos mokyklose tyrimą šiemet atliko įmonė „Remi Consulting“ organizacijos „Švietimas #1” užsakymu.

Švietimo ministerijai ir profsąjungoms neseniai susitarus dėl mokytojų atlyginimų didinimo nuo sausio ir ministrei tikintis, kad finansų ministras tam ras apie 100 mln. eurų papildomų lėšų, Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad pinigų kitų metų biudžete bus rasta.  „Faktas tas, kad mokytojams tai, kas buvo pažadėta ir sutarta, tie pinigai tikrai bus (skirti – BNS)“, – antradienį BNS sakė finansų ministras. Jis nekonkretizavo, iš kokių šaltinių bus paimta tokia suma.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Ką galima būtų keisti ir ką naudinga žinoti tiek mokytojams, tiek visuomenei, tiek žurnalistams diskutuoja „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Finansinio raštingumo ugdymas Lietuvoje vis dar pernelyg fragmentiškas, o tinkamų žinių stokoja ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai. Lietuvos Junior Achievement (LJA) programų direktorė Jūratė Raudoniūtė pažymėjo, kad apie 90 proc. mokytojų neturi reikiamų kompetencijų darbui su ekonominio, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo metodikomis. Pasak jos, pokyčiai vyksta, tačiau pakankamai lėtai.

Papiketavę po Švietimo ministerijos langais mokytojai gavo švietimo ministrės pažadą, kad jų algos didės nuo kitų metų sausio, o ne nuo rugsėjo, kaip siūlė ministerija. Tačiau profesinėms sąjungoms to negana. 4 profesinių sąjungų vadovai su ministre derasi, kad algos bent 8 proc. didėtų ir per ateinančius 2 metus. Švietimo ministrė siūlė mokytojų algas nuo rugsėjo kelti 11,5 proc., tačiau mokytojai reikalavo didinti jas nuo sausio beveik 8,5 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Mindaugui Sinkevičiui teigiant, jog finansų ministras buvo nustebęs dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės pareiškimų apie rastus papildomus 100 mln. eurų pedagogų algų kėlimui, pastaroji tikina, jog įvyko nesusipratimas. Dėl šios sumos esą viskas jau yra sutarta.  „Aš irgi esu nustebusi, kad finansų ministras nustebęs, bet, žinoma, tikrai derinome, kalbėjome.

Akimirkos, kai atsiduriame per plauką nuo mirties, ilgam įsirėžia į atmintį. Būtent tokį išbandymą patyrė dešimtmetis Alvarez, kai paprastą mokyklos išvyką su draugais nutraukė netikėtas meškos išpuolis. Vaiko motina pasidalijo, ką teko išgyventi.

Nigerijos krikščionių organizacija šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau šalyje buvo pagrobta 315 mokinių ir mokytojų – tai antrasis masinis žmonių pagrobimas iš mokyklos per savaitę, o baimių dėl saugumo daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje vis daugėja. Ankstyvą penktadienio rytą įvykdytas reidas į Šv.

Pedagogų atlyginimai nuo kitų metų sausio galėtų didėti 8,41 proc., įskaitant 0,71 proc. didėjantį pareiginės algos bazinį dydį, po dar vienų derybų su profesinėmis sąjungomis skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, jei po diskusijų profesinės sąjungos pritars šiam siūlymui, jis bus įtrauktas tvirtinant valstybės biudžetą. „Suprasdami pedagogų lūkesčius, ir toliau nuolat kalbėjomės su Finansų ministerija, prašėme dar kartą atidžiai peržiūrėti mūsų poreikį.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Tai turi didelę įtaką mokytojų reputacijai ir apskritai visuomenės požiūriui į švietimą.

Piketais grasinantiems mokytojams per daugiau nei dvi valandas trukusį susitikimą nepavyko iš švietimo ministrės išsiderėti didesnių algų nuo sausio. Švietimo ir mokslo profesinės sąjunga reikalauja, kad nuo metų pradžios mokytojų atlyginimai didėtų kiek daugiau nei 7 su puse procento. Švietimo ministrė sutinka didinti tik nuo rugsėjo 11,5 procento.  Nors procentas didesnis, mokytojai skaičiuoja, kad taip didinant mokytojai gaus mažiau nei anksčiau žadėjo Vyriausybė.

Su švietimo, mokslo ir sporto ministre ketvirtadienio pavakarę dėl atlyginimų susitikusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga (LŠDPS) sutarimo nepasiekė, sako jos pirmininkas Andrius Navickas. „Susitikimas buvo nerezultatyvus, nes ministerijai reikia tartis su Finansų ministerija laukiama, kol sugrįš ministras“, – BNS sakė A. Navickas.

Mokytojų atlyginimų augimui skiriama biudžeto lėšų dalis yra per maža, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Todėl šiai profsąjungai priklausantys švietimo sistemos darbuotojai lapkričio 19 d. ketina rinktis į mitingą. „Spalio 20 dieną Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas viešai pareiškė, jog biudžete numatytas mokytojų atlyginimų augimas yra nepakankamas ir grasino streiku.

Po pirmadienį vykusių derybų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su švietimo profesinėmis sąjungomis pasiekė susitarimą, kad mokytojų atlyginimai nuo 2026 metų rugsėjo 1-osios didės 11,5 procento. „Pavyko rasti preliminarų sutarimą su švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis dėl mokytojų atlyginimų didinimo ateinančiais metais.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės biudžeto projekte mokytojų algų augimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje numatytų reikalavimų, Finansų ministerija apskaičiavo, jog visos trys viešojoje erdvėje aptarinėjamos alternatyvos dėl atlyginimų didinimo reikalautų papildomų lėšų. Visgi, anot ministerijos, šiuos siūlymus gavus iš Seimo, jie būtų svarstomi.

Mokytojų profsąjungos ginčijasi su Vyriausybe dėl algų didinimo kitais metais. Jie rodo į kolektyvinę sutartį ir reikalauja, kad jų algos didėtų greičiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tačiau finansų ministras mokytojams tiek pinigų skirti nesutinka. Jei savo negaus, mokytojai jau grasina streikais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Mokytojų profesinės sąjungos dar su praėjusios kadencijos Vyriausybe sutarė, kad nuo sausio mokytojų atlyginimai didės bent 5 proc.

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projekte numatytu finansavimu laužomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl mokytojų algų didinimo, Finansų ministerija žada vertinti galimybes tam skirti daugiau lėšų. „Atsižvelgiant į Seime svarstymo metu gautus pasiūlymus, bus vertinamos galimybės didinti finansavimą mokytojų atlyginimams“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Tokios perspektyvos netenkina švietimo bendruomenės. „Mūsų vertinimu, tuo pasiūlymu laužoma kolektyvinė sutartis, nes jie interpretuoja (ją – BNS)“, – BNS sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – 51-eri, o jaunesni nei 30-ties sudaro vos 4 procentus – štai tokius duomenis atskleidžia tarptautinis mokytojų tyrimas. Net 7 iš 10 specialistų teigia patiriantys stresą dėl nuolatinių švietimo reformų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta sistemines klaidas ir žada „stabilizuoti situaciją“, taip pat tikisi pritraukti daugiau jaunų specialistų į mokyklas, ypač Vakarų Lietuvoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialiniai tinklai tapo ne tik vieta dalintis nuotraukomis, bet ir erdve kalbėti apie švietimo problemas ir pasiekimus. Tačiau su švietimo influencerių augimu kyla klausimas, ar tik „like’ų“ skaičius užtikrina atsakingą ir pagrįstą nuomonę šioje jautrioje srityje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, lektore, knygų autore ir viena ryškiausių švietimo viešųjų balsų Lietuvoje dr. Austėja Landsbergiene.

Penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir premjerė Inga Ruginienė įteikė nacionalines premijas labiausiai nusipelniusiems šalies pedagogams. Šiemet, atrankos komisijos sprendimu, Metų mokytojo, Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo premijų laureatais išrinkti 11 mokytojų. Iš jų, devyniems Lietuvos pedagogams įteiktos Metų mokytojo premijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) penktadienį bus apdovanoti Metų mokytojai, įteiktos Meilės Lukšienės bei Lituanistinio švietimo mokytojo premijos. Anot ministerijos, iškilmingame renginyje premjerė Inga Ruginienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė įteiks nacionalines premijas vienuolikai mokytojų.

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neatmeta, kad diskusijos dėl 4 darbo dienų savaitės galėtų paliesti ir mokinius – tokiu atveju jie į mokyklą eitų vos keturis kartus per savaitę. Visgi švietimo bendruomenė pastebi, kad svarstant tokį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį logistinių klausimų, pavyzdžiui, mokytojų algos, higienos normos bei darbo krūvis. O šiuo metu tokia idėja, jų teigimu, atrodo neproduktyvi.

Rugsėjis daugeliui vaikų reiškia naują pradžią – sugrįžimą pas klasės draugus ir mokytojus, o kai kuriems netgi naujų draugysčių užmezgimą. Tačiau kartu su džiaugsmu gali ateiti ir nerimas, prie kurio prisideda staigus gyvenimo ritmo pokyčiai – naujas miego režimas ir intensyvesnė dienotvarkė. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip tėvai gali padėti vaikams sustiprinti nervų sistemą ir lengviau prisitaikyti prie pokyčių.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus sostinės metų mokytojo apdovanojimams, kurie bus įteikti spalio mėnesį, mokytojų dienos proga. „Jų pasišventimas, vertybės, profesionalumas lemia šalies ekonomiką, kultūrą, demokratijos būklę. Metų mokytojo vardas yra miestiečių įvertinimo už sunkų mokytojo darbą ir indėlį visam jaunųjų vilniečių gyvenimui simbolis“, – pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Verslininko, vieno iš Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą. R. Dargis pateikia organizacijos „Švietimas numeris vienas“ išsikeltus ir jau pradėtus vykdyti planus. Verslininko teigimu, ši organizacija spręs itin opius švietimo klausimus ir rengs geresnį direktorių paruošimą.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos. „Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Švietimo įstaigos per ateinančius mokslo metus turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas, skelbia laikinoji švietimo mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  „Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengėme mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose rekomendacijas.

Pradinių klasių mokytoja, Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė paskelbė rugpjūčio 25 dieną pradedanti bado akciją. Kraštutinis sprendimas priimtas dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio spaudimo, diskriminacijos ir nuolatinio bandymo ją išstumti iš mokyklos teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešime spaudai. Profesinė sąjunga gimnazijoje veikia nuo 2010 metų.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog, artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvoje ieškoma apie 450 įvairių specialybių mokytojų. Labiausiai, pasak ministrės, trūksta lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pedagogų.  „Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma apie 450 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.

Rusų kalbos mokytojai Lietuvoje gali susidurti su rimtais iššūkiais, nes švietimo sistema planuoja pereiti prie kitų Europos kalbų, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas dirbantiems mokytojams padidintas apmokėjimas už darbo sudėtingumą bus pratęsiamas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Pasak ministerijos, šių metų rugsėjį galioti nustoti turėjusi nuostata bus pratęsta iki 2027 m. rugpjūčio pabaigos. „Nutarėme pratęsti šios nuostatos galiojimą dar dvejiems mokslo metams.

Vasara – atostogų metas ne tik mokiniams ir studentams, bet ir jų mokytojams ar dėstytojams. Daugeliui įprasta, kad vos tik užveriamos paskutinės klasės ar auditorijos durys, pedagogai keliems mėnesiams išeina ilsėtis, o tuo metu atlyginimai jiems vis tiek mokami. Mokytojai ir dėstytojai – viena iš nedaugelio profesijų, kurios atstovams priklauso prailgintos apmokamos atostogos. Dėl to ir jų darbdaviai turi papildomų išlaidų atostoginiams.

Mokslo metų pabaiga patuštino mokinių tėvų pinigines – ypač tų, kurių vaikai baigė ketvirtą ar dvyliktą klasę. Gėlių puokščių neužtenka – kai kurie tėvai perka kelių šimtų eurų dovanų kuponus, auksines grandinėles su deimantais, 500 ar net 1000 eurų kainuojančias keliones. Kai kurie žmonės tuo piktinasi – kam mokytojams dovanos, juk algą gauna. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.